Kauno apygardos teismo nutartis

2013-02-08 · Civilinė byla Nr. 2S-296-510/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-08
Bylos Nr.
2S-296-510/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-10696-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Mitkus
Atsakovas
L. L., J. J.
Civilinė byla Nr. 2S-296-510/2013;Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-10696-2012-7;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 103.2; 103.4; 121.21;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Mitkus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rismeda“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rismeda“ ieškinį atsakovėms L. L. ir J. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Rismeda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2009 m. rugsėjo 9 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią L. L. pardavė J. J. 400 vienetų, t. y. 100 procentų UAB „Rismeda“ akcijų; taikyti restituciją ir laikyti, jog BUAB „Rismeda“ akcininke yra atsakovė L. L., turinti 100 proc. BUAB „Rismeda“ akcijų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams šalinti, motyvuodamas tuo, kad teismui turi būti pateikti patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai ir tinkamai patvirtinti procesinių dokumentų ir jų priedų vertimai į latvių kalbą, kurie galės būti pateikti atsakovei J. J., gyvenančiai Latvijos Respublikoje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas BUAB „Rismeda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

apeliantas ieškinyje nurodė, jog teismui teikiami procesiniai dokumentai neturėtų būti verčiami į užsienio kalbą, nes tai, jog atsakovė supranta lietuvių kalbą, rodo eilė jos pasirašytų dokumentų, t. y. ginčijamas sandoris, dokumentų perdavimo aktas sudaryti tik lietuvių kalbą, nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, jog UAB „Rismeda“ buvusi direktorė ir vienintelė akcininke naudojosi vertėjų paslaugomis, kad buvo pasirašyti kiti dokumentai kita kalba. Esami ir teismui pateikti dokumentai ir įrodo, jog atsakovė laisvai supranta lietuvių kalbą; vertimas į rusų ar anglų (kuri yra viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų) kalbas yra daug pigesnis nei į latvių kalbą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, kad kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartimi įpareigojo ieškovą BUAB „Rismeda“ pateikti Kauno apygardos teismui 2012 m. rugpjūčio 9 d. ieškinio priedus. Iš pateiktų ieškinio priedų matyti, kad sudarant 2009 m. rugsėjo 9 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį akcijas perkančiam asmeniui J. J. sutartis išversta rusų kalba (b. l. 51), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai, susiję su atsakovės gebėjimu suprasti lietuvių kalbą, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti, nes atsakovė yra Latvijos gyventoja ir galimai nemoka lietuvių kalbos.

CPK 3 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 4 straipsnio 3 dalį kartu su perduotinu dokumentu pateikiamas prašymas, parengtas pagal I priede pateiktą tipinę formą. Forma užpildoma valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba arba, jeigu toje valstybėje narėje yra kelios oficialios kalbos, vietos, kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialia kalba arba viena iš jos oficialių kalbų, ar kita tos valstybės narės nurodyta jai priimtina kalba. Kiekviena valstybė narė nurodo Europos Sąjungos institucijų oficialią kalbą arba kalbas, kitas nei jos oficiali kalba, kuri ar kurios yra priimtinos formai užpildyti. Pagal šio straipsnio nuostatas Latvijoje prašymas įteikti dokumentus, parengtas pagal reglamento I priede nustatytą formą, gali būti pateiktas latvių arba anglų kalba. Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gaunančioji agentūra, naudodama II priede pateiktą tipinę formą, informuoja adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą arba grąžinti dokumentą gaunančiajai agentūrai per vieną savaitę, jeigu jis nėra parengtas viena iš šių kalbų arba nėra pridėtas jo vertimas į bet kurią iš šių kalbų: a) kalba, kurią supranta adresatas; arba b) valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba arba jei yra keletas oficialių kalbų toje valstybėje narėje – oficialia kalba ar viena iš oficialių įteikimo vietos kalbų. Kadangi latvių kalba yra oficiali kalba, o anglų kalba yra kita valstybės narės nurodyta jai priimtina kalba, todėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų, kad atsakovė nesupranta anglų kalbos (Reglamento 8 straipsnio 1 dalies a punktas), turėjo pasiūlyti ieškovui pateikti tinkamai patvirtintus procesinių dokumentų ir jų priedų vertimus į latvių arba į anglų kalbas. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad rusų kalba nėra oficiali Europos Sąjungos kalba, todėl dokumentų pateikimas rusų kalba neatitiktų įstatymų reikalavimams.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė ieškinio trūkumus reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Ramūnas Mitkus