Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, II-302-963/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-11
Bylos Nr.: II-302-963/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00199-2024-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Rasa Stonkuvienė
Pažeidėjas: H. L.
Advokatai: Karolis Gerbauskas

Kategorijos

8.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-302-963/2024Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00199-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3. 22.9.4. 22.9.10. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui H. L.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo nutarimą, atstovėms Astai Maliuolienei, Jolitai Girčienei ( dalyvauja nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto H. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, atstovo advokato Karolio Gerbausko skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. VTPSI-ANR_N-224-2024 administracinio nusižengimo byloje, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2024 m. gegužės 7 d. H. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros Vakarų Lietuvos pirmasis priežiūros skyrius, 2024 m. kovo 21 d. atliko žemės sklypo, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-147. Patikrinimo metu nustatyta, kad privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant ūkinę ir kitą veiklą, pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypo ribos, yra savavališkai užimta valstybinė žemė – iš vakarinės sklypo pusės įrengta medinė tvora su metalo strypais ant betoninio pagrindo, valstybinėje žemėje išklotos trinkelės, auga dekoratyviniai augalai; iš pietinės sklypo pusės ((duomenys neskelbtini) g.) įrengta mūrinė tvora su metalo profiliais ant betoninio pagrindo ir įrengti metaliniai vartai bei varteliai, taip pat įrengtas įvažiavimas, kuris išklotas trinkelėmis ir iš vienos įvažiavimo pusės įrengta mūrinė sienelė, o iš kitos įvažiavimo pusės mūrinė sienelė su metalo tvorelėmis bei laipteliais; iš rytinės sklypo pusės įrengta medinė tvora su metalo strypais ant betoninio pagrindo, valstybinėje žemėje išklotos trinkelės, auga dekoratyviniai augalai. Remiantis patikrinimo ir nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, nustatyta, kad H. L., pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir Administracinio nusižengimo kodekso 110 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nutarimu H. L., pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – įspėjimas.

2024 m. gegužės 30 d. teisme gautas iš Inspekcijos persiųstas H. L. atstovo advokato Karolio Gerbausko skundas dėl2024 m. gegužės 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai protokolas nesurašomas Nr. VTPSI-ANR_N-224-2024. Nurodė, kad su nutarimu nesutinka, nes jis nepagrįstas. Nutarime nurodoma, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso I. L. ir H. L. Abiem sutuoktiniams yra surašyti atskiri nutarimai dėl tų pačių aplinkybių ir abiejų atžvilgiu yra skirtos administracinės nuobaudos – įspėjimai. Kadangi žemės sklypas buvo ir yra valdomas, kaip sutuoktinių bendras turtas, atitinkami veiksmai iš jų pusės taip pat buvo atliekami abiejų sutuoktinių kartu, todėl toliau pasisakant dėl faktinių aplinkybių nurodysime aplinkybes dėl abiejų sutuoktinių. Skundžiamu nutarimu pareiškėjas pažeidė LR Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatas šiais veiksmais: savavališkai užėmė valstybinę žemę – iš vakarinės sklypo pusės įrengė medinę tvorą su metalo strypais ant betoninio pamato, valstybinėje žemėje išklojo trinkelėmis, auga dekoratyviniai augalai; iš pietinės sklypo pusės ((duomenys neskelbtini) g) - įrengė mūrinę tvorą su metalo profiliais ant betoninio pamato ir įrengė metalinius vartus bei vartelius, taip pat įrengė įvažiavimą, kuris išklotas trinkelėmis ir iš vienos įvažiavimo pusės įrengė mūrinę sienelę, o iš kitos įvažiavimo pusės mūrinę sienelę su metalo tvorelėmis bei laipteliais; iš rytinės sklypo pusės įrengė medinę tvorą su metalo strypais ant betono pamato, valstybinėje žemėje išklojo trinkelėmis, auga dekoratyviniai augalai. Pareiškėjas nesutinka, kad šios nurodytos aplinkybės yra traktuotinos, kaip Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto pažeidimas ir užtraukia jam atsakomybę pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad nėra duomenų, jog minimos valstybinėje žemėje esančios tvoros, atraminės sienelės ir trinkelės būtų savavališka statyba. Tokio teisinę reikšmę turinčio fakto nėra konstatuota ir jokių nurodymų, būtent dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nėra pateikta. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiantys dokumentai yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. To paties įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurią šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Nurodo, kad dar 2014 m. lapkričio 24 d. H. L., kartu su kitais dviem (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojais pateikė prašymą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos sprendinių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kuri 2014 m. gruodžio 2 d. raštu pateikė jiems atsakymą. Savivaldybė pateiktame atsakyme, inter alia, nurodė, kad pareiškėjų įrengtos tvoros išeina už žemės sklypų ribų ir tai jiems gali užtraukti atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso ( toliau – ATPK) 45 straipsnio nuostatas (šiuo metu atitinka ANK 110 str.). Iš pateiktos 2015-2017 m. oro nuotraukos (šaltinis www.geoportal.lt ) bei 2014 m. gruodžio 2 d. I. L. ir H. L. padarytą (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos statybos darbų nuotrauką, kurios patvirtina, kad tuo metu jau buvo tiek tvoros, tiek trinkelių danga, tiek ir atraminės sienelės. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo traktuoti šių tvorų, atraminių sienelių ir trinkelių dangos neteisėta statyba ir atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad tokiu būdu šių objektų įrengimu ir buvimu yra neteisėtai naudojama ar užimta valstybinė žemė, t. y., kad egzistuoja koks nors žemės naudojimo tvarkos pažeidimas. Pažymi, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti konstatuojamas tik tuo atveju, jeigu valstybinį ar privatų žemės sklypą asmuo naudoja ar užima neturėdamas tam teisinio pagrindo. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad I. L. ir H. L. neturi teisės įrengti trinkelių dangos ir atraminių sienelių laisvoje valstybinėje žemėje, esančioje tarp jų sklypo ribos ir (duomenys neskelbtini) gatvės. I. L. ir H. L. žemės sklype yra teisėtai pastatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Projekte numatyta, kad garažo grindys yra apie 1,30 metro žemiau žemės paviršiaus. Iš kadastro duomenų bylos matyti, kad nuo garažo vartų iki žemės sklypo ribos ties (duomenys neskelbtini) gatvės yra 5 metrų atstumas. Laisvoje valstybinėje žemėje esanti trinkelių danga ir atraminės sienelės, kartu su toliau žemės sklype esančia danga ir atraminėmis sienelėmis, sudaro nuožulnų įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės į šį garažą. Atraminės sienelės saugo, kad įvažiavimo neužpiltų gruntas iš jo šonuose esančių aukštesnių žemės sklypo vietų. Neįrengus trinkelių (ar kitos tinkamos automobiliams važiuoti) dangos bei atraminių sienelių šonuose tiesiog nebūtų buvę įmanoma įgyvendinti gyvenamojo namo projekte numatyto sprendinio – patekimo į garažo patalpą. Kadangi gyvenamojo namo statybai buvo gautas statybos leidimas su reikiamais kompetentingų institucijų pritarimais ir suderinimais, neabejotina, kad institucijoms derinant projektą su tokiais sprendiniais buvo suprantama, kad norint įgyvendinti šiuos sprendinius, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki pat patekimo į garažą vartų turės būti įrengtas įvažiavimas, su teisės aktų reikalavimus atitinkančiu nuolydžiu, tinkama automobiliams važiuoti danga ir kitais būtinais elementais, tarp jų – atraminėmis sienelėmis. Atitinkamai gavę statybos leidimą I. L. ir H. L. turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jie turi teisę įrengti į garažo patalpą patekimui būtiną įvažiavimą, ir įrengti jį tokį, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Tuo atveju, I. L. ir H. L. būtų įrengę įvažiavimą tik iki žemės sklypo ribos, jo nuolydis viršytų teisės aktuose leidžiamą maksimalų nuolydį ir būtų per status naudoti garažui pagal paskirtį. Šiuo metu esantis įvažiavimas į garažą ir jo nuolydis, atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra būtinas, siekiant naudoti garažo patalpą pagal paskirtį. Tuo tarpu jeigu būtų pripažinta, kad įrengtas įvažiavimas ir atraminės sienelės laisvoje valstybinėje žemėje yra įrengti ir naudojami neteisėtai bei dėl to jie turi būti pašalinti, tai reikštų, kad ties žemės sklypo riba esančios atraminės sienelės ir trinkelių danga turėtų būti išardyti, o tai lemtų, kad ties žemės sklypo riba 0,9 metro žemiau žemės paviršiaus esantis įvažiavimas būtų užverstas gruntu ir nebetinkamas naudotis. Negalėdami naudoti įvažiavimui laisvos valstybinės žemės tokiu būdu (įrengiant dangą ir atramines sieneles joje) I. L. ir H. L. iš esmės prarastų galimybę patekti į garažo patalpą automobiliu, nes galimas įrengti įvažiavimas tik jų žemės sklypo ribose neatitiktų teisės aktų reikalavimų dėl per stataus nuolydžio. H. L. visada manė, kad jis turi teisėtą pagrindą įrengti įvažiavimui būtiną dangą ir atramines sieneles valstybinėje žemėje ir negalvojo, kad tokiais veiksmais daro pažeidimą. Rekonstruojant (duomenys neskelbtini) gatvę pagal projektinius sprendinius buvo numatyta įrengti įvažiavimus į kiekvieną greta esantį žemės sklypą, privedant dangą (suformuojant įvažiavimus) prie kiekvieno žemės sklypo ribos. Tai, kad ginčo vietoje H. L. jau buvo įrengęs savo lėšomis ir darbu trinkelių dangą valstybinėje žemėje, leido (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos metu savivaldybei sutaupyti medžiagų ir viešųjų piniginių lėšų. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, kaip nepagrįstą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną H. L. atžvilgiu. Prašo priteisti H. L. jo patirtų bylinėjimosi teisme išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 24 d. nutarimą. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis H. L. ir I. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 0,0600 ha žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – Žemės sklypas). Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai 2024 m. kovo 21 d. atliko Žemės sklypo žemės naudojimo planinį patikrinimą ir 2024 m. kovo 27 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-147 (toliau – Patikrinimo aktas Nr. ŽPA2-147), kuriame konstatuota, jog naudojant Žemės sklypą yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, H. L. ir I. L. 2024 m. kovo 29 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-196 (toliau – Privalomasis nurodymas pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-196), kuriuo pareikalavo „pašalinti: 1. valstybinėje žemėje už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, iš vakarinės ir rytinės sklypo pusių įrengtas tvoras, išklotas trinkeles, kurios patenka į savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės plotą; 2. Valstybinėje žemėje už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, iš pietinės sklypo pusės ((duomenys neskelbtini) g.) įrengtą tvorą, vartus ir vartelius, įrengtą įvažiavimą išklotą trinkelėmis ir mūrines sieneles su tvorelėmis bei laipteliais, kurie patenka į savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės plotą“. Pažymi, kad pareiškėjo H. L. skundo argumentai, jog „<...> ginčo vietoje I. L. ir H. L. jau buvo įrengę savo lėšomis ir darbu trinkelių dangą valstybinėje žemėje, leido (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimo metu savivaldybei sutaupyti medžiagų ir viešųjų piniginių lėšų“, teisinės reikšmės šioje administracinio nusižengimo byloje neturi, kadangi ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės užėmimą ir naudojimą, t. y. už tam tikrų veiksmų atlikimą, be to byloje duomenų apie tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka būtų leidusi ar prašiusi Pareiškėją šiuos veiksmus atlikti, nėra.

Be to, Institucija nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog jo veiksmuose nėra tyčios, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo turi būti nutraukta. 2014 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas H. L. kartu su kitais dviem (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojais pateikė prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos sprendinių, kuri 2014 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (31.1)RS2-1162 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos“ pateikė atsakymą ir atkreipė pareiškėjo H. L. dėmesį į tai, kad jam „<...> nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, yra žymiai mažesnis, negu yra aptvertas tvora. Už savavališką valstybinės žemės užėmimą yra taikoma administracinė atsakomybė“. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atsižvelgdama į tai, kad „<...> tarp (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ir žemės sklypo ribos, įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre, yra laisvos valstybinės žemės <...>, šiuo raštu pareiškėjui H. L. pasiūlė „<...> įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą, kurį faktiškai naudojate (esate apsitvėręs tvora), įsiterpusį tarp žemės sklypo ir gatvės“. Priešingai negu teigia pareiškėjas H. L., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (31.1)RS2-1162 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos“ informuotas apie daromą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, žinodamas, kad tvora yra aptverta didesnė žemės dalis, negu jam priklauso, Pareiškėjas šia valstybinės žemės dalimi sąmoningai tyčia toliau naudojosi kaip savo ir nesiėmė jokių veiksmų žemės naudojimo tvarkos pažeidimui pašalinti. Faktą, kad jam nuo 2014 m. buvo žinoma apie daromą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė, patvirtina ir pats pareiškėjas H. L. savo skunde. Institucija prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas H. L. teismo posėdžio metu patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad namą įsigijo 1994 m. ir jis su žmona buvo paskutinieji, kurie įsigijo šioje gatvėje namą. Kadangi buvusio savininko nepažinojo, todėl tik iš dokumentų žinojo, kad turi 6 arų žemės sklypą. Kaip atsikraustė, kaimynų namai jau buvo pastatyti. Namą pastatė 2003 m. Namo projekte buvo numatytas požeminis garažas. Įvažiavimą į garažą darė maksimaliai trumpesnį, kad tik galėtų įvažioti. Kažkiek įvažiavimas nusitęsė į gatvės pusę. Taip darė dėl to, kad patekti į garažą. Tyčios neturėjo. Jei reikės demontuoti ir išgriauti sutvirtinimo seneles, o tai reiškia, kad neteks įvažiavimo į garažą. Priešais namo nebuvo nei gatvės nei Šiaurės prospekto, o buvo tik pievos. Jokios tyčios jo veiksmuose nebuvo, jis tik norėjo įsirengti privažiavimą į savo sklypą. Žino, kas savivaldybės taryboje buvo spendžiamas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) kvartalo ribų nustatymo. Jo nuomone, nurodymas nugriauti atitvarus yra neteisėtas. 2003 m. metai įsikėlė gyventi į namą. Trinkelės nebuvo sudėtos, buvo užpilta skalda su žvyru. Trinkelės sudėtos 2005-2007 m. o borteliai sudėtos žymiai vėliau. Tvora atsirado iki gatvės projektavimo. Leidimų neturėjo. Turėjo tik namo projektą. Padarė pagal kaimynus, nes kaimynai jau buvo pasistatę bortelius. Savo žemės sklypo ribas nežiūrėjo. Kai iš savivaldybės gavo pasiūlymą išsipirkti valstybinę žemę, jis neturėjo galimybės išsipirkti siūlomą žemę. Nei pirmame, nei koreguotame projekte jokio įrašo, kad galima atlikti kažkokius statybos darbus, apart to, kas buvo suderinta su namo statyba, tokio įrašo nėra ir jiems jo nereikėjo.

Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovė Asta Maliuolienė paaiškino, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Pilnai palaiko savo dokumentuose nurodytus argumentus. Mano, kad byloje esantys įrodymai ir teismo posėdžio metu pats pareiškėjas nurodė, kad suvokė, kad atlieka veiksmus valstybiniame žemės sklype ir jam buvo žinomas faktas, jog nuo 2014 m. jis naudojasi didesne žemės dalimi, negu jam priklauso. Toks faktas, kad gatvės ribos yra nežinomos, jokių būdu nepaneigia fakto, kad pareiškėjas, H. L., naudojasi ne savo sklypo ribomis. Tai įtakos neturi. Jo žemės ribos pažymėtos kadastro byloje. Prašo skundą netenkinti.

Iš 2014 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. (31.1) RS2-1162 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos projektas parengtas 2008 m., vadovaujantis statinio projektavimo užduoties reikalavimais, normomis ir taisyklėmis, išdėstytomis SRT2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ reikalavimuose, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ribas. Keisti techniniame projekte nurodytas (duomenys neskelbtini) gatvės ribas pagal Jūsų savavališkai valstybinėje žemėje pastatytas tvoras nėra jokio teisinio pagrindo. <...> Atkreipiame dėmesį, kad Jums nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, yra žymiai mažesnis, negu yra aptverta tvora. Už savavališką valstybinės žemės užėmimą yra taikoma administracinė atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnį „savavališkas žemės, sklypo, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas ir vengimas juos grąžinti“.<...> Atsižvelgdami į tai, kad tarp (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ir žemės sklypo ribos, įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre, yra laisvos valstybinės žemės, siūlome įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą, kuri faktiškai naudojate (esate aptvėręs tvora), įsiterpusį tarp žemės sklypo ir gatvės. <...> ( b. l. 64).

Iš 2024 m. kovo 27 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos apsaugos ministerijos žemės naudojimo patikrinimo akto (kontrolinis klausimynas) nustatyta, kad patikrinimas atliktas 2024 m. kovo 21 d., (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai: savavališkai užimta/ naudojama žemė (b. l. 73-81).

Iš 2024 m. kovo 29 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos apsaugos ministerijos privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus nustatyta, kad I. L. ir H. L. nurodyta pašalinti: 1) valstybinėje žemėje, už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, iš vakarinės ir rytinės sklypo pusių įrengtas tvoras, išklotas trinkeles, kurios patenka į savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės plotą; 2) valstybinėje žemėje už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, iš pietinės sklypo pusės ((duomenys neskelbtini) g.) įrengti tvorą, vartus ir vartelius, įrengtą įvažiavimą išklotą trinkelėmis ir mūrines sieneles su tvorelėmis bei laipteliais, kurie patenka į savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės plotą. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2024 m. rugsėjo 25 d. ( b. l. 83-84. 86-87)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis).

H. L. 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu nubaustas įspėjimu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, už tai, kad savavališkai užėmė ir naudojosi valstybės žemės sklypu, t. y. iš vakarinės sklypo pusės įrengė medinę tvorą su metalo strypais ant betoninio pagrindo, valstybinėje žemėje išklojo trinkeles, auga dekoratyviniai augalai; iš pietinės sklypo pusės ((duomenys neskelbtini) g.) įrengė mūrinę tvorą su metalo profiliais ant betoninio pagrindo ir įrengė metalinius vartus bei vartelius, taip pat įrengė įvažiavimą, kurį išklojo trinkelėmis ir iš vienos įvažiavimo pusės įrengė mūrinę sienelę, o iš kitos įvažiavimo pusės mūrinę sienelę su metalo tvorelėmis bei laipteliais; iš rytinės sklypo pusės įrengę medinę tvorą su metalo strypais ant betoninio pagrindo, valstybinėje žemėje išklojo trinkeles, auga dekoratyviniai augalai.

ANK 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad savavališkas žemės užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucija, atlikusi planinį patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nustatė, kad privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant ūkinę ir kitą veiklą, pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypo ribos, yra savavališkai užimta valstybinė žemė. Iš byloje esančios medžiagos bei teismo posėdžio metu H. L. duotų paaiškinimų, nustatyta, kad pareiškėjas, iš esmės neneigia, kad užėmė dalį valstybės žemės sklypo ploto, bet teigė, kad valstybinė žemė buvo užimta tam, kad įrengtų įvažiavimą į jo požeminį garažą ir taip padarė tik tam, kad galėtų patekti į garažą. Nesutiktina su šiuo pareiškėjo argumentu, nes kaip matyti yra užimta valstybinės žemės dalis ne tik ta, kuri skirta įvažiavimui į garažą, bet yra užimta valstybinės žemės dalis aplink visą namą ir yra ši dalis yra aptverta tvora, į kurią nebegali patekti kiti asmenys, ji yra apsodinta dekoratyviniais augalais bei išklota trinkelėmis (b.l. 7). Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pirkdamas namą žinojo, kad prie namo priklauso tik 6 arai žemės ir, kad aptverdamas namą tvora, matė, kad aptveria didesnį nei 6 arai plotą. Kaip ir nurodė savo skunde, pareiškėjui buvo žinoma, kad savavališkai naudojasi valstybės žemės sklypo plotu, nes nurodo, kad yra gavęs 2014 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštą, kuriame jau buvo nurodyta, jog: „Jums nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, yra žymiai mažesnis, negu yra aptverta tvora“ bei pasiūlė įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą, kuri faktiškai naudoja ( b. l. 64). Tai reiškia, jog pareiškėjas jau pakankamai ilgą laiko tarpą (virš 9 metų) neabejotinai žinojo apie tai, kad savavališkai naudojasi valstybės žemės sklypo plotu, kuris jam nepriklauso, tačiau šios situacijos nesprendė, siūlomą laisvą valstybės žemės sklypo plotą nenupirko, toliau naudojosi valstybės žemės dalimi kaip sava, todėl darytina išvada, jog valstybės žemės užėmimo ir naudojimo faktas yra nustatytas. Tai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviąją pusę. Pareiškėjo argumentas, jog jis turėjo teisėtą pagrindą įrengti įvažiavimui būtiną dangą ir atramines sieneles valstybinėje žemėje ir negalvojo, kad tokiais veiksmais daro pažeidimą, vertinamas kritiškai. Pareiškėjas galėjo ir privalėjo suprasti, jog naudojasi žemės sklypo plotu, kuris jam nepriklauso. Teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip nustatyta iš pareiškėjo teismo posėdžio metų pateiktų dokumentų (Klaipėdos miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistės A. T. el. laiško), pareiškėjas sutikdamas su 2024 m. kovo 27 d. patikrinimo akte užfiksuotomis aplinkybėmis, kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyrių dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. projekto rengimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-224-2024, yra pagrįstas, priimtas teisėtai, paskirta švelniausia nuobauda – įspėjimas, todėl panaikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje yra įtvirtintas proceso išlaidų sąrašas, kuris nėra baigtinis. Pagal šio straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Taigi, nors BPK 103 straipsnyje tiesiogiai nenurodyta, teismų praktikoje proceso išlaidoms taip pat priskiriamos bylos nagrinėjimo teisme metu asmens patirtos išlaidos advokato paslaugoms. BPK 105 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo išieškojimą teismui priimant atitinkamus procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje.

H. L. atstovas advokatas Karolis Gerbauskas teismui pateikė prašymą priteisti H. L. 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, pateikė 2024 m. gegužės 23 d. mokėjimo išrašą, patvirtinantį pinigų sumokėjimo faktą (b. l. 39). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto H. L. atstovo advokato Karolio Gerbausko skundas atmestas, prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto H. L. atstovo advokato Karolio Gerbausko skundo netenkinti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-224-2024 palikti nepakeistą.

Netenkinti prašymo priteisti advokato išlaidas.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė