Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovo LR Generalinės Prokuratūros (LR GP) atstovei prokurorei A. Jovaišaitei ir Vokietijos draudimo bendrovės ,,Zurich Insurance PLC“ atstovei adv. R. Ramanauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo Individualios įmonės „Juranda“ ieškinį atsakovams: LR Generalinei Prokuratūrai ir Vokietijos draudimo bendrovei ,,Zurich Insurance PLC“ dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-08-27 suremontuotas Automobilis buvo registruojamas VĮ „Regitra“, kur buvo nustatyta, kad automobilio VIN kodas yra suklastotas. Patikrinus duomenų bazėje nustatyta, kad Automobilis yra ieškomas Švedijoje nuo 2005 m. lapkričio 10 d., kaip pagrobtas. Byloje pateikta objekto nuosavybės deklaracija Vokietijos draudimo bendrovės „Zurich Insurance PLC“, kurioje nurodoma, jog objektas pagrobtas laikotarpyje nuo 2005 m. spalio 28 d. iki 2005 m. lapkričio 2 d. Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos gauta informacija, kad automobilis buvo priregistruotas Estijoje. Šios visos aplinkybės buvo tiriamos ir yra nustatytos Šiaulių apskrities VPK NTB APGT skyriuje atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00318-10 metu.

2012-02-27 ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo baigtas, priimant prokurorui nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 p., 214 str. 3-5, 7 d., 216 str., nepadarius Lietuvos Respublikoje veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. Prokuroras nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nutarė automobilį ir jo užvedimo raktelį grąžinti ieškovui, paliekant neribotai įmonės nuosavybei.

2012-04-10 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja l. e. vyriausiojo prokuroro pareigas Laima Mušauskytė - Griciuvienė, išnagrinėjusi 2012-03-21 gautą atsakovo atstovo A. Š. skundą, priėmė nutarimą panaikinti 2012-02-08 prokuroro nutarimą, panaikinti 2012-02-27 prokuroro nutarimą dalyje dėl automobilio ir jo užvedimo raktelio grąžinimo ieškovui, paliekant neribotai įmonės nuosavybei, patenkinti atsakovo atstovo A. Š. skundą ir grąžinti automobilį bei jo užvedimo raktelį teisėtam savininkui Vokietijos draudimo bendrovei „Zurich Insurance PLC“.

Ieškovo manymu, Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra negalėjo priimti tokio nutarimo, kol tikrasis turto savininkas Vokietijos draudimo bendrovė „Zurich Insurance PLC“ neatlygino turto pagerinimo išlaidų.

Ieškovas remdamasis 2008-10-30 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas byla Nr. 16/06-69/06-10/07 dėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo nurodė, kad kai turtą savininkas praranda dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, tai nereiškia, kad jis praranda nuosavybės teises, ir nereiškia, kad asmuo, įgijęs tokį turtą, tampa jo savininku. Pagal Konstituciją savininkas turi teisę susigrąžinti savo turtą, prarastą dėl kito asmens padaryto nusikaltimo; ši jo teisė yra svarbi konstitucinė nuosavybės teisių apsaugos garantija. Teismas pažymėjo, kad kai asmuo įgyja turtą, nežinodamas ir negalėdamas žinoti, jog savininkas jį prarado dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, tokio turto įgijimas negali būti traktuojamas kaip savaime sukuriantis turto įgijėjui nuosavybės teises, turto įgijėjas tokiu atveju laikomas to daikto valdytoju. Kartu Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad turi būti ginamos teisės ir tokio asmens, kuris siekė turtą įgyti teisėtai, sąžiningai, bet jį įgijo nežinodamas, kad savininkas tą turtą prarado dėl kito asmens padaryto nusikaltimo.

Ieškovas save laiko automobilio sąžiningu valdytoju, todėl remiantis LR CK 4.34 str. 3 d., mano, kad jis turi teisę reikalauti atlyginti padarytas dėl pagerinimo išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas.

Kaip jau buvo minėta, automobilį Ieškovas įsigijo už 22.815,45 Lt, jo pagerinimui išleido 40.104,46 Lt, tokiu būdu šia suma pagerindamas automobilio vertę. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad automobilis 2012-04-10 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimu yra grąžintas atsakovui Vokietijos draudimo bendrovei „Zurich Insurance PLC“, kuri ieškovui automobilio pagerinimo išlaidų neatlygino ir jokių atlyginimo užtikrinimo priemonių nepateikė, tiek Vokietijos draudimo bendrovė „Zurich Insurance PLC“, tiek LR Generalinė Prokuratūra turi pareigą solidariai atlyginti ieškovui jo padarytas automobilio pagerinimo išlaidas.

Teigė, kad LR CK 6.37 str. 2 d. yra įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 2 d. numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 % dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis šiomis LR CK normomis, ieškovas prašė teismo iš atsakovų priteisti ir 6 % dydžio metines palūkanos nuo teismo sprendimu priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remdamasis LR CPK 135 str. 1 d. 7 p., informavo teismą, kad ieškovas mato galimybę byloje sudaryti taikos sutartį.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovams grindė į bylą pateiktais rašytinais įrodymais. Vėliau bylos nagrinėjimo metu teismui išsireikalavus pagal atsakovo LR GP prašymą papildomus rašytinius įrodymus, ieškovas pateikė teismui ir rašytinius paaiškinimus.

Šiame procesiniame dokumente ieškovas teigė, kad jis laikosi pozicijos, jog į bylą jo pateikta PVM sąskaita - faktūra neabejotinai patvirtina Automobilio pagerinimo kainą ir įrodo, kiek autoservise kainuoja ieškovo pakeistos bei į automobilį įmontuotos detalės, bet ir atlikti darbai, tačiau tai jokiu būdu nėra finansiniai - buhalteriniai dokumentai, sukėlę įmonėms atitinkamas finansines pasekmes. Ieškovas netoleruoja jokių interpretacijų dėl šių dokumentų statuso ir prašo nesivadovauti jais kaip įmonės buhalteriniais dokumentais. Nurodė, kad 2010-08-05 UAB „Kelias“ PVM sąskaita - faktūra KEL Nr. 0255665 yra kaip neatsiejama komercinio pasiūlymo - remonto darbų sąmatos dalis, kuri parodo būtent tokį Automobilio pagerinimo išlaidų dydį, kokį atliko ieškovas. Pats Automobilio pagerinimo faktas yra akivaizdus (fotonuotraukos) ir neginčijamas. Teismui pateikti dokumentai tik patvirtina Automobilio pagerinimui būtinų išlaidų dydį, nesiekiant jokių kitų tikslų ar klaidinimų.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovas GP laiko, kad ieškovas pareiškė teisme ieškinį netinkamam atsakovui - Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi ieškovo, IĮ „Juranda“, teisė pareikšti ieškinį konkrečiam asmeniui yra neginčijama teisė. Tačiau ieškinys turi būti pareiškiamas tinkamam atsakovui. Jeigu jis pareikštas netinkamam atsakovui, tokį atsakovą šalies motyvuotu prašymu galima pakeisti tinkamu atsakovu (LR CPK 45 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovas tvirtina, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra yra tinkamas atsakovas. Toks ieškovo tvirtinimas yra visiškai nepagrįstas.

Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyviai. Atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyviai yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ieškinys pagal LR CPK 49 straipsnį pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą ir pan. Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Šalių dalyvavimo procese tikslas - pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-56/2007).

Ieškovas faktinį reikalavimo pagrindą grindžia tuo, kad 2012 m. balandžio 10 d. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra grąžino atsakovui Vokietijos draudimo bendrovei „Zurich Insurance PLC“ lengvąjį automobilį, kuri ieškovui automobilio pagerinimo išlaidų neatlygino ir jokių atlyginimo užtikrinimo priemonių nepateikė, todėl tiek Vokietijos draudimo bendrovė „Zurich Insurance PLC“, tiek prokuratūra turi pareigą solidariai atlyginti ieškovui jo padarytas automobilio pagerinimo išlaidas - 40 104,46 Lt. Atsakovas - Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, neginčija to fakto, kad ieškovas yra sąžiningas automobilio valdytojas, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) jis turi teisę reikalauti atlyginti padarytas dėl pagerinimo išlaidas, be ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas. Tačiau Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra šioje byloje nėra tinkamas atsakovas, kadangi prokuratūra šiuo atveju nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir neturi pareigos atsakyti pagal jai pareikštą ieškinį. Kadangi automobilis bei jo užvedimo raktelis buvo grąžinti teisėtam savininkui, todėl materialiniai teisiniai santykiai, šiuo atveju - kaip atsiradę dėl delikto, susiklostė tarp ieškovo ir Vokietijos draudimo bendrovės „Zurich Insurance PLC“, kuri ir yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad prokuratūra negalėjo priimti nutarimo grąžinti automobilį teisėtam savininkui, kol šis neatlygino turto pagerinimo išlaidų ir dėl to prokuratūra turi pareigą solidariai atlyginti ieškovui jo padarytas automobilio pagerinimo išlaidas, negali būti vertinamas kaip pagrindas ieškovo reikalaujamai 40 104,46 Lt žalos atlyginimo sumai priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros. Ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-318-10 priimtas aukštesniojo prokuroro nutarimas grąžinti automobilį bei užvedimo raktelį teisėtam savininkui, negali sukelti tų civilinių pasekmių, kurių siekia ieškovas. Pažymėtina, kad 2012 m. balandžio 10 d. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros aukštesniojo prokuroro nutarimas grąžinti automobilį teisėtam savininkui Vokietijos draudimo bendrovei „Zurich Insurance PLC“, buvo patikrintas ir įvertintas Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi, kurioje yra konstatuota, kad aukštesniojo prokuroro nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau - LR BPK) normas, yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl ieškovo argumentas, kad prokuratūra negalėjo priimti nutarimo grąžinti turtą teisėtam savininkui, kol šis neatlygino turto pagerinimo išlaidų, yra teisiškai nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

LR CPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Kadangi šioje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra yra netinkamas atsakovas, todėl manome, kad atsakovas - Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra turi būti pakeista tinkamu atsakovu - Vokietijos draudimo bendrove „Zurich Insurance PLC“. Ieškovui nesutikus pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, ieškinys, pareikštas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai turi būti atmestas, kadangi yra pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal jį atsakyti.

Pažymėtina, kad ieškovo sprendimas laikyti atsakovu šioje byloje Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kuri yra netinkamas atsakovas, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso tikslų, koncentruotumo, ekonomiškumo principų. Ieškovą šioje byloje atstovauja advokatas, todėl pagrįstai manytina, kad ieškovui nesutikus pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, būtų vilkinamas procesas ir piktnaudžiaujama savo teisėmis.

Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (LR CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros veiksmai sukėlė civilines teisines pasekmes ir būtų pagrindas atsirasti solidariajai atsakomybei dėl ieškovui padarytos žalos atlyginimo. Kaip ir minėta anksčiau, ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-318-10 priimtas aukštesniojo prokuroro nutarimas grąžinti automobilį bei užvedimo raktelį teisėtam savininkui, negali sukelti tų civilinių pasekmių, kurių siekia ieškovas.

Pažymėtina, kad atsakovo pareikštas turtinis reikalavimas dėl 40 104,46 Lt dėl automobilio pagerinimo išlaidų atlyginimo nėra pagrįstas pateiktais įrodymais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų autoserviso UAB „Kelias“ atliktų remonto darbų sąmatą, tai yra nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad automobilis buvo suremontuotas originaliomis detalėmis, nėra pateikta detalių ar sulaužytų automobilio dalių įsigijimo dokumentų, nėra jokių dokumentų, kurie pagrįstų PVM sąskaitoje - faktūroje ar remonto sąmatoje nurodomų dalių ar detalių vertę, darbų kainą. Ieškovui nepateikus įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų reiškiamą turtinį reikalavimą, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad 40 104,46 Lt suma yra pagrįsta ir įrodyta. Jeigu teismas ir pripažintų, kad pareikštas turtinis reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas, tai šioje byloje civilinio kodekso normos, reglamentuojančios solidariąją atsakomybę, atsakovui - Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai - negali būti taikomos, nes prokuratūra nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir neatliko jokių veiksmų, kurie sudarytų pagrindą atsirasti civilinei atsakomybei.

Kadangi prokuratūra nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo - Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 6 % dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos iki bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Susipažinus su civilinės bylos medžiaga matyti, kad AB „Alfa Baltic“ buvo įgaliota tik grąžinti automobilį savininkei - Vokietijos draudimo bendrovei „Zurich Insurance PLC“ (2012 m. birželio 20 d. raštas, 41 b.l.), todėl grąžinus automobilį, įgaliojimas pasibaigė. AB „Alfa Baltic“ nurodo, kad jie neturi įgaliojimo, pavedimo ar kitokio leidimo iš Vokietijos draudimo bendrovės „Zurich Insurance PLC“ atstovauti jų interesus teismuose, nagrinėjant civilines bylas, todėl prašo jų nelaikyti atsakovo atstovais.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas yra atlyginti automobilio pagerinimo išlaidas, automobilis buvo grąžintas teisėtam savininkui Vokietijos draudimo bendrovei „Zurich Insurance PLC“, kurios buveinė yra adresu: D-60252 Frankfurt am Main, Vokietija, todėl ieškinys teismingas atsakovo Vokietijos draudimo bendrovės „Zurich Insurance PLC“ oficialios buveinės vietos valstybės teismams.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad IĮ „Juranda“ ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai turi būti atmestas, kadangi yra nepagrįstas ir pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal jį atsakyti. Taikos sutarties sudarymo galimybė atmestina.

Ieškovo sumokėtas žyminis, teisinės pagalbos išlaidos ir bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo - Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros - nepriteistinos.

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, LR Generalinė Prokuratūra teismo prašė:

Ieškovo IĮ „Juranda“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, atmesti, kadangi ieškinys yra nepagrįstas ir pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal jį atsakyti.

Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovo ieškinį grindė ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kitais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu atsakovo LR GP atstovė pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus atsikirtimus ir prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti.

Atsakovas Vokietijos draudimo bendrovės „Zurich Insurance PLC“ pateikė teismui atsiliepimą į bylą dėl ieškovo ieškinio reikalavimų nurodydama šiuos motyvus.

Atsakovas teigė, kad nors ieškovas nurodo savo ieškinyje, jog jis turėjo išlaidų automobilio Mercedes Benz ML 320 remontui 40 104, 46 Lt, ir kad tas remontas iš esmės pagerino atsakovo turtą. Ieškovas nurodo, kad ginčo automobilis buvo pilnai suremontuotas pagal jam priklausančias originalias dalis, kad jo vertė yra tarp 60 000 - 65 000 litų.

Atsakovas mano, kad su šiais ieškovo teiginiais nėra pagrindo sutikti, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo automobilis buvo suremontuotas pagal jam priklausančias originalias dalis, tai yra, nepateikta, kokios būtent originalios dalys iš kokio gamintojo ar jo atstovo buvo gautos ir panaudotos ginčo automobilio remontui

Atsakovas mano, kad ieškovas neįrodė ginčo automobilio pagerinimo. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus - specialisto išvadas, jog iš tikrųjų grąžintas atsakovui automobilis buvo labai prastos būklės, nekonstatuotas joks originalių dalių pakeitimas, itin siauros apimties mašinos priekio remontas, visiškai nuvažinėtos padangos, rūdys, pelėsis salono viduje ir pan. Atsakovas mano, jog net ir tuo atveju, jeigu ieškovas pateiktų papildomus duomenis apie remonto darbus, kuriais buvo pagerintas automobilis, tai konstatuoti, kad automobilis buvo pagerintas iš esmės, nėra pagrindo, nes nėra nurodoma, kas iš tiesų yra pagerinta, kokiu būdu, kokie įrodymai tai tvirtina. Ieškovas naudodamasis automobiliu, nudėvėjo visus ir bet kokius pagerinimus, tie pagerinimai tiesiog nusidėvėjo.

Ginčo automobilio, vertė, kaip nurodo ieškovas nuo apie 60 000 - 65 000 litų būtų aplinkybė, į kurią teismas turėtų atsižvelgti tuo atveju, jeigu ta vertė būtų patvirtinta turto vertintojo atlikta prieš automobilio pardavimą apžiūra.

Todėl darytina išvada, jog ieškovas neįrodė ginčo automobilio pagerinimų ir ieškinys dėl to turi būti atmestas.

Atlyginti atsakovo patirtas išlaidas: vertimui, advokatui ir pan., šiuo metu patirta suma yra 800 Eur, arba 2 762, 24 litai ir kitas išlaidas.

Papildomai nurodė, kad kol atsakovas nežinojo situacijos apie turto vertinimą, šalys bandė spręsti ginčą taikiai, tačiau atlikta ekspertizė ir papildoma ekspertizė patvirtino, kad automobilis nebuvo pagerintas, o priešingai, buvo neūkiškai, netvarkingai naudojamas, dėl ko, bet koks remontas neteko jokios savo vertės. Taikos sutarties galimybės yra išsemtos.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais bei argumentais, atsakovas Vokietijos draudimo bendrovės „Zurich Insurance PLC“ teismo prašė:

1. Atmesti ieškovo UAB „Juranda“ ieškinį kaip nepagrįstą.

2. Priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovo ieškinį grindė į bylą pateiktomis ekspertų išvadomis ir kitais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pakartojo atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodytus atsikirtimus ir prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti, bei priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo ieškinys atmestinas.

Dėl bylos teismingumo ir šalių ginčui taikytinos teisės.

Teismas sutikdamas iš dalies su ieškovo ieškinyje nurodytais motyvais dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismui, jų nekartoja ir laiko, kad vieno iš atsakovų argumentai dėl bylos neteismingumo Šiaulių apylinkės teismui atmestini, atsižvelgiant į CK 1. 43 str. 1, 2 d., 1.47 str. nuostatas irgi atmestini.

Dėl atsiskaitymų grąžinant turtą iš svetimo neteisėto valdymo.

Neteisėtai valdydamas daiktą valdytojas gali gauti tam tikrų pajamų ar vaisių. Be to, neteisėtai valdomas daiktas gali būti pagerinamas, remontuojamas, pagausinamas ir panašiai. Todėl paprastai išreikalaujant daiktą iš svetimo neteisėto valdymo kyla atsiskaitymo klausimas. Tai reiškia, kad reikia nuspręsti dėl pajamų (vaisių), kurios buvo ar galėjo būti gautos iš tokio daikto, teisinio likimo ir neteisėto valdytojo turėtų išlaidų atlyginimo. CK 4.97 straipsnyje atsiskaitymų klausimas reguliuojamas atsižvelgiant į tai, sąžiningas ar nesąžiningas yra neteisėtas daikto valdytojas.

Sąžiningas valdytojas privalo grąžinti savininkui ne tik neteisėtai valdomą daiktą, bet ir visas pajamas, kurių jis gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą (CK 4.97 str. 1 d.). Pajamų ir vaisių dydį privalo įrodyti savininkas (ieškovas). Pajamos ar vaisiai, kurių įgijėjas teoriškai galėjo, bet neprivalėjo gauti, neišieškomos, pavyzdžiui, pajamos išnuomojus daiktą. Taigi išieškoma tik tos pajamos ir vaisiai, kurių įgijėjas privalėjo gauti. Pajamos ir vaisiai, kurių sąžiningas valdytojas gavo iki šio momento, lieka jam.

Nesąžiningas valdytojas kartu su neteisėtai valdomu daiktu savininkui privalo grąžinti visas pajamas ir vaisius, kurių jis gavo arba turėjo gauti per visą valdymo laiką (CK 4.97 str. 1 d.).

Iš daikto gautos pajamos (vaisiai) grąžinamos natūra (pvz., gyvulių prieauglis). Vaisių natūra nesant, savininkui atlyginama jų vertė. Savininkui turi būti grąžinamos ir tos pajamos, kurių neteisėtas nesąžiningas valdytojas realiai negavo, tačiau galėjo gauti, jeigu būtų tinkamai naudojęsis turtu pagal jo paskirtį.

Kartu neteisėtas valdytojas (tiek sąžiningas, tiek nesąžiningas) turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti turėtas būtinas daikto išlaikymo išlaidas. Tačiau tokių atlyginamų išlaidų dydis, priklauso nuo valdytojo sąžiningumo. Sąžiningas valdytojas gali reikalauti atlyginti visas daikto išlaikymo išlaidas, kurių jis turėjo nuo to laiko, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą (CK 4.97 str. 3 d.).

Nesąžiningas valdytojas turi teisę išreikalauti iš savininko būtinas daikto išlaikymo išlaidas, turėtas nuo to laiko, kai savininkui priklauso gautos iš daikto pajamos, t.y. išlaidas, turėtas per visą valdymo laiką. Tad pajamų ir išlaidų išieškojimas tarpusavyje susiję.

Savininkui, pareiškusiam ieškinį dėl daikto ir iš jo gautų pajamų išieškojimo, neteisėtas valdytojas gali pareikšti priešinį ieškinį dėl išlaidų atlyginimo (CPK 143 str.). Išlaidų dydis nesiejamas su pajamų dydžiu ir jų grąžinimu savininkui. Išlaidos turi būti atlyginamos ir kai pajamų iš daikto visai nebuvo arba jų yra gerokai mažiau nei išlaidų. Tačiau visais atvejais atlyginamos tik būtinos išlaidos, t. y. tokios, kurios neišvengiamos siekiant išsaugoti ir palaikyti daiktą deramos būklės (pvz., einamojo ar kapitalinio remonto). Išlaidų dalis, kuri viršija būtinas išlaidas, neatlyginama.

Be išlaidų, būtinų daiktui deramos būklės palaikyti, galimas neteisėto valdytojo padarytas esminis daikto pagerinimas, kuris padidina daikto vertę. CK 4.97 straipsnio 4 dalis sako, kad sąžiningas neteisėtas valdytojas turi teisę pasilikti savo pagerintas dalis, jeigu jos gali būti atskirtos nesugadinant daikto. Pagerinimu pripažįstama tai, kas nesusiję su deramos daikto būklės palaikymu, pavyzdžiui, automobilio sėdynių apvalkalai, papildomi žibintai ir panašiai. Kita vertus, pagerinimo išlaidos turi būti pagrįstos ir naudingos, pagerinti daikto kokybę, eksploatacines savybes, t. y. atitikti protingumo reikalavimus. Pavyzdžiui, kokybiškos įprastos automobilio sėdynės pakeičiamos krokodilo odos sėdynėmis. Šiuo ir panašiais atvejais omenyje turimi prabangos dalykai, todėl tokias išlaidas reikia pripažinti neprotingomis. Jeigu pagerintų dalių nesugadinant daikto negalima atskirti arba daiktas buvo pagerintas kitaip nei sukūrus tam tikras jo dalis, sąžiningas neteisėtas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti faktiškai turėtas pagerinimo išlaidas, bet ne daugiau, nei padidėjo daikto vertė. Todėl už tokias pagerintas dalis, kurios daikto vertės nepadidino ir kurių negalima atskirti, neatlyginama.

Įstatymas nieko nekalba apie nesąžiningo neteisėto valdytojo padarytą daikto pagerinimą. Todėl jeigu pagerintos dalys nuo daikto neatskiriamos, nesąžiningas neteisėtas daikto valdytojas negali reikalauti atlyginti jų vertės. Dėl atskiriamų nuo daikto pagerintų dalių įvairių valstybių teisės doktrinoje yra skirtingų nuomonių. Vieni teigia, kad daiktas perduodamas savininkui kartu su pagerintomis dalimis. Kiti teigia, kad atskiriamos pagerintos dalys turi likti nesąžiningam valdytojui. Labiau pagrįsta yra būtent pastaroji nuomonė, nes priešingu atveju daikto savininkas nepagrįstai praturtėtų.

Jeigu išreikalaujamas iš svetimo neteisėto valdymo daiktas yra sugadintas ar kitaip pabloginta jo kokybė, savininkas gali taip pat reikalauti iš neteisėto valdytojo atlyginti ir jo turtui padarytą žalą (CK 6.263 str.), t. y. kartu su vindikaciniu ieškiniu gali būti reiškiamas ir ieškinys dėl žalos atlyginimo ar nepagrįsto praturtėjimo.

Byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, jog ieškovas IĮ ,,Juranda“ 2009-06-12 viešame aukcione įsigijo lengvąjį automobilį ,,Mercedes Benz ML 320“, kuris kaip vėliau paaiškėjo buvo pavogtas Švedijos Karalystėje 2005-11-10. Ieškovas teigė, kad aukcione įsigijo transporto priemonę, kuri buvo po autoįvykio apgadinta, todėl už ją sumokėjo 6 607,81 Eur (22 815,45Lt). Tačiau po įsigijimo jis negalėjo naudotis automobiliu, dėl to iš pradžių patyrė jo pargabenimo, saugojimo, o vėliau ir remonto išlaidas (T.1, 1-4,18-20 b.l.). Atlikus automobilio remontą už 40 104,46 Lt ir ieškovui bandant jį 2010-08-27 užregistruoti viešame registre, jis buvo iš jo paimtas ir vėliau grąžintas draudikui (atsakovui) Vokietijos draudimo bendrovei „Zurich Insurance PLC“. Bendrovei, kuri perėmė visas ankstesnio savininko teises.

Ieškovas dėl automobilio remonto patirtas išlaidas grindžia į bylą pateiktu buhalterinės apskaitos dokumentu, tai yra 2010-08-05 trečiojo asmens UAB ,,Kelias“ ieškovui išrašyta PVM sąskaita faktūra serija KEL Nr. 0255665.

Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad nei ieškovas IĮ ,,Juranda“, nei trečiasis asmuo UAB ,,Kelias“ 2010-08-08 išrašytos minėtos PVM sąskaitos faktūros į išduotų ir gaunamų PVM sąskaitų - faktūrų registrus neįtraukė, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog sandorio tarp šalių nebuvo (T.1, 183-198 b.l.). Taip pat minėti asmenys nesudarė, pavyzdžiui ir rangos sutarties dėl lengvojo automobilio remonto. Nors vėliau ieškovo atstovai teigė, kad šis buhalterinės apskaitos dokumentas yra tik preliminarus esamų išlaidų apskaičiavimas, tačiau tokius jo teiginius paneigia ieškinyje nurodytos aplinkybės iš kurių seka, kad tik minėtas trečiasis asmuo UAB ,,Kelias“ suremontavo ieškovo patiekta transporto priemonę, o ne pats ieškovas tai atliko ūkio būdu.

Pažymėtina, kad nors ieškovas ir galėjo savo įmonėje atlikti įsigyto sugadinto lengvojo automobilio remonto darbus ūkio būdu, kas būtų laikytina visiškai teisėtu, tačiau ir tokiu atveju jis turėjo pateikti teismui į bylą pirktų ar pakeistų automobilio remontui panaudotų detalių įsigijimo išlaidas. Tačiau šiems savo nuostoliams (išlaidoms) pagrįsti ieškovas nepateikė teismui tinkamų įrodymų. Iš pateiktų įrodymų teismui nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovas gali būti patyręs 40 104, 46 Lt išlaidų, todėl šis jo reikalavimas atsakovams atmestinas visiškai. Tai, kad ieškovas nepateikė į bylą su šiomis išlaidomis susijusių mokėjimo dokumentų, teismas laiko esminiu trūkumu, kadangi šios išlaidos norint jas pripažinti būtinomis, bei realiomis turi būti pagrįstos tinkamais įrodymais, o ne tik ieškovo įgalioto asmens pateiktu paaiškinimu ar menama PVM sąskaita - faktūra (T.1, 24 b.l.). Todėl kaip jau teismas yra nurodęs šių ieškovo patirtų išlaidų dėl sugadinto lengvojo automobilio remonto nėra teisinio pagrindo laikyti pagrįstomis. Atmestinas ir ieškovo argumentas, kad jam atlikus sugadinto lengvojo automobilio remontą jo vertė išaugo. Iš atsakovo Vokietijos draudimo bendrovės „Zurich Insurance PLC“ teismui pateiktų VFR ekspertų 2012-07-11 atliktos automobilio apžiūros ekspertizės akto išvadų seka, kad 2012-07-11 jo nuvertėjimas yra 36 900,00 eurų, o numatomos remonto išlaidos būtų 7 758,18 eurų be PVM (T.2, 92 b.l.). Po to ekspertai apžiūrėję pateikto automobilio būklę, nurodo ir jo būsimo remonto darbų apimtį (T.2, 94-102 b.l.). Vėliau 2012-09-19 tiems patiems ekspertams atlikus ekspertizės papildymą konstatuota, kad atlikus jau išardyto automobilio apžiūrą, matyti, jog po žalos jam padarymo jis atitaisytas dalinai, tai yra tik atnaujintos priekinės jo dalys: buferis, konstrukcinis skersinis, radiatoriaus apdaila ir žibintai, suvirintas galinės ašies laikiklis, o variklio valdymo įrenginys neatitinka automobilio serijinės gamybos duomenų. Tuo pačiu nurodyti po avarijos nesutvarkyti defektai (T.2, 104-115 b.l.). Tokiu atveju galimos automobilio remonto išlaidos išauga iki 21 348,45 eurų, be PVM, kas leidžia teismui daryti kitą išvadą, jog automobilio vertė po ieškovo atliko dalinio jo remonto ne išaugo, o išliko nepakitusi.

Todėl teismas, pirmiausia, ieškovo pateiktą į bylą 2010-08-05 PVM sąskaitą – faktūrą, serija KEL Nr. 0255665 vertina, kaip nesukeliančią jokių teisinių pasekmių viešosios teisės prasme, kadangi kaip yra nurodyta, ieškovas šios PVM sąskaitos - faktūros neįtraukė į savo buhalterinę apskaitą ir nepanaudojo atskaitant pirkimo PVM. Taip pat trečiasis asmuo UAB ,,Kelias“ šios sąskaitos neįtraukęs į savo apskaitos registrus pripažino, kad neatliko jokių remonto darbų. Antra, privatinės teisės prasme, teismas daro išvadą, kad jokių teisinių santykių tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB ,,Kelias“ nebuvo ir pastaroji bendrovė jokių rangos darbų susijusių su automobilio remontu neatliko. Trečia, ieškovas nepateikė teismui tinkamų įrodymų, kad sugadinto automobilio remontą atliko ūkio būdu, o jo nuoroda į nuotraukas apie automobilio būklę iki avarijos ir po, nelaikytina tinkamu įrodymu dėl šio įrodymo neatitikimo sąsajumo požymiui.

Pažymėtina, kad kiti bylos dalyviai neginčijo absoliučiai, jog ieškovas pagal esamus duomenis galėjo atlikti įsigyto ir sugadinto lengvojo automobilio remontą, tačiau prieštaravo ieškovo teiginiui, kad jis patyrė nurodyto dydžio išlaidas, kurias jam turi atlyginti atsakovai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bylos duomenis gali susidaryti įspūdis, jog atsakovas Vokietijos draudimo bendrovė „Zurich Insurance PLC“ sutaupė ieškovo sąskaita, nes atgavo važiuojančią transporto priemonę, o ieškovas ją buvo įsigijęs kaip neatitinkančia tokio automobilio eksploatacijai keliamų reikalavimų ir užuot šis atsakovas jam atsilyginęs gavo pagerintą daiktą. Visgi toks ieškovo aiškinimas neatitinka tikrosios daikto būklės pagal šio atsakovo ekspertų pateiktą jo būklės įvertinimą ir teisinių santykių dalyvių veiksmų turinį, šalių atstovų duotus paaiškinimus ir byloje esančių įrodymų visuma. Tuo pačiu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų dėl galimo tokios būklės lengvojo automobilio tolesnės eksploatacijos, koks buvo grąžintas draudikui.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas atsakovams atlyginti daikto pagerinimo išlaidas gali būti vertinamas, kaip nesukeliantis atsakovams teisinių pasekmių.

Teismas, vertindamas ieškovo ieškinio ir jo atstovo argumentus teismo posėdžio metu pažymi, kad ir buhalterinės apskaitos požiūriu šalių (ieškovo ir trečiojo asmens) teisiniai santykiai buvo įforminti ydingai (T.1, 183-198 b.l.). Nepaisant to, teismas šioje byloje nagrinėja šalių ginčą dėl civilinių teisinių santykių ir siekia nustatyti tikrąjį šalių teisių ir pareigų turinį. Kaip jau teismas yra aukščiau nurodęs civilinių teisinių santykių prasme atsakovams nekyla pareiga atlyginti ieškovui daikto pagerinimo išlaidas, kadangi ne buhalterinė apskaita ir ne apmokestinimas lemia civilinius teisinius santykius, o juridiniai faktai, su kurių buvimu teisės aktai sieja civilinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Kadangi mokestiniai teisiniai santykiai atsiranda vėliau, nei civiliniai teisiniai santykiai, tai mokesčių teisės aktai nedaro įtakos civilinių teisinių santykių kvalifikavimui. Tačiau teismui nustačius, kad trečiojo asmens išrašyta PVM sąskaitą - faktūrą neatspindi ir tikrųjų šalių civilinių teisinių santykių turinio, atsiranda pagrindas ieškovo ieškinį atsakovams atmesti visiškai.

Dėl kitų su šalių ginču susijusių klausimų išsprendimo.

Atsakovas LR GP procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jis nelaikytinas tinkamų atsakovu byloje pagal ieškovo pareikštą ieškinį. Pirmiausia, teismui atmetant ieškovo ieškinį atsakovams visiškai, išnyksta teisinis pagrindas teismui atskirai analizuoti šio atsakovo procesinius ypatumus byloje, todėl šiuo klausimu teismas plačiau nepasisako. Antra, teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad jis laikytinas sąžiningų neteisėtu valdytoju, tačiau ir tokiu atveju jam atsiranda pareiga pateikti teismui įrodymus atitinkančius ieškinio reikalavimą. Taip pat teismas analizuodamas šalių argumentus įvertina ir esamus skirtumus tarp LR ir VFR, tačiau ir tokiu atveju nekyla atsakovų atsakomybė ieškovui. Trečia, tai, kad ieškovas nebuvo aiškiai suformulavęs juridinio ieškinio pagrindo, nedaro jo reikalavimo negalimu ar nesuprantamu, nes šį pareiga tenka teismui. Ketvirta, ieškovo ieškinio reikalavimas atsakovams dėl jų solidarios atsakomybės, atskirai irgi neanalizuotinas, atsižvelgiant į ieškinio atmetimą. Tačiau atskirai pastebėtina, kad skolininkų solidarioji pareiga atsiranda, tai yra ji preziumuojama ir esant kelių asmenų veiksmams dėl kreditoriui padarytos žalos atlyginimo (CK 6.6 str. 3d.). Penkta, teismas atmesdamas ieškovo ieškinį atsakovams tuo pačiu atmeta ir išvestinį ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad teismui atmetus ieškovo ieškinį atsakovams visiškai yra teisinis pagrindas tenkinti atsakovo Vokietijos draudimo bendrovės „Zurich Insurance PLC“ reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (T.2, 129-130, 178-179 b.l.). Todėl šiam atsakovui priteistina iš ieškovo 4000 Lt suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (išlaidos už advokato teisinę pagalbą, kadangi vyko keli posėdžiai, surinkta įrodymų, atlikti procesinių dokumentų vertimai ir šios išlaidos advokato pagalbai atitinka Teisingumo ministro įsakymu patvirtintiems dydžiams).

Tenka pastebėti, kad civilinio proceso išlaidos - tai ne tik šalių, bet ir valstybės išlai­dos visai teisingumo vykdymo sistemai. Todėl būtina protingai elgtis kilus ginčui, o ne skatinti tolimesnį šalių bylinėjimąsi suvokiant, kad tai veda tik prie šių išlaidų didėjimo. Todėl teismas konstatuoja, kad ne atsakovas (draudikas), o ieškovas turi prisiimti visas iš jo netinkamų veiksmų kylančias pasekmes. Be to teiginys, jog teisingumas „kainuoja“, nėra vien tik posakis be turinio. Aišku viena - visos aukščiau įvardytos išlaidos egzistuoja ir kasmet jos ne mažėja, o didėja.

Ieškovas nesiekdamas taikaus susitarimo su atsakovu (draudiku), privalo prisiimti visą iš to kylančią atsakomybę. Iš ieškovo priteisiamos ir valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi jų dydis viršija 10 Lt ( CPK 96 str. 6 d.).

Ieškinį atmetus iš ieškovo valstybei priteistinas 51,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylos dalyviams.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Ieškovo Individualios įmonės „Juranda“ ieškinį atsakovams: LR Generalinei Prokuratūrai ir Vokietijos draudimo bendrovei ,,Zurich Insurance PLC“ dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

2. Priteisti iš ieškovo IĮ ,,Juranda“ (į/k 300653456) atsakovui Vokietijos draudimo bendrovei ,,Zurich Insurance PLC“ (kodas 13460) 4 000,00 Lt (keturis tūkstančius litų) išlaidų, susijusių su bylinėjimusi.

3. Priteisti iš ieškovo IĮ ,,Juranda“ į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 51,00 Lt (penkiasdešimt vieną litą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.