Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2018-05-21 sprendime nurodomas Lietuvos Respublikos Seimo 2010-12-22 nutarimas Nr. XI-1248, kuris priimtas dar 2010 metais. Teigia, kad Vyriausybė (nebe Seimas) gali savo nuožiūra nustatyti ir keisti Kuršių nerijos nacionalinio parko zonų ribas ir pan., taip pakeičiant Seimo nutarimą.

Apibendrinant pažymi, kad prašymo pateikimo tikslas - kuo greičiau ginčo poilsio nameliu tinkamai naudotis pagal jo tiesioginę - poilsio - paskirtį, o atsakovės, būdamos viešojo administravimo subjektais, turėtų padėti tai įgyvendinti, t. y. užtikrinti, kad tai būtų įgyvendinta pagal visus teisės aktų reikalavimus. Daro išvadą, kad Administracijos sprendimas, kaip ir atsakovių neveikimas, yra neteisėti ir nepagrįsti.

Pareiškėja nesutinka su ginčijame sprendime nustatyta aplinkybe, kad ginčo žemės sklypas priskirtinas miškų ūkio paskirties teritorijai. Savo argumentus pareiškėja grindžia Aplinkos ministerijos raštu ir viešai prieinama informacija.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, reglamentuojančio žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje, prasme pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos (Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad ginčo valstybinės žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), taikomos šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje (Išrašo 9.1 punktas), XXXIV nacionaliniai ir regioniniai parkai (Išrašo 9.5 punktas). Neringos savivaldybės taryba 2012-09-21 sprendimu Nr. T1-164 patvirtino Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą (minėta, toliau – ir Bendrasis planas). Bendrajame plane ginčo valstybinės žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), žymimas šviesiai žalia spalva. Tai reiškia Ekosistemų apsaugos miškų sklypus. Iš Bendrojo plano tekstinės dalies matyti, kad ekosistemų apsaugos miškų (pievų, pelkių, smėlynų) plotai/sklypai (juose nustatomi išsaugančio ir atkuriančio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo reglamentai) – tai Kuršių nerijos gamtinių bei kraštovaizdžio draustinių gamtiniai kompleksai: miškai, pievos, pelkės, smėlynai su vertingomis buveinėmis, biocenozėmis, retomis augalų ir gyvūnų rūšimis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Pagal Konstitucijos 54 straipsnį, valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.

Konstitucinis Teismas 2007-06-27 nutarime pažymėjo, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas; tai yra visuotinai žinomas faktas. Specifinį Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jame esančių miškų teisinį statusą reguliuoja įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai: 1994-12-19 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), 1999-03-19 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, 2004-08-19 patvirtinti Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai, 2012-06-06 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4 punkte nustatyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 (toliau – ir Generalinė schema). Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja Schemos sprendiniams. Kiti objektai, esantys Nacionaliniame parke, tvarkomi pagal nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitus specialiojo planavimo dokumentus arba saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus. Nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad nacionalinio parko žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė.

Iš Generalinės schemos (galiojo iki Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. 702 (toliau – ir Tvarkymo planas) nuostatų matyti, kad nagrinėjama teritorija priskirta VI zonai. Minėta zona pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai. Generalinės schemos tekstiniuose sprendiniuose („Juodkrantės ir apylinkių principinis planas. Architektūrinė - planinė dalis”) pažymėta, kad ginčo valstybinės žemės sklypo teritorija, paženklinta VI numeriu teritorija, pažymėta kaip buvusi (duomenys neskelbtini) teritorija, kurios sutvarkymui numatyta iškelti visus menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius.

Generalinę schemą pakeitusiame Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. 702 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane buvo perkelti Generalinėje schemoje paminėti sprendiniai dėl (duomenys neskelbtini) renatūralizavimo, tvarkymo plano sutartiniuose ženkluose ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai”. Be to, ginčo žemė priskirta ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonai. Pagal Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 patvirtintą Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamento (III skyrius) 14.1.9 punktą, šioje zonoje draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis.

Nuostatų 26 punkte įtvirtinta, jog nacionaliniame parke fiziniai ir juridiniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia Nacionalinio parko steigimo tikslams. Pagal Nuostatų 6 punktą Nacionalinio parko steigimo tikslai: išsaugoti Kuršių nerijos didįjį kopagūbrį, jo senąsias parabolines kopas ties Juodkrante, pilkąsias kopas Agilos – Naglių ruože, pustomas Parnidžio kopas, užpustytus senuosius dirvožemius, taip pat pajūrio ir pamario palvės, kupstynės gamtinius kompleksus, apsauginį pajūrio kopagūbrį, savitą Kuršių nerijos augaliją, taip pat miškus su sengirės fragmentais, gyvūniją; išsaugoti savitą kultūros paveldą, iš jo autentiškas pamario nekilnojamąsias kultūros vertybes, etnografines žvejų sodybas, senąsias vilas Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos gyvenvietėse, užpustytų senųjų gyvenviečių kultūrinius sluoksnius, memorialines vietas, puoselėti būdingas medinės architektūros tradicijas; atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus ir objektus; išsaugoti Nacionalinio parko sausumos, marių ir jūros ekosistemų stabilumą; vykdyti tyrimus ir stebėjimus, rinkti, kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos srityse; plėtoti pažintinį turizmą, reguliuoti ūkinę veiklą ir užstatymo plėtotę pagal Nacionalinio parko planavimo schemą, statinių formas ir tūrį riboti pagal gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose; iškelti iš Nacionalinio parko objektus, teršiančius aplinką ar nesusijusius su Nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, arba pakeisti jų veiklos pobūdį įstatymų nustatyta tvarka; propaguoti Kuršių nerijos gamtos ir kultūros vertybes, materialinės ir dvasinės kultūros paveldą ir jų apsaugą.

Vadovaujantis Nuostatų 3 ir 28 punktais Nacionalinio parko žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų šiuose teisės aktuose: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, kituose įstatymuose, tarptautiniuose teisės aktuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo”, aplinkos ministro 2002-08-10 įsakyme Nr. 439 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento patvirtinimo”, šiuose Nuostatuose ir kituose teisės aktuose.

Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistema, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nacionaliniai parkai yra saugomų teritorijų sistemos dalis, o pagal 2 straipsnio 32 punktą saugomoms teritorijoms teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Teisėjų kolegija pažymi, jog toks režimas buvo nustatytas jau minėta Generalinė schema ir Nuostatais.

Konstitucinio Teismo 2007-06-27 nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia (be kita ko), su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą generalinę schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti generalinės schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides (sąžiningumo principo).

Pareiškėja į atsakovę kreipėsi iš esmės dėl to, kad atsakovė atliktų veiksmus, susijusius su 2012-06-06 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio plano tvarkymo plano, 2012-09-24 patvirtinto Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano, ir (ar) kitų susijusių taisės aktų pakeitimu taip, jog juose būtų numatyta, kad teritorija, kurioje yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis poilsio paskirties namelis, būtų priskirta rekreacinei teritorijai.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalyje nurodytoms savivaldybės savarankiškoms funkcijoms, įstatymų leidėjas priskyrė teritorijų planavimą, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimą (19 punktas). Svarbu pažymėti ir tai, jog pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintas sąvokas, bendrasis planas tai kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai (1 dalis); kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomas planuojamų teritorijų erdvinis vystymas ir svarbiausi naudojimo ir apsaugos reikalavimai arba reglamentas (8 dalis); kompleksinis teritorijų planavimas – teritorijų planavimas jų erdvinio vystymo kryptims, naudojimo ir apsaugos prioritetams nustatyti (9 dalis).

Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti teritorijų planavimo lygmenys: valstybės – planuojama visa valstybės teritorija ar jos dalys (rengiamos visos valstybės teritorijos, prireikus valstybės teritorijos dalių, išsiskiriančių administraciniu (regionai, apskritys) ar funkciniu bendrumu, bendrieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai masteliu M 1:100 000–1:400 000); savivaldybės – planuojamos teritorijos, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu (rengiami bendrieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai masteliu M 1:20 000–M 1:50 000); vietovės – planuojamos savivaldybės teritorijos dalys: miestai (ar jų dalys), miesteliai (ar jų dalys), kaimai ir viensėdžiai (rengiami atskirų urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų bendrieji planai (masteliu M 1:2 000–M 1:10 000), detalieji planai (masteliu M 1:500–M 1:1 000) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai (masteliu M 1:500–M 1:10 000). Kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant; to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis aptariamo straipsnio 4 dalimi valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus; valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams; taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis).

Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta teritorijų planavimo organizatoriai ir iniciatyvos teisė. Vyriausybės įgaliotos institucijos organizuoja šių teritorijų planavimo dokumentų rengimą: valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų; valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų; saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų; kituose įstatymuose nurodytų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus ir atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitus specialiojo teritorijų planavimo organizatorius. Vadovaujantis aptariamo straipsnio 3 dalimi, fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų privalo priimti sprendimą dėl pasiūlymo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą.

Atsakovės į bylą pateikti įrodymai (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2018-07-30 raštas „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)”, NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2018-05-10 įsakymas „Dėl juridinio fakto išregistravimo pasibaigus nuomos sutarties terminui”, NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2018-05-25 raštas „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties išregistravimo”) patvirtina faktą, kad su pareiškėja 2004-09-16 sudarytos valstybinės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0482 nuomos terminas pasibaigė 2016-09-16. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad minėta sutartis išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro. Tokiu atveju pareiškėja nėra valstybinės žemės sklypo, ant kurio pastatytas ginčo poilsio namelis, valdytoja.