- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-24
- Bylos Nr.
- 1-403-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32285-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- R. L.
- Nukentėjusysis
- J. Š.
- Advokatai
- Gediminas Bukauskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2019 m. liepos 29 d., apie 18.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent planšetinį kompiuterį „Huawei Media Pad“, kurio vertė – 175 eurai, kartu su krovikliu, kurio vertė – 5 eurai, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. Š. bendrą 180 eurų turtinę žalą.
Šiais veiksmais R. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalyje.
Kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl pasielgė taip neteisėtai ir nemoraliai, pripažįsta visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad nukentėjusįjį pažįsta apie 10 metų, jie gyvena tame pačiame rajone. Tą dieną jis buvo nukentėjusiojo namuose ir pavogė iš nukentėjusiojo planšetinį kompiuterį, kuris gulėjo kambaryje ant kėdės. Paėmęs kompiuterį pardavė jį už 50 eurų nepažįstamam praeiviui prie parduotuvės „Iki“, esančios Lazdynuose, nes išsigando, pinigus išleido savo reikmėms. Kompiuterio jam nereikėjo, nes jis turėjo savo. Pavogė nukentėjusiojo kompiuterį dėl to, kad, kaip jau minėjo buvo girtas (gėrė alų ir degtinę) ir jam aptemo protas. Su nukentėjusiuoju po šio įvykio nebendrauja, tačiau norėtų jo atsiprašyti. Savo elgesį vertina kaip neteisėtą, amoralų, nevertą garbės. Šiai dienai jis yra atlyginęs nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir 50 eurų neturtinės žalos. Taip pat įsipareigoja atlyginti visą žalą, kurią priteis teismas. Nurodė, kad šiuo metu jis nedirba, gyvena iš santaupų bei padeda tėvai, su alkoholiu problemų neturi. Šiuo metu jis gyvena su mama, kuri jam yra didelis autoritetas. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nukentėjusysis J. Š. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikštą 450 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo ir papildomai paaiškino, kad tuo metu, kai buvo įvykdytas nusikaltimas, jis buvo susižeidęs koją, jo judėjimas buvo apribotas, todėl netekęs planšetės jis negalėjo patogiai pažiūrėti filmo, pabendrauti su draugais. Kaltinamasis žinojo, kad jis 2019 m. liepos 19 d. ar 20 d. buvo patyręs traumą, todėl nagrinėjamo įvykio dieną buvo atėjęs jo aplankyti ir pavogė planšetę. Taip pat tuo metu ant kėdės gulėjo ir jo nešiojamas kompiuteris, bet jis buvo išsikrovęs, išimta jo baterija, kaltinamasis jo neėmė. Pabendrauti su draugais bei pažiūrėti filmą jis galėjo ir nešiojamu kompiuteriu, tačiau su planšete jam tai daryti patogiau, ji yra mobilesnė. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad kaltinamasis atlygino jam turtinę žalą bei pervedė 50 eurų neturtinės žalos, tačiau jis vis tiek nenorėtų taikytis su kaltinamuoju, nes 50 eurų pavedimą vertina kaip papirkimą. Jeigu kaltinamasis pervestų jam 450 eurų, jis to veiksmo, kaip papirkimo nevertintų, jam nesuprantamas toks pinigų pervedimas, kol teismas dar nėra nusprendęs, 50 eurų planuoja grąžinti kaltinamajam. Neturtinę žalą įvertino 450 eurų sumai todėl, kad padarytos nusikalstamos veikos jis patyrė nepatogumų, negalėjo per planšetę žiūrėti filmų ir bendrauti su draugais.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja siekianti būti J. L. paaiškino, kad ji yra R. L. motina, sūnus gyvena su ja ir jos vyru. Ji turi aukštąjį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojama teigiamai, anksčiau nebuvo teista ir bausta administracine tvarka, todėl galėtų daryti teigiamą įtaką sūnaus elgesiui. Nurodė, kad sūnus bandė vasarą gyventi savarankiškai, bet rudenį vėl grįžo į namus. Ji pati turi tik vienintelį nuolatinį darbą (duomenys neskelbtini), sūnus dirba pagal agentūrų pasiūlymą, vyras nuolatinio darbo taip pat neturi. Apie įvykį ji sužinojo, kai jai paskambino iš policijos komisariato bei pasakė, kad sūnus pavogė planšetę, kvietė į apklausą. Po šio skambučio ji kalbėjosi su sūnumi, jis pasakė, kad nieko neatsimena, bet neatmetė galimybės, kad galėjo paimti planšetę. Kiek suprato, sūnus tą dieną su nukentėjusiuoju kartu išgėrinėjo. Ji pati tokį sūnaus elgesį vertina labai blogai, sūnus taip pat labai gailisi dėl to, kas įvyko ir po šio įvykio labai pasikeitė. Sūnus jai padeda, jos nuomonė sūnui yra svarbi ir ji mano galėsianti daryti jam teigiamą įtaką. Jų šeimos pajamos per mėnesį yra apie 2000 eurų ir iš tų pinigų yra mokama dar būsto paskola.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu R. L. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nuo vaikystės laikų pažįsta J. Š., kadangi užaugo viename rajone. Su J. Š. kartais susiskambina, susitinka. 2019 m. liepos 29 d. buvo mieste, tuo metu jam paskambino J. Š. ir pakvietė pas save į svečius. Autobusu nuvažiavo pas J. Š. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Atvykus pas J. Š. buvo dar - vienas J. Š. draugas, kurio vardo nepamena. Pas J. Š. buvo apie dvi valandas, leido laiką, kalbėjosi. Būdamas pas J. Š. pastebėjo planšetinį kompiuterį, kurio pavadinimas „Huawei“, kuris tuo metu krovėsi. J. Š. tuo metu buvo susilaužęs koją ar pėdą. Nežino kas jam užėjo į galvą, tačiau minėtą kompiuterį su pakrovėju įsidėjo sau į kuprinę. Kai jis paėmė kompiuterį, niekas nematė, draugai tuo metu buvo lauke. Jis pirmas išėjo iš J. Š. namų ir kartu išsinešė kompiuterį. Po kiek laiko jam paskambino J. Š. ir pasakė, kad dingo kompiuteris ir įtarė, kad kompiuterį paėmė jis. J. Š. nurodė, kad kompiuterio neėmė. Po minėto pokalbio daugiau su J. Š. nebendravo. Pagrobtą kompiuterį „Huawei“ su pakrovėju po kelių dienų netoli parduotuvės „Iki“, esančios Lazdynuose, Vilnius, pardavė nepažįstamam vyrui, kurio duomenų nežino. Kompiuterį pardavė, kadangi išsigando ir kompiuteriu norėjo atsikratyti. Už parduotą kompiuterį gavo 50 eurų. Apsvaigimas nuo alkoholio nulėmė įvykį, blaivus to nebūtų padaręs (b.l. 63, 66, 68-70).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. Š. paaiškino, kad 2019 m. liepos 29 d., apie 18 val., pas jį svečius atėjo du draugai: M. S. bei R. L.. Draugai atėjo jo aplankyti, kadangi jis turėjo nedarbingumą, todėl iš namų pats retai išeidavo. M. S. ir R. L. tarpusavyje nėra pažįstami. Pirmas atėjo M. S.. Abu sėdėjo lauke prie įėjimo į namą. Jis M. S. paprašė iš antro namo aukšto atnešti pakrauti planšetinį kompiuterį „Huawei Media Pad“ su krovikliu, kadangi pats sunkiai vaikšto. Pats asmeniškai planšetinį kompiuterį „Huawei Media Pad“ padėjo krauti kambaryje, prie įėjimo durų. Planšetinį kompiuterį „Huawei Media Pad“ paliko ant lovos, ant kito ten gulėjusio nešiojamo kompiuterio. R. L. dar nebuvo atėjęs. Netrukus atėjo R. L. ir jie visi trys sėdėjo prie įėjimo durų esančioje terasoje. R. L. atsinešė butelį degtinės, jis gėrė degtinę, tačiau nei jis, nei M. S. negėrė. Vakaro eigoje visi trys buvo užėję į jo namus, kadangi vaikinai norėjo atsinešti kompoto iš rūsio. Vaikinų nestebėjo. Apie 18.50 val. M. S. palydėjo R. L. iki lauko tualeto ir grįžo atsisveikinti. Pirmas išėjo M. S., o R. L. iš lauko tualeto atsisveikinti su juo nebegrįžo. Niekas daugiau pas jį į namus užėjęs nebuvo. Apie 19.20 val. savo kambaryje pasigedo planšetinio kompiuterio su krovikliu. Kas jį pavogė nežino, tačiau su M. S. yra pažįstami apie 2,5 metus, yra draugai. R. L. jam atrodė labiau nepatikimas. Dėl vagystės jam padaryta 180 eurų turtinė žala. R. L. jam atlygino padarytą turtinę žalą, tačiau su pastaruoju taikytis nesutinka (b. l. 5, 23, 25).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. paaiškino, kad 2019 m. liepos 29 d., apie 17 val., atvyko pas savo draugą J. Š.. J. Š. buvo pakvietęs dar vieną draugą, kurio vardo tiksliai neatsimena. Draugas atėjo kažkur trisdešimties minučių bėgyje po jo atėjimo. Visi sėdėjo verandoje. Apie 17.45 val. visi nuėjo į kambarį ir J. Š.paprašė, kad jis iš antro aukšto atneštų planšetinį kompiuterį, nes J. Š. buvo sužalota koja ir pastarasis to padaryti negalėjo. Atnešęs planšetinį kompiuterį padavė J. Š., kuris bandė kompiuterį įjungti, tačiau nepavyko, kadangi buvo išsekusi kompiuterio baterija. J. Š. pajungė kompiuterį krautis ir jie visi apie 18 val. išėjo atgal į verandą. Verandoje kalbėjosi, o J. Š. draugas, kurio vardo nepamena, išsitraukė butelį degtinės, siūlė jiems, tačiau jie atsisakė. Apie 18.45 val. susiruošė važiuoti namo, prieš tai nuėjo į lauko tualetą, o grįžus J. Š. draugas pasakė, kad taip pat nori į tualetą ir išėjo. Atsisveikino su J. Š. ir išvažiavo namo. Apie 20.13 val. sulaukė J. Š. skambučio, kuris pasakė, kad dingo planšetinis kompiuteris. Jis planšetinio kompiuterio neėmė ir kas galėjo kompiuterį paimti, nežino (b. l. 33-34).
BITR ataskaitų žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad 2019 m. liepos 29 d., 20.43 val. bendrajam pagalbos centrui J. Š. pranešė apie tai, kad dviejų valandų bėgyje iš jo namų dingo planšetinis kompiuteris, įtaria, kad jį pavogė į svečius atėjęs draugas R. L., kuris išvažiavo (b.l. 3-5).
2019 m. liepos 29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti pirminiai nukentėjusiojo parodymai, taip pat atlikta vietos apžiūra (b.l. 5-12).
Nukentėjusysis J. Š. pateikė planšetinio kompiuterio „Huawei Media Pad“ įsigijimo dokumentus (b.l. 36-42).
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad jis 2020 m. sausio 15 d. pervedė nukentėjusiajam J. Š. 50 eurų dydžio sumą, nurodytą kaip neturtinė žala.
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
R. L. kaltinamas padarę BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.BK 178 straipsnio 4 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystės dalykas yra svetimas turtas. Vagystės atveju nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir, turėdamas šį turtą savo žinioje, įgyja galimybę neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti pagal savo valią. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (t. y. 150 eurų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 „redakcija), bet neviršija 5 MGL dydžio (t. y. 250 eurų) sumos.
Iš nurodytų teisėtai surinktų ir teismo posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos nustatytos šios aplinkybės – R. L. 2019 m. liepos 29 d., apie 18.50 val., iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė J. Š. priklausantį planšetinį kompiuterį „Huawei Media Pad“, kurio vertė – 175 eurai, kartu su krovikliu, kurio vertė – 5 eurai, be minėto turto savininko žinios, bei su minėtu turtu pasišalino, bei, kaip jis pats paaiškino – po kažkiek laiko pardavė minėtą planšetinį kompiuterį nepažįstamam asmeniui.
Nurodytos aplinkybės nustatytos pirmiausia iš paties kaltinamojo parodymų, duotų tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, paaiškinęs, jog atėjęs aplankyti J. Š., pastebėjo pas jį planšetinį kompiuterį „Huawei“, kuris tuo metu krovėsi, kadangi buvo neblaivus, nesupranta, kodėl, bet paėmė nukentėjusiojo planšetinį kompiuterį, įsidėjo jį į savo kuprinę ir išėjo bei vėliau jį pardavė nepažįstamam asmeniui prie parduotuvės. Tokius kaltinamojo parodymus – ir atitinkamai jau minėtas faktines aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys - nukentėjusiojo J. Š. parodymai, kad jam turint nedarbingumą, 2019 m. liepos 29 d. pas jį į namus atėjo R. L. ir M. S. bei kad pastariesiems išėjus, jis s maždaug po dviejų valandų pasigedo savo planšetinio kompiuterio „Huawei Media Pad“, kurį buvo padėjęs krautis kambaryje, prie įėjimo durų, įtaria, kad jį galėjo pavogti R. L., nes jis išėjo iš jo neatsisveikinęs ir daugiau pas jį į namus, išskyrus jo ir M. S., niekas užėjęs nebuvo. Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 29 d. jis buvo atėjęs aplankyti segančio draugo J. Š., pas kurį taip pat buvo atėjęs kitas pastarojo draugas (t. y. R. L.) bei kad liudytojui išėjus iš J. Š. namų, maždaug po dviejų valandų jis sulaukė jo skambučio, kad iš jo buvo pavogtas planšetinis kompiuteris, kuris buvo padėtas krautis; liudytojas nurodė, kad jis kompiuterio neėmė ir nematė, kas galėjo jį paimti. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės ir 2019 m. liepos 29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis tą pačią dieną, tik pastebėjęs vagystę, kreipėsi į policiją, įtardamas, jog kompiuterį galėjo pavogti R. L. (b.l. 3-5, 5-12).
Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes jų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį aspektu, teismas pažymi, jog kaltinamasis, be minėto turto – planšetinio kompiuterio – savininko žinios paimdamas jį bei pasišalindamas, tokiu būdu užvaldydamas minėtą turtą bei paimdamas jį iš turto savininko (nukentėjusiojo) teisėto valdymo, jis šį turtą pagrobė. Įvertinus, kad kaltinamojo pagrobto turto vertė yra 180 eurų (t. y. vertė viršijo 3 MGL (150 Eur), bet neviršijo 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos), pripažintina, kad jis pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą. Taigi jo veikoje yra visi – tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji (tiesioginė tyčia – nes jis suvokė savo veiksmų pobūdį, pavojingumą, galimas sukelti pasekmes ir atitinkamai jų siekė) nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, požymiai, dėl ko jis pripažintinas kaltu padaręs nurodytą šią nusikalstamą veiką.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Spręsdamas klausimą dėl R. L. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei), į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – R. L. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau neteistas (b.l. 49), per paskutiniuosius penkerius metus tris kartus buvo baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą už tai, kad važiavo viešuoju transportu be bilieto (b. l. 52), šiuo metu nedirba, paaiškino, kad artimiausiu metu turi pradėti dirbti, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale negydytas (b.l. 58, 59).
Teismui pateiktas J. L. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti sūnų R. L. jos atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodoma, kad ji gyvena kartu su sūnumi R. L., jų santykiai yra geri ir artimi, jie nuolat bendrauja, ji jam yra autoritetas. Nurodoma, kad sūnus dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, pergyvena, supranta savo veiksmų neteisėtumą, ji įsitikinusi, kad ateityje sūnus elgsis sąžiningai ir teisėtai, jokių įstatymų reikalavimų nepažeis. Ji pati praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, todėl mano, kad gali daryti teigiamą įtaką sūnui.
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.
Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Vertinant galimybę R. L. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Kaltinamais ikiteisminio tyrimo metu visiškai atlygino padarytą turtinę žalą bei bylą gavus teisme - 50 eurų neturtinės žalos, teigdamas, jog įsipareigoja atlyginti visą neturtinę žalą, kurią priteis teismas, tad sąlyga, numatyta šio straipsnio 2 dalies 3 punkte taip pat yra tenkinama.
Vertinant kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimą, būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei šio asmens galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.
Nagrinėjamu atveju R. L. charakterizuojančių duomenų visuma – jau minėta aplinkybė, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nors per paskutiniuosius penkerius metus tris kartus buvo baustas administracine tvarka ir šiuo metu turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, visgi jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra labai šiurkštūs, baudos sumokėtos, taip pat kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, išreikšta pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos (neigiamas savo veiksmų vertinimas, prisipažinimas ir gailėjimas) – leidžia teismui vertinti, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga – yra pagrindo manyti, jog R. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Savo ruožtu vertinant byloje esančius duomenis apie J. L., jos paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui R. L. – tiek dėl savo pačios neigiamo požiūrio į aktualią nusikalstamą veiką, tiek ir dėl bendro gyvenimo su sūnumi ir jos autoriteto sūnui, jos asmenybę apibūdinančių duomenų byloje ir pan.
Todėl teismas, įvertinęs nurodytus duomenis ir argumentus, sprendžia, kad nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma, ir, pripažinus, kad J. L. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, ji skirtina R. L. laiduotoja. Be to, pažymėtina, jog toks sprendimas priimamas įvertinus ir tai, jog tai atitiks baudžiamosios atsakomybės tikslus. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo R. L. bei jo laiduotoja skirtinos J. L. asmenybę, paaiškinimus apie turtinę padėtį ir pan., teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė R. L.. Taigi R. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Nukentėjusysis J. Š. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo R. L. 450 eurų neturtinės žalos (b.l. 30).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).
Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu savo prašymą dėl 450 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo motyvuoja tuo, kad dėl pavogto planšetinio kompiuterio jis patyrė nepatogumų, kadangi tuo metu, kai buvo įvykdyta nusikalstama veika, jis buvo susižeidęs koją, jo judėjimas buvo apribotas, todėl netekęs planšetės jis negalėjo patogiai pažiūrėti filmo, pabendrauti su draugais. Kita vertus, nukentėjusysis taip pat nurodė, kad be planšetės, jis dar turi nešiojamą kompiuterį, tačiau, kaip paaiškino, per jį žiūrėti filmus ir bendrauti su draugais nėra taip patogu, kaip su planšete, nes ji yra mobilesnė. Nukentėjusysis posėdžio metu neneigė, kad kaltinamasis jam pervedė 50 eurų neturtinės žalos, tačiau šią sumą jis vertina ne kaip neturtinės žalos atlyginimą, o kaip bandymą papirkti.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina vadovautis, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Būtina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijais, o būtent: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs nukentėjusiojo paaiškinimus dėl to, jog nagrinėjamo įvykio metu jis buvo nedarbingas, jam buvo apribotos judėjimo galimybės ir pan., o planšetinio kompiuterio pagalba jis bendravo su draugais, žiūrėjo filmus ir pan., sprendžia, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos galėjo patirti tam tikras neigiamas pasekmes – nepatogumus ir pan. Kitokių aplinkybių ar duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinę žalą, jis nenurodė.
Todėl teismas, įvertinęs konkrečios veikos bei bylos nagrinėjimo aplinkybes (kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi, turtinės žalos atlyginimą, dalies neturtinės žalos atlyginimą), pagrobto turto vertę (180 eurų), kaltinamojo turtinę padėtį (šiuo metu laikinai nedirba), taip pat tai, kad nukentėjusiojo galimybės bendrauti internetu su išoriniu pasauliu ar žiūrėti filmus nebuvo visiškai apribotos, nes, kaip jis paaiškino, jis turėjo nešiojamą kompiuterį, taigi iš esmės jo bendravimo galimybės nebuvo apribotos (nors, kaip minėta, pripintina, kad nusikalstama veika sukėlė jam tam tikrus nepatogumus), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo R. L. nukentėjusiajam J. Š. savanoriškai atlyginta 50 eurų dydžio neturtinė žala yra pakankama kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus nepatogumus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo dėl padarytos nusikalstamos veikos nurodyti patirti nepatogumai, susiję su jam nepatogiu filmų žiūrėjimu ir bendravimu su draugais, nėra kažkuo išskirtiniai, kurie didintų priteistinos neturtinės žalos sumą. Tad atsižvelgus į aukščiau minėtas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes - nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo pareikštas ieškinys dėl neturinės žalos (450 eurų) priteisimo, įvertinus tai, kad neturtinė žala, kuri, kaip jau nurodyta, yra pakankama kompensuoti nukentėjusiojo nepatogumus (t. y. 50 eurų), yra atlyginta, atmestinas. Pastebėtina, kad nors nukentėjusysis, kaip paaiškino teisiamojo posėdžio metu, jam pervestos minėtos 50 eurų sumos nevertina kaip neturtinės žalos atlyginimo, o vertina kaip bandymą papirkti (kaip jis nurodė posėdžio metu), visgi galimybę nukentėjusiajai savanoriškai (t. y. dar nesant nurodytu klausimu priimto teismo sprendimo) atlyginti atitinkamą žalą, tuo išreiškiant, be kita ko – savo požiūrį į padarytus veiksmus, jų pasekmes, ketinimus ir pan., numato įstatymas. Taigi šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal pateiktus duomenis kaltinamasis, pervesdamas jau minėtą 50 eurų sumą J. Š., šio mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodė, kad tai – neturtinės žalos atlyginimas, šio mokėjimo pavedimo neturi pagrindo vertinti kitaip, nei kaip kaltinamojo savanoriško neturtinės žalos atlyginimo.
Ikiteisminio tyrimo metu R. L. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina (b.l. 75).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą R. L. atžvilgiu nutraukti.
R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo J. Š. ieškinį dėl 450 eurų dydžio neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Išaiškinti R. L., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).
Išaiškinti J. L., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.