Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui V. B., jo atstovei Raimondai Vainoraitei, atsakovo atstovėms Aušrai Raškauskienei ir Olgai Kilkinovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Medicinos centrui, tretieji suinteresuoti asmenys Pagėgių policijos komisariatas ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad būdamas Pagėgių policijos komisariato (Pagėgių PK) viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas, vykdydamas savo tarnybines pareigas 2007 08 28, patyrė sveikatos sutrikdymą – dešinės rankos plaštakos sumušimą. Pareiškėjas buvo nedarbingas nuo 2007 08 29 iki 2007 09 14. Dėl sveikatos sutrikdymo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2007 12 10 buvo patvirtinta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 29-(4-8)IN-28, kurioje buvo konstatuota, kad pareiškėjui priklauso Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. numatyta kompensacija už sveikatos sutrikdymą. Pagėgių PK viršininkas išsiuntė pareiškėją į Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro (MC) Centrinę medicininės ekspertizės komisiją (CMEK) sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti. CMEK 2008 01 15 pažymoje Nr. 152 nurodė, kad trauma, įvykusi 2007 08 28, į sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, kontūzijų bei kitų sveikatos sutrikdymų, ligų sąrašą neįtraukta.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą. Papildomai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika ir nurodė administracinę bylą Nr. A525-1312/2008 bei aiškino, kad iš šiuo atveju yra teisinis pagrindas traumą priskirti prie Vyriausybės nutarimu patvirtinto sąrašo 3.2 punkte numatytų traumų. Prašė skundą tenkinti.

Paaiškina, kad CMEK pareigūnų sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį nustato vadovaudamasi Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) ir Vidaus sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo (toliau – Sąrašas), patvirtintų Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130, reikalavimais. Teigia, kad pažymos surašymui Komisija privalo vadovautis Taisyklių 10.1 – 10.3 punktų reikalavimais. Taip pat teigia, kad CMEK veiklą reglamentuoja Vidaus reikalų ministerijos 1996 05 30 įsakymu Nr. 500 patvirtintos CMEK veiklos taisyklės.

Teigia, kad CMEK išvada buvo priimta vadovaujantis visais nurodytais teisės aktais bei įvertinus turimus medicininius dokumentus ir duomenis. CMEK sprendimas grindžiamas tokiais aspektais: tuo, kad kaulinės struktūros nepakitusios, sąnariniai tarpai normalūs, be rentgeninių pakitimų; iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad vienintelis gydymas, kuris buvo paskirtas V. B., buvo gipso longetė ir nuskausminamieji vaistai, tačiau neaišku, ar longetė buvo taikyta visą gydymo kursą, nes nėra įrašų dėl jos nuėmimo, taip pat neaišku, ar buvo motyvacija dėl nedarbingumo lapelio tęsimo – ar su, ar be longetės, ar buvo keičiamas gydymas, ar buvo kitų pareiškėjo nusiskundimų; Sąrašo 3 punktas pateikia baigtinį sveikatos sutrikdymų sąrašą. Paaiškina Sąrašo 3.2 punktą ir teigia, kad pareiškėjo patirta trauma – dešinės plaštakos sumušimas TLK – 10 kodas 60.2 negali būti priskirta prie Sąrašo 3.2 punkte nurodytų nekiaurinių traumų, nes nėra aišku, ar ši trauma išties sukėlė laikinąjį nedarbingumą nuo 2007 08 29 iki 2007 09 14, ar pagrįstai buvo tęsiamas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas, ar buvo taikomas paskirtas gydymas, nes nėra aišku, kada longetė buvo nuimta. Pareiškėjo V. B. patirta trauma pagal savo sveikatos sutrikdymo sunkumą nėra lygiavertė lengviems sužeidimams, traumoms ar kitiems sveikatos sutrikdymams, nurodytiems Sąrašo 3 punkte patvirtintame baigtiniame sąraše. Dėl to mano, kad CMEK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl Viešojo administravimo įstatymo taikymo CMEK pažymoms paaiškina, kad būtina vadovautis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d. VRM Medicinos centras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kurios statusą ir veiklą reglamentuoja teisės aktai, susiję su sveikatos priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo veiklą reglamentuoja VRM Medicinos centro nuostatai, patvirtinti Vidaus reikalų ministro 2005 12 19 įsakymu Nr. IV-416. Nuostatų 6 p. nurodyti MC tikslai. Sveikatos sistemos įstatymo 8 str. reglamentuoja, kas yra LNSS subjektai, o 11 str. šios sistemos teikiamas paslaugas, 12 str. – sveikatos priežiūros lygius. Remiasi SSĮ II skyriumi bei 27 str. 2 d. ir aiškina, kad vidaus reikalų sistemoje specializuotąją medicininę ekspertizę atlieka Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija, kaip atsakovo struktūrinis padalinys, kuris teikia ekspertizės paslaugą. Šią veiklą reglamentuoja CMEK veiklos taisyklės. CMEK veiklos taisyklių patvirtintos dokumentų formos yra privalomos CMEK. Pildydama dokumentų formas Komisija privalo vadovautis tik jos veiklą reglamentuojančiomis taisyklėmis, o ne kitais teisės aktais ar neegzistuojančia įprastine ekspertizės išvadų surašymo praktika. Nesutinka su nuomone, kad CMEK pažyma yra netinkamai įformintas individualus administracinis teisės aktas. Teigia, kad tokia nuomonė reiškia, kad visi CMEK per 10 metų laikotarpį priimti sprendimai ir surašytos pažymos ar ligos liudijimai yra neteisėti, todėl turi būti panaikinti ir tokiu būdu iš pareigūnų būtų atimtos jų socialinės garantijos. Pažymi, kad Sveikatos apsaugos ministras 1999 11 29 įsakymu Nr. 515 patvirtino Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašą ir saugojimo terminus. Šiame sąraše išvardyti privalomieji dokumentai atitinka CMEK veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus dokumentus. Teisės aktų visuma įpareigoja CMEK, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigos struktūrinį padalinį, suteikti pareigūnui specializuotosios medicininės ekspertizės paslaugą ir surašyti atitinkamą pažymą ar ligos liudijimą, vadovaujantis CMEK veiklos taisyklių ir kitų minėtų teisės aktų reikalavimais, kai atliekama specializuotoji medicininė ekspertizė dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo. Tai yra paslaugos teikimas.

Prašo atsižvelgti į tai, kad nėra jokio teisės akto, kuris įgaliotų CMEK atlikti kokią nors valstybės pavestą funkciją, todėl CMEK negali būti laikoma viešojo administravimo institucija. Be to, CMEK nėra savarankiška institucija, o tėra Medicinos centro padalinys. Mano, kad dėl to CMEK surašytoms pažymoms ir priimtiems sprendimams nėra taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai.

Pažymi, kad pareigūnams iš esmės teisines pasekmes sukelia ne CMEK priimti sprendimai, o vidaus reikalų įstaigų, kuriose tarnauja pareigūnai, vadovų sprendimai. Mano, kad tokio pobūdžio bylas administraciniai teismai sprendžia tik dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 5 punkto reikalavimų. Ši teisės norma imperatyviai reglamentuoja, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus. Pabrėžia, kad atsakovas nėra viešojo administravimo institucija, jo veiklos nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, atsakovas neturi nei vieno valstybės tarnautojo, atsakovo pareigybės nėra įrašytos į baigtinį valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą (patvirtintas Vyriausybės 2002 05 20 nutarimu Nr. 684). Atsakovas taip pat nėra įrašytas į baigtinį viešųjų administravimo institucijų sąrašą (Vyriausybės 2003 12 19 nutarimas Nr. 1641). Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atstovai palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti. Papildomai pažymėjo, kad skundžiama išvada buvo priimta dėl to, kad nebuvo aišku, ar pareiškėjo nedarbingumas tęsėsi tikrai daugiau nei 10 dienų, todėl kilo abejonių dėl traumos priskyrimo lengvoms traumoms pagal Vyriausybės nutarimu Nr. 1130 patvirtintą sąrašą. Sulyginus su kitomis sąraše nurodytomis traumomis taip pat akivaizdu, kad pagal sunkumą tai nėra tokio pobūdžio trauma. Paaiškino, kad pažymos forma negali atitikti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir dėl to, kad pažymą pasirašo ne įstaigos vadovas, o komisija. Asmens sveikatos duomenys negali būti rašomi į pažymą dėl to, kad taip būtų pažeistos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos, kadangi tokie asmens duomenys priskiriami prie ypatingų. Pažymos po to teikiamos į asmens tarnybos vietą ir su jomis galėtų susipažinti daugelis asmenų. Pabrėžė, kad iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje gydėsi pareiškėjas, pateikti duomenys neaiškūs (ar iš viso buvo uždėta longetė, ar jos reikėjo, kada ji buvo nuimta ir pan.), todėl atsakovai prašė teismo, kad teismas kreiptųsi į Valstybinę medicininio audito inspekciją su prašymu įvertinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos – VšĮ Šilutės r. Juknaičių ambulatorijos – teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę (tinkamumą), tam, kad būtų nustatyta, ar pareiškėjui V. B. pagrįstai buvo išduotas ir tęsiamas nedarbingumo pažymėjimas ir kt., bet teismas šio prašymo netenkino, dėl ko neaiškumai išliko. Prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Pagėgių policijos komisariatas atsiliepime į V. B. skundą (b. l. 43-44) paaiškino, kad pagal 2007 08 28 viešosios policijos Viešosios tvarkos l.e. viršininko pareigas V. B. tarnybinį pranešimą dėl jo sužalojimo atliko tarnybinį patikrinimą. 2007 12 10 buvo parengta išvada, kurioje konstatuota, kad 2007 08 28 Pagėgių sav., Saltoniškių kaime, dirbant pagal patvirtintą darbo planą, V. B. persekiojo eismo taisykles pažeidusį automobilį. Sustabdžius automobilį ir sulaikant pažeidėją, jis priešinosi, smūgiavo pareigūnui ir sužalojo V. B. dešinę ranką. Išvadoje šis sveikatos sutrikdymas pripažintas įvykusiu tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, ir dėl sveikatos sutrikdymo pareigūnui siūlyta kreiptis į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją sunkumo mastui nustatyti.

Remiasi Vidaus tarnybos statuto 40 str. ir aiškina, kad norint V. B. išmokėti kompensaciją, buvo būtina gauti CMEK ekspertizės komisijos pažymą apie sveikatos sutrikdymo mastą. 2008 01 15 CMEK pažymoje Nr. 152 nurodyta, kad trauma į sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, kontūzijų bei kitų sveikatos sutrikdymų, ligų sąrašą neįtraukiama, todėl pareigūnui išmokėti kompensaciją nėra pagrindo. Aiškina, kad Pagėgių policijos komisariatas yra nekompetentingas vertinti CMEK pažymas.

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie VRM atsiliepimo į skundą neteikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs šalių paaiškinimus bei rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad skundas tenkintinas.

Ginčo esmė - Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – CMEK ar Komisija) 2008 01 15 pažymos Nr. 152 teisėtumas ir pagrįstumas (b. l. 7). Byloje ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjo tarnybos metu patirta trauma patenka į Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130 patvirtintą Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar Vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašą (toliau – Sąrašas).

Ginčo teisinius santykius, t.y. vidaus tarnybos pareigūnų teisę gauti kompensaciją už su tarnybinių pareigų atlikimu susijusį sveikatos sutrikdymą reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnis. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta institucijų, įgaliotų spręsti kompensacijos suteikimo klausimus, kompetencija. Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str. 5 dalį tik tarnybinio patikrinimo metu nustatoma ir padaroma išvada, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Šiuo atveju priežastinį ryšį nustatė Pagėgių policijos komisariato viršininko patvirtinta 2007 12 10 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 28-(4.8)IN-28 (b. l. 45-48). Šioje išvadoje pripažįstama, kad Pagėgių policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio viršininko V. B. sveikatos sutrikdymas įvyko tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, ir jam dėl sveikatos sutrikdymo CMEK nustačius sužalojimo mastą ir vadovaujantis Statuto 40 str. 3 dalies reikalavimais nuspręsta išmokėti pagal sužalojimo mastą jo darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Kartu siūloma V. B. siųsti į CMEK sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str. 8 dalį sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokią tvarką (ir sąrašą) Vyriausybė nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintomis Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklėmis (toliau Taisyklės). Taisyklės be kitų klausimų nustato pagrindinius pareigūno sveikatos būklės tyrimo reikalavimus. Tokie reikalavimai išdėstyti Taisyklių 7, 8, 9 punktuose. Pagal šias procedūras įvertinusi sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, CMEK turi suformuluoti Taisyklių 10 punkte nustatytas išvadas. Pagal Taisyklių 10 p. reikalavimus CMEK nustato, ar yra medicinos mokslu pagrįstas padarinių pareigūno sveikatai ir pasireiškusio sveikatos sutrikdymu fizinio, cheminio, fizikinio, biologinio ar ergonominio veiksnio tarpusavio ryšis ir t.t. Toks sprendimas atitinka individualaus teisės akto požymius (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis).

Vidaus reikalų ministro 2005 12 19 įsakymu Nr. 1V-416 patvirtinti Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro nuostatai (toliau – Nuostatai) bei tuo pačiu įsakymu patvirtintas Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM respublikinės Vilniaus ligoninės ir šios tarnybos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos reorganizavimo į Vidaus reikalų ministerijos medicinos centrą projektas rodo, kad Medicinos centras įsteigtas sujungus CMEK ir ligoninę. Medicinos centro nuostatai patvirtina, kad šis centras yra ne tik nacionalinės sveikatos sistemos dalis, t.y. viena iš sveikatos priežiūros įstaigų, bet ir viešojo administravimo institucija, atliekanti tam tikras valstybės jai pavestas funkcijas. Tokia išvada daroma iš Nuostatų 7.2 punkto, kuriame nustatyta, kad Centro tikslai yra asmenų tinkamumo tarnybai statutinėse įstaigose specializuotoji medicininė ekspertizė bei asmenybės psichologinis tyrimas. Tokį tyrimą CMEK deleguoja atlikti įstatymai (pvz. Vidaus tarnybos statutas), taigi tai yra valstybės deleguota funkcija. Centro veiklos tikslus nulemia ne tik šio centro nuostatai, bet ir Vidaus tarnybos statutas, kurio 39 str. 3 dalyje numatyta, kad VRM ar jos įgaliota institucija organizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareigūnų sveikatos priežiūrą, kuri apima ir specializuotąją medicininę ekspertizę, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėjai yra VRM. Medicinos centro steigėju yra VRM. Be to, Vidaus tarnybos statuto 40 str. 8 dalyje Centrinei medicinos ekspertizės komisijai suteikti atitinkami įgaliojimai (CMEK pagal VRM 2005 12 19 įsakymą Nr. 1V-416 sujungta su ligonine ir įeina į Medicinos centro sudėtį). Specialūs teisės aktai, kurie reglamentuoja medicinos centro veiklą, nenumato, kokia forma Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertų komisija turi surašyti išvadą, kuria būtų įgyvendinami Vidaus tarnybos statuto 40 str. 8 dalyje nurodyti šios komisijos įgaliojimai. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos sprendimas sukelia teisines pasekmes pareigūnui (nuo išvados priklauso kompensacijų mokėjimas bei jų dydis), išvada dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto gali būti skundžiama teismui. Dėl to CMEK sprendimas turi būti motyvuotas taip, kad teismas galėtų spręsti, ar Komisija išsprendė Taisyklių (patvirtintų Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130) 10 punkte jai keliamus klausimus, tame tarpe ar Komisija nustatė, ar yra medicinos mokslu pagrįstas padarinių pareigūno sveikatai ir pasireiškusio sveikatos sutrikdymu fizinio, cheminio, fizikinio, biologinio ar ergonominio veiksnio tarpusavio ryšys, ar įvertinti po sveikatos sutrikdymo likusieji sveikatos pakitimai. Taisyklių 11 punkte pasakyta, kad Centrinė medicinos ekspertizės komisija pateikia išvadas pagal šių Taisyklių 10.1 – 10.3 punktus pareigūną pasiuntusiai įstaigai ir pareigūnui. Minėta, kad 10 punkte keliami gana platūs klausimai, taigi pagal 11 punktą į juos turi būti atsakyta.

Šiuo atveju teismas privalo vadovautis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), todėl privalo atsižvelgti ir į LVAT 2007 12 28 sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-1198/2007. Tokia išvada daroma ir dėl Teismų įstatymo nuostatų. Teismų įstatymo 5 straipsnyje asmenims garantuojama teisė į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų teismą, kad asmuo turi teisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo, bei, kad teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai trumpiausią laiką. Pastebėtina, kad Medicinos centro atstovai nesutiko su LVAT 2007 12 28 sprendime administracinėje byloje Nr. A14-1198/07 formuojama praktika, tačiau Teismų įstatymo 9 straipsnis nustato, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi minėtą LVAT sprendimą Medicinos centras privalėjo vykdyti, o šiuo atveju teismas nagrinėdamas bylą turi siekti asmenų lygybės prieš įstatymą įgyvendinimo. Taip pat teismas atsižvelgia į Teismų įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. šis straipsnis papildytas 4 dalimi, nustatančia, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Paminėtų įstatymo nuostatų plotmėje teismas pastebi, kad ir kitose analogiškose bylose, kurias išnagrinėjo LVAT (A525-1312/2008, A556-1348/2008), nepaneigtos nuostatos, kad CMEK išvados turi būti aiškios ir pagrįstos bei kad Komisija yra viešojo administravimo subjektas (Administracinė byla Nr. A556-1348/2008, 2008 07 18 nutartis, 4 lapas).

Šiuo atveju iš skundžiamos pažymos, iš kitų dokumentų – Medicininio tikrinimo akto (b. l. 23-24), MC CMEK posėdžio protokolo (b. l. 29) bei kitų Medicinos centro pateiktų dokumentų akivaizdu, kad CMEK dėl traumos pobūdžio kilo abejonių, kurios nebuvo pašalintos, tačiau visgi buvo priimtas sprendimas nepriskirti traumos prie lengvų. Iš šių dokumentų bei iš atsakovų paaiškinimų teisme galima daryti išvadą, kad CMEK abejones sukėlė VšĮ Šilutės r., Juknaičių ambulatorijos veiksmai. CMEK taip ir liko neaišku, ar langetė buvo laikyta visą gydymo kursą (nėra įrašų dėl jos nuėmimo), taip pat neaiški yra motyvacija dėl nedarbingumo lapelio tęsimo – ar su, ar be langetės, ar buvo keičiamas gydymas, ar buvo kitų pareiškėjo V. B. nusiskundimų (b. l. 65, prašymas teismui). Medicinos centras netgi prašė teismo kreiptis į Valstybinę medicininio audito inspekciją, kad būtų tinkamai įvertinti minėtos sveikatos priežiūros įstaigos veiksmai. Abejonės, kurios kilo CMEK, matyti ir iš Medicinos centro pateiktų dokumentų, pagal kuriuos buvo priimta skundžiama pažyma. Teismas daro išvadą, kad tokias teisines pasekmes pareigūnui sukelianti pažyma jokiu būdu negalėjo būti priimta esant abejonėms, apie kurias pasisako Medicinos centras. Prieš priimant sprendimą (išvadą) abejonės turėjo būti visiškai pašalintos. Abejonės kilo dėl pačios traumos pobūdžio (ar iš viso langetė buvo dedama, ar jos reikėjo) bei dėl nedarbingumo laikotarpio. Medicinos centro nuomone, jis turėjo būti trumpesnis nei 10 dienų, tačiau nedarbingumo pažymėjimas, t.y. pakankamai svarbus dokumentas sprendžiant nedarbingumo laiką, nebuvo nuginčytas ar kitaip paneigtas. Medicinos centro atstovai teigė, kad jų kompetencija neleidžia ginčyti nedarbingumą nustatantį dokumentą. Jų specialistai tiesiog patys įvertino, kad pagal dokumentus tokio nedarbingumo laikotarpio būti negalėjo, tai padaryta pagal tam tikrus įrašus, kurie buvo CMEK nepakankamai aiškūs.

Dėl CMEK galėjimo pašalinti kilusias abejones. Vidaus reikalų ministro 2005 12 19 įsakymu Nr. 1V-416 patvirtinti Vidaus reikalų ministerijos medicinos centro nuostatai, kurių 11.11 punktas įpareigoja centrą atlikti specializuotą medicininę ekspertizę, o 11.15 punktas įpareigoja dalyvauti pareigūnų sveikatos stebėsenoje. Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130 patvirtintų Taisyklių 7 punktas numato, kad sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį CMEK nustato analizuodama medicininius dokumentus <…>, o prireikus – pagal kitus dokumentus. Tai suponuoja teisę rinkti įvairius veikloje būtinus dokumentus. Pagal Taisyklių 8 punktą reikiamus dokumentus CMEK gauna iš pareigūno nurodytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Valstybinio medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kompetencija apibrėžta Sveikatos sistemos įstatymo 79 straipsnyje, taip pat Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnyje. Valstybinio medicininio audito inspekcijos (VMAI) prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai, patvirtinti SAM 1998 03 23 įsakymu Nr. 154 (2000 08 03 įsakymu Nr. 437 pakeisti), o VMAI direktoriaus įsakymu 3v-4 (Žin., 2007, Nr. 7-306) patvirtintas Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo VMAI prie SAM tvarkos aprašas. Iš visų šių teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad VMAI kontroliuoja sveikatos priežiūros įstaigas ir į šios įstaigos veiklos sritį patenka ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimo teisėtumo kontrolė. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas - valstybinis medicininis auditas - oficiali visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūra, teikiamų paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) bei ekonominio efektyvumo kontrolė ir ekspertizė. Pagal kitus teisės aktus, o taip pat ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas (VMAI yra viešojo administravimo valstybės institucija), į VMAI gali kreiptis ne tik pacientai, bet ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys su prašymais bei pranešimais apie pažeidimus. Paminėtų teisės aktų nuostatos nereiškia, kad CMEK bet kuriuo atveju apie pastebėtus pažeidimus privalo pranešti VMAI ir turi galimybę laukti šios institucijos išvadų. Iš tiesų pagal CMEK veiklą reglamentuojančių Taisyklių 7 punktą ir pati CMEK gali analizuoti ir vertinti medicininius dokumentus. Tačiau šiuo atveju CMEK (ir Medicinos centras) pripažino, kad sprendimas dėl išvados davimo buvo priimtas neišsklaidžius kilusių abejonių. Tai patvirtina ir tas faktas, kad buvo pateiktas prašymas teismui kreiptis į VMAI, kad ši patikrintų nedarbingumo pažymėjimo išdavimo teisėtumą ir pagrindą. Akivaizdu, kad teismas tokios funkcijos imtis negali ir ne vien dėl to, kad abejonės turėjo būti pašalintos iki duodant galutinę ekspertų išvadą, o ir dėl to, kad teismas privalo laikytis nešališkumo, objektyvumo, šalių lygybės principų. VMAI pagal savo kompetenciją ir funkcijas negali būti priskirta teismo ekspertų funkcijas vykdančiai institucijai, o šiuo atveju negalėjo būti įtraukta į bylą ir specialisto išvadai duoti (atsakovai savo prašymą grindė būtent ABTĮ 61 ir 62 straipsnių nuostatomis). VMAI dėl savo uždavinių ir funkcijų vykdymo priima sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu privalomus vykdyti sprendimus, nustatyta tokių sprendimų priėmimo procedūra, jų apskundimo teismui tvarka, todėl iki tokio sprendimo priėmimo joks šią įstaigą atstovaujantis specialistas negalėtų teigti, kad sveikatos priežiūros įstaigoje daromi pažeidimai. Tačiau, CMEK abejojant nedarbingumo pažymėjimo išdavimo aplinkybėmis, CMEK ar Medicinos centras turėjo galimybę apie jų manymu nustatytus pažeidimus pranešti VMAI, kuri privalėtų, minėtų teisės aktų nustatyta tvarka tokius pažeidimus ištirti. Tuomet abejonės būtų pašalintos.

Šiuo konkrečiu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl nustatymo, kad pareiškėjui padarytas lengvas sveikatos sutrikdymas, nes trauma iš esmės atitiko 2004 09 02 Vyriausybės nutarimu Nr. 1130 patvirtinto sąrašo 3.2 punktui (nekiauriniai sužeidimai ir traumos, jeigu nepažeisti vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės), tačiau 3 punkte pasakyta, kad yra dar viena sąlyga – sveikatos sutrikdymas lėmė ilgiau kaip 10 dienų trunkantį laikinąjį nedarbingumą. Pagal medicininius dokumentus buvo ilgesnis nei 10 dienų trunkantis laikinąsis nedarbingumas. Diagnozė, kuri nurodyta medicininiuose dokumentuose – TLK-10 kodas 60.2 –dešinės plaštakos sumušimas CMEK nepaneigta. Tuo tarpu CMEK nepaneigė ne tik diagnozės, bet ir abejojo, ar buvo pagrindas tęsti nedarbingumą ilgiau kaip 10 dienų, nors faktą, kad nedarbingumas buvo tęsiamas ilgiau kaip 10 dienų patvirtino dokumentas. Taigi priimtas sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130 patvirtinto Sąrašo 3 punktui (dėl nedarbingumo trukmės), todėl naikintinas. Šis prieštaravimas turi būti pašalintas CMEK iš naujo nagrinėjant klausimą dėl traumos sunkumo laipsnio. Atsižvelgiant į tai, kad dėl patirtos traumos pareiškėjas buvo nedarbingas nuo 2007 08 29 iki 2007 09 14, taigi 16 dienų, kolegija daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas pareiškėjo patirtą traumą įvertinti kaip sąrašo 3 punkte (3.2 papunktyje) numatytą lengvą traumą.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į pareiškėjo galimą teisių pažeidimą sprendžiant patirtos traumos sunkumo laipsnį. Atsakovas aiškina, kad pareiškėjui sprendimo priėmimo motyvai buvo paaiškinti žodžiu, kad jis pasirašė Medicininio tikrinimo akte, taigi pripažino, kad sprendimo priėmimo motyvai jam žinomi. Teismas pastebi, kad nei medicininio tikrinimo akte (b. l. 23), nei CMEK posėdžio protokole (b. l. 29) nėra nurodyti tokie motyvai, kuriuos atsakovas nurodė teismui – nepatikimi nedarbingumo pažymėjimo išdavimo duomenys. Taigi, iš šių dokumentų pareiškėjui negalėjo būti žinoma, kodėl neatsižvelgiama į Sąrašo 3 punkto nuostatas dėl nedarbingumo trukmės. Kadangi LVAT formuojamoje praktikoje išlieka nuostata, kad CMEK yra viešojo administravimo subjektas, priimdama sprendimus, sukeliančius pareigūnams reikšmingus teisinius padarinius, CMEK turi vadovautis Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) nuostatomis, ypatingai šio įstatymo 3 straipsniu, kuriame pasakyta, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Be to, šiuo konkrečiu atveju, CMEK privalėjo vadovautis ir VAĮ 3 straipsnio 5 punkto nuostatomis dėl tarnybinio bendradarbiavimo su VMAI prie SAM.

Teismas daro išvadą, kad 2008 01 15 pažyma Nr. 152 neatitinka nei Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 straipsnių reikalavimų (priimto sprendimo motyvai galėjo būti išdėstyti Medicininio tikrinimo akte arba CMEK posėdžio protokole, pasirašytinai supažindinant pareiškėją), nei Taisyklių 10 ir 11 punktų reikalavimų, be to pažymoje esanti išvada prieštarauja Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130 patvirtinto Sąrašo 3 punkto nuostatoms. Dėl to pažyma naikintina vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais.

Panaikinus aktą, CMEK privalo pareiškėjo sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo klausimą nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. , 89 str. 1 d. 1 ir 3 p., ir 127 str.,

nusprendė:

Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2008 m. sausio mėn. 15 d. pažymą Nr. 152 ir įpareigoti Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją iš naujo įvertinti V. B. 2007 08 28 patirtos traumos sunkumo laipsnį.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.