Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl transporto priemonės pripažinimo bešeimininke ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo – A. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo tos dienos, kurią automobilis įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą, per tą laiką transporto priemonės savininkas neatsirado.

5. Procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui A. R. įteikti 2022 m. balandžio 26 d. viešo paskelbimo būdu. Per teismo nustatytą terminą (iki 2021 m. gegužės 9 d.) suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

7. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams vykdant privalomas administracinių nusižengimų dėl neeksploatuojamų transporto priemonių laikymo bendrojo naudojimo vietoje teisenos procedūras paaiškėjo, kad minėtos transporto priemonės savininkas ja galbūt atsikratė (išmetė) ir neketina įgyvendinti savo turtinių teisių į transporto priemonę, todėl automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę.

8. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė 2019 m. spalio 28 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad transporto priemonės pirkėjas yra A. R., tačiau sutartyje nėra nurodytas pirkėjo adresas ar kiti kontaktiniai duomenys. Atsižvelgiant į tai, nebuvo galimybės išsiųsti automobilio savininkui pranešimą ir raginimą pasirūpinti jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, tokie pranešimai buvo teikiami kitais būdais – buvo paliekami informaciniai pranešimai, taip pat atitinkamose Vilniaus miesto seniūnijose bei internetiniame puslapyje www.vilnius.lt buvo skelbti bešeimininkių transporto priemonių sąrašai, informuota apie vykdomas neeksploatuojamų transporto priemonių, kurios neturi savininkų (ar kurių savininkai nėra žinomi) pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras, kurių metu automobiliai perimami savivaldybės žinion ir įtraukiami į nebalansinę Vilniaus miesto savivaldybės apskaitą. Po šios transporto priemonės įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą, apie jos išvežimą buvo informuoti ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Bendrasis pagalbos centras (tokiu būdu įsitikinta, ar transporto priemonės nėra nusikalstamos veikos įrankis, jų nėra ieškoma Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje ir užtikrinta, kad asmuo, neradęs savo transporto priemonės, gautų visą reikiamą informaciją apie jos buvimo vietą ir įtraukimą į savivaldybės nebalansinę apskaitą).

9. Pagal CK 4.58 straipsnio 4 dalį, kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe. 2019 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. 1425/19 „Dėl Administracijos direktoriaus 2019-04-03 įsakymo Nr. 30-794/19 „Dėl neeksploatuojamų transporto priemonių nuvežimo, pripažinimo bešeimininkiu turtu, apskaitymo, saugojimo, realizavimo ir utilizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto aprašo (toliau – Aprašas) 10 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog inicijavus transporto priemonės pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras, tokia transporto priemonė nuvežama į laikymo vietą (aikštelę) ir saugoma tol, kol atsiranda jos teisėtas savininkas arba teismas priima sprendimą pripažinti transporto priemonę bešeimininkiu daiktu ir perduoti valstybei ar savivaldybei.

10. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja visais įmanomais būdais stengėsi, kad ginčo automobilio savininkas būtų informuotas ir pasirūpintų savo transporto priemonę. Šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo ginčo transporto priemonės įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą ir per šį laikotarpį automobilio savininkas dėl transporto priemonės į pareiškėją nesikreipė, jos neieškojo. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad automobiliu galimai buvo atsikratyta kaip nereikalingu, paliekant jį bendrojo naudojimo vietoje, kas kėlė didelių nepatogumų Vilniaus miesto gyventojams. Teismas sprendžia, kad pareiškėja savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodė į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis).

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, transporto priemonė Nissan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažintina bešeimininke ir perduotina pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Pripažinti transporto priemonę Nissan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bešeimininke ir perduoti ją Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.