Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai R. D. ir jos atstovei pagal įstatymą ir civilinio ieškovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), specialiojo vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, teistas:

2015 m. sausio 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, 2015 m. rugsėjo 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, laisvės atėmimu septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams devyniems mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. D. 2017 m. gruodžio 8 d. apie 17.00 val. buto (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – nepilnametę dukrą R. D., suėmė ją už rankos ir kita ranka sudavė delnu du kartus jai į veidą bei vieną kartą įspyrė į pilvą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. D. sukėlė fizinį skausmą ir dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame skruoste nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamasis D. D. kaltės dėl nežymaus dukros R. D. sveikatos sutrikdymo nepripažino. Paaiškino, kad namuose per kompiuterį žiūrėjo filmą. Buvo išgėręs. Į namus grįžo dukros. R priėjusi griebė iš jo kompiuterį, jis nedavė, kiekvienas į save traukė kompiuterį, šis nukrito ant žemės ir sudužo. Daugiau nieko nepamena iki to momento, kai prie savo buto durų pamatė policiją.

Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teigdamas, kad nieko neprisimena, jo kaltę dėl nežymaus R. D. sveikatos sutrikdymo patvirtina kiti žemiau aptarti bylos faktiniai duomenys.

Liudytoja V. D. parodė, kad ji apie konfliktą tarp vyro ir dukros R sužinojo tik telefonu iš policijos tyrėjos, kuri pranešė, kad abi dukros perduotos liudytojos broliui. Dukra V vakare po įvykio papasakojo, kad tėtis miegojo, o R norėjo paimti iš jo kompiuterį, jiedu susibarė, susistumdė, rėkavo. V sakė, kad konfliktą pradėjo R, griebė tėčiui už marškinėlių, o šis, būdamas neblaivus, trenkė R į veidą vieną kartą. Pati liudytoja matė, kad buvo paraudimas R kairiajame skruoste, o kitą dieną jau buvo matyti, kad R suduotas smūgis į veidą, oda buvo pageltonavusi, žymė buvo matyti dar 3-4 dienas. R liudytojai pasakojo, kad su tėvu susistumdė dėl kompiuterio ar jo klaviatūros, konflikto metu sudužo kompiuteris ir R telefonas. R lyg minėjo, kad gavo spyrį į pilvą, bet žymių nebuvo matyti. Analogiškai liudytoja parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, jog R pasakė, kad jai tėvas sudavė per veidą ir įspyrė į pilvą, kad ant R veido matėsi sužalojimas, buvo patinusi kairė veido pusė (b. l. 48-49).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo A. B. 2017 m. gruodžio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo užfiksuota, kad D. D. smurtavo prieš nepilnametę dukrą R. D., sudavė keletą smūgių į veidą, spyrė į pilvą (b. l. 1-5).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės K. B. 2017 m. gruodžio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto 2017 m. gruodžio 8 d. nurodyta, kad atvykus pagal iškvietimą adresu: Naujoji (duomenys neskelbtini), R. D. paaiškino, jog tėvas D. D. kelis kartus sudavė ranka į veidą ir vieną kartą spyrė į pilvą (b. l. 10-12).

Apžiūros protokole 2017 m. gruodžio 8 d. užfiksuota, kad įvykio vieta yra butas (duomenys neskelbtini), kambaryje prie stalo ant grindų guli kompiuterio klaviatūra (b. l. 15-21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto 2017 m. gruodžio 12 d. išvadoje Nr. G 1249/2017 (06) konstatuota, kad R. D. nežymiai sutrikdyta sveikata dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairiajame skruoste, sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu galimai užduotyje nurodytu laiku – 2017 m. gruodžio 8 d. – ir aplinkybėmis, sužalojimo padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių mažai tikėtina, dėl sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 35).

Nukentėjusioji R. D. teisiamajame posėdyje duoti parodymus prieš savo tėvą atsisakė. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji 2017 m. gruodžio 14 d. parodė, kad su seserimi V 2017 m. gruodžio 8 d. apie 16 val. grįžusios namo (duomenys neskelbtini), tėvą rado neblaivų, žiūrintį filmą per kompiuterį. Pamačiusi, kad tėvas užsimerkęs, paėmė kompiuterį iš jo rankų. Tada tėvas atsisėdo. Ji paprašė atiduoti prie kompiuterio prijungtą klaviatūrą, bet tėvas atsisakė. R. D. bandė klaviatūrą paimti. Tėvas atsistojo, suėmė ją už rankos ir kita ranka du kartus delnu sudavė jai į kairę veido pusę. Sesuo pribėgo ginti ir atsistojo tarp jų, su tėvu pradėjo vienas ant kito rėkti. Tėvas pagriebė iš R. D. jos mobilaus ryšio telefoną, metė į žemę ir taip sudaužė. Sesuo dėl to papriekaištavo tėvui, šis dar labiau supyko ir R. D. vieną kartą įspyrė į pilvą. Tada ji pabėgo į vonią, nes ją nuo tėvo spyrio į pilvą supykino. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Kai tėvas sugriebė už rankos, sudavė per veidą du kartus bei įspyrė į pilvą, ji jautė stiprų fizinį skausmą (b. l. 31-32).

Liudytoja V. D. 2018 m. sausio 16 d., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad sesuo iš tėvo paėmė kompiuterį, o tėtis pradėjo šaukti, liepė atiduoti. Sesė taip pat pradėjo šaukti ir kompiuterio neatidavė. Tėtis atsistojo, paėmė kompiuterį, padėjo ant stalo. Sesė paragino tėtį eiti miegoti, nes jis girtas. Tada tėtis paėmė kompiuterį ir metė į žemę. Sesuo pradėjo dar garsiau rėkti, lyg ir trenkė tėčiui, o šis smogė jai. V. D. stojo per vidurį tarp jų, paėmė tėčio ranką, kad jis daugiau netrenktų sesei. Tada tėtis su sese vėl pradėjo bartis, sesė paėmė tėčiui už marškinėlių, šis lyg spyrė sesei į pilvą. Sesė pradėjo verkti, o tėtis smogė jai kumščiu į dešinį skruostą, sesė nukrito ant lovos, paėmė telefoną paskambinti policijai, tačiau tėtis jį atėmė ir numetė. Sesė taip pat sudaužė tėčio telefoną. Pirmą kartą tėtis sudavė sesei, atrodo, į pilvą keliu arba alkūne, nematė to. Stiprių smūgių buvo du. Pirmas į pilvą, antras kumščiu į skruostą. Sesės veidas buvo raudonas, nes ji verkė, vėliau ant sesės veido matėsi didelė mėlynė, kuri nedingo dar savaitę, skruostas buvo ištinęs (b. l. 45-46).

Visi pirmiau aptarti duomenys gauti BPK nustatyta tvarka, jie pagrindžia D. D. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pats kaltinamasis teigė neatsimenantis įvykio, tačiau logiškai negalėjo paaiškinti, kodėl to neatsimena. R. D. po įvykio apklausiama parodė, kad tėvas jai sudavė delnu du kartus į veidą ir kartą įspyrė į pilvą. Liudytoja V. D. parodė, kad būtent tą patį R. D. pasakojo jai po įvykio. Liudytoja V. D. taip pat parodė, kad tėvas sudavė R į veidą ir į pilvą, parodė, kad R veide vėliau buvo didelė mėlynė, tą patį patvirtino ir liudytoja V. D.. Specialisto išvada objektyviai patvirtina, kad R. D., apžiūrint ją 2017 m. gruodžio 11 d., nustatyta 5x2 cm dydžio pilkšvai melsva žalsvėjanti kraujosruva kairiajame skruoste. Įvertinus visus šiuos duomenis, nėra pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios R. D. ir liudytojos V. D. parodymais apie tai, kad smūgius R. D. į veidą ir pilvą sudavė būtent jos tėvas D. D.. Šie parodymai yra nuoseklūs, iš esmės sutampa tarpusavyje ir atitinka ir policijos pareigūnės, atvykusios į įvykio vietą pagal iškvietimą, tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis, juos objektyviai patvirtina ir specialisto išvadoje nurodyti duomenys. Dėl šių D. D. veiksmų atsiradę sužalojimai nukentėjusiajai specialisto ir nurodomi kaip nežymiai sutrikdę jos sveikatą. Taigi, bylos duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis tyčia sudavė dukrai R per veidą delnu du kartus ir vieną kartą spyrė į pilvą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių – nežymaus kaltinamojo dukros sveikatos sutrikdymo - yra tiesioginis priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo pasikėsinta į asmens fizinę ir psichinę sveikatą, nusikalsta prieš artimą asmenį – nepilnametę dukrą. Kaltinamasis yra teisiamas nebe pirmą kartą (b. l. 63-67, 69-77). Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – jis nedirba (b. l. 82), darbo biržoje registruojasi (b. l. 83), nebaustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 78), psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 81). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, buvusį jo teistumą, taip pat į tai, jog neliko jokių pasekmių nukentėjusiosios sveikatai, nusikalstama veika nepasižymėjo žiaurumu, be to, prie konflikto kilimo prisidėjo ir pati nukentėjusioji, D. D. skirtina BK 140 straipsnio, numatančio atsakomybę už minėtąją nusikalstamą veiką, 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kurio trukmė nustatytina artima įstatymo numatytam šios bausmės dydžio vidurkiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaitomas D. D. laikino sulaikymo nuo 2017 m. gruodžio 8 d. 17.03 val. iki 2017 m. gruodžio 9 d. 13.50 val. laikas (1 para) (b. l. 51, 52).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinis ieškovas Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, gindamas viešąjį interesą, byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl nepilnametei nukentėjusiajai R. D. padarytos 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 38-39). Nurodė, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, baimę artimoje aplinkoje. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios neturtinės žalos (nukentėjusiosios patirto fizinio skausmo, išgąsčio, baimės) yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis ieškinio neginčija, teisiamajame posėdyje nurodė, kad būtent šią piniginę sumą, reikalaujamą civiliniu ieškiniu, jis ikiteisminio tyrimo metu jau sumokėjo dukros R. D. motinai V. D.. V. D. patvirtino gavusi prieš savaitę iš kaltinamojo 200 eurų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas vaikų turto neliečiamumo principas ir tėvų turto atribojimas nuo vaikų turto. Pagal CK 3.186 straipsnio 1 dalies nuostatas tėvams draudžiama naudoti vaikų turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o tėvai, įgyvendindami nepilnamečių vaikų turtines teises, privalo veikti išimtinai vaikų interesams. V. D. yra nepilnametės nukentėjusiosios R. D. motina, taigi, jos atstovė pagal įstatymą, kuri turi teisę iš kaltinamojo civiliniam ieškiniui gautas atlyginti pinigines lėšas tvarkyti vaiko interesais. Liudytoja V. D. paaiškino, kad ji už šiuos iš kaltinamojo gautus pinigus išsimokėtinai pirko telefoną ir kompiuterį dukrai Rusnei ir juos naudos būtent šioms įmokoms. Teismui nėra pagrindo netikėti, kad nepilnametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą iš kaltinamojo gavo 200 eurų padarytai žalai atlyginti pagal R. D. interesais pareikštą civilinį ieškinį ir, įgyvendindama nepilnametės dukros turtines teises, šias pinigines lėšas tvarko ir tvarkys būtent dukros interesais. Todėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus civilinis ieškinys atmetamas, nes jau yra geranoriškai kaltinamojo atlygintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-309, 312 -313 straipsniais,

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam areštą 50 parų.

Į bausmės laiką įskaityti D. D. laikino sulaikymo nuo 2017 m. gruodžio 8 d. 17.03 val. iki 2017 m. gruodžio 9 d. 13.50 val. laiką (1 parą).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.