Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. I., jo atstovei advokatei J. B. (nuotoliniu būdu per Zoom programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. I. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei I. I. (toliau – ir atsakovė) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad jau kitą dieną po santuokos sudarymo t. y. (duomenys neskelbtini) atsakovė išvyko į Azerbaidžaną, buvo atvykusi į Lietuvą 2012 m. gegužės 31 d. ir gyveno iki 2014 m. rugsėjo 26 d., buvo gavusi leidimą gyventi Lietuvoje. Nesant piniginių lėšų leidimas gyventi Lietuvoje nebuvo pratęstas, po išvykimo atsakovė į Lietuvą atvykusi nebuvo. Šeiminis gyvenimas nesiklostė, 2014 metais ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tuomet teismas nustatė, kad dar yra galimybė tęsti šeiminį gyvenimą, skyrė terminą susitaikymui. Bandė atkurti santykius, ieškovas atvykdavo į Azerbaidžaną, atsakovė neturėjo galimybės gyventi Lietuvoje. Išryškėjo charakterių skirtumai, supratimas apie šeimą, vykdavo konfliktai. Kartu šalys negyvena nuo 20214 metų, susitikdavo epizodiškai, kai ieškovas nuvykdavo pas atsakovą. Vaikų, bendro turto šalys neturi. Kreditorių neturi. Išlaikymo sau ieškovas iš atsakovės nereikalauja. Atsakovė neturi galimybės gauti Lietuvos Respublikos pilietybės ir nuolat gyventi Lietuvoje, be to, ir nepageidauja. Prašo bylą nagrinėti iš esmės, neskirti termino susitaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad ieškovas A. I., gimęs (duomenys neskelbtini) Azerbaidžane, Lenkoran m., Šaglaser, ir atsakovė I. I. (iki santuokos – H.), gimusi (duomenys neskelbtini) Azerbaidžane, Lenkoran r., Kargalan k., susituokė (duomenys neskelbtini). Santuoka įregistruota Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (Santuokos liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini)). Šalys vaikų nesusilaukė. Ieškinyje nurodoma, kad šalys negyvena kartu nuo 2014 metų. Viešųjų registrų duomenimis, šalys neturi Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo, kilnojamojo turto, Antstolių sistemos duomenimis, vykdomųjų bylų, kuriose iš šalių išieškomos skolos, nėra. Šalys teismo posėdyje nurodė, kad jie neturi jokių prievolių tretiesiems asmenims (kreditoriams).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Sutuoktiniai bylos nagrinėjimo metu susitaikyti nepageidavo. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo santuokos sudarymas, neketinant gyventi kartu, atsakovės nepageidavimas gyventi Lietuvoje, kurioje nuolat gyveno jos sutuoktinis, netinkamas požiūris į santuoką, santuokinį gyvenimą, įsipareigojimus vienas kitam. Kadangi abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas.

Šalių santuoka laikoma iširusia, nes šalys kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 384 straipsnio 6 dalis). Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskiriamas (CK 3.64 straipsnis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ( CK 3.61 straipsnio 3 dalis). Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 3.72 straipsnis), piniginių kompensacijų nereikalauja.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę „I.“, o jam – prigimtinę pavardę. Todėl po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina prigimtinė pavardė „I.“, o atsakovei – santuokinė pavardė „I.“ (CK 3.69 straipsnis).

Bylos duomenys patvirtina, kad šalys santuokos metu nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįgijo. Jokio kito santuokoje įgyto ir dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kaip nurodyta procesiniuose dokumentuose, šalys neturi. Ieškovas ir atsakovė kreditorių neturi.

Ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, jam paskirta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba. 2024 m. kovo 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), už ieškovui suteiktą teisinę advokatės J. B. pagalbą valstybė sumokėjo 325,23 Eur. Ieškinyje iš atsakovės neprašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų valstybei, tačiau teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo klausimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys naudojosi neteismine mediacija, tačiau ji pasibaigė nepavykus pasiekti taikaus susitarimo. Antra vertus, duomenų, kad mediacijos procesu šalys naudojosi nesąžiningai ar jos metu reiškė nesąžiningus prašymus, nėra. 2023 m. gruodžio 1 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsižvelgiant į tokią bylos eigą, darytina išvada, kad atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Visgi, taip pat įvertintina ir tai, kad šalims nesusitarus taikiai mediacijos proceso metu, ieškovas buvo priverstas kreiptis su ieškiniu į teismą, dėl ko buvo patirtos šio procesinio dokumento parengimo išlaidos, rinkti įrodymai, ieškovui teiktos teisinės konsultacijos, byla nagrinėjama teisme. Byloje šalims prašant nutraukti santuoką bendru sutikimu ieškovo atstovei reikėtų atlikti papildomą darbą surašant teismui prašymą dėl perėjimo iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną, prašymą nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Tai valstybės išlaidas advokatės pagalbai apmokėti šioje byloje dar padidintų. O nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės atsiranda tos pačios pasekmės kaip ir nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismo vertinimu, atsakovės veiksmai įtakojo bylinėjimosi išlaidų susidarymą ir dėl to atsakovė turėtų iš dalies kompensuoti ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos metu patirtas išlaidas valstybei. Todėl, santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš atsakovės I. I. priteisina ½ dalis valstybės patirtų 325,23 Eur išlaidų – 162,61 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96, 98, 99 straipsniai). Byloje yra 17,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Jos iš ieškovo nepriteisiamos, nes jis atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Iš atsakovės valstybei priteistinos 8,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268, 270, 376, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Azerbaidžane, Lenkoran m., Šaglaser, ir I. I. (buvusi pavardė – H.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Azerbaidžane, Lenkoran r., Kargalan k., santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. I. palikti pavardę „I.“, atsakovei I. I. – „I.“.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,70 Eur (aštuonių eurų 70 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų : Nr.24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, Nr.LT74 4010 0510 0132 4736 Luminor Bank AB, Nr.LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr.LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr.LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, Nr.LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele bankas“, įmokos kodas 5662, mokant nurodyti mokėtojos I. I. asmens kodą).

Priteisti valstybei iš atsakovės I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 162,61 Eur (vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų 61 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ( mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas : „Swedbank“, AB Nr.LT24 7300 0101 1329 4300, AS „Citadele bankas“ Nr.LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor bank“ AS Nr.LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr.LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr.LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka su suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.