Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3750-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-11-21
Bylos Nr.
1-3750-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
I. S.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Veikos aplinkybės

2018 m. spalio 26 d. apie 23.13 val. Gerosios vilties gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 28A I. S. vairavo automobilį „Mazda MX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,89 promilės etilo alkoholio.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. parodė, kad apie penkerius metus jis gyvena Anglijoje, kur jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas. Prieš tris savaites jis iš Anglijos grįžo į Lietuvą, kadangi šiuo metu jo motina yra reanimacijoje. Kadangi jis pastoviai turi važinėti pas motiną į ligoninę, 2018 m. spalio 25 d. jis nusipirko automobilį „Mazda MX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tik jis nespėjo minėto automobilio įregistruoti savo vardu. 2018 m. spalio 26 d. nuo 21.00 iki 22.00 val. Žemaitės gatvėje, Vilniuje, esančiame bare jis gėrė alkoholinius gėrimus: jis išgėrė 2,5 litro alus ir 1 litrą degtinės, po ko jis išėjo į kiemą parūkyti. Prie jo priėjo vyriškis, kuris paprašė patraukti automobilį, nes, anot minėto vyriškio, jo automobilis stovėdamas ant kelio trukdė eismui. Tada jis nusprendė važiuoti namo ir būdamas neblaivus atsisėdo už savo automobilio „Mazda MX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo bei iš Žemaitės gatvės išvažiavo link namų. Pakeliui jį sustabdė pareigūnai, kurių automobilis buvo raudonos spalvos su užrašu, kurio jis neatsimena). Po kurio laiko prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrinę jo girtumą nustatė 1,87 promilių girtumo laipsnį ir pristatė jį į Priklausomybės ligų centrą (b. l. 22-24, 34).

Ikiteisminio tyrimo metu M. G. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)vyriausiuoju patruliu. 2018 m. spalio 26 d. apie 23.13 val. patruliavimo metu iš policijos budėtojo buvo gautas pranešimas, kad ties pastatu, esančiu Žemaitės g. 27, Vilniuje, pranešėjas važiuoja paskui automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Vėliau buvo patikslinta, kad minėtas automobilis sustojo prie pastato, esančio Gerosios vilties g. 28A. Atvykus į įvykio vietą į jį kreipėsi viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, kurie nurodė į gatvėje stovėjusį minėtą automobilį. Šalia pastarojo stovėjo, kaip vėliau paaiškėjo, I. S., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Pranešėjas paaiškino, kad dirbdamas pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastarąjį sustabdė. I. S. prisipažino vairavęs šį automobilį būdamas neblaivus. Paprašytas pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus I. S. pateikė Anglijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos liudijimą. Alkotesteriu I. S. buvo nustatytas 1,87 promilių girtumas, vėliau I. S. buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą. Prie automobilio I. S. buvo vienas (b. l. 39).

Specialistas, ištyręs I. S. kraują, paimtą 2018 m. spalio 26 d 23.55 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją- 1,89 promilės etilo alkoholio (b. l. 53).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. spalio 26 d. apie 23.13 val. Gerosios vilties gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 28A I. S. vairavo automobilį „Mazda MX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,89 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 281 straipsnio 7 dalis.

Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

I. S. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,89 promilės etilo alkoholio), taigi I. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir I. S. skirti 75 minimalių gyvenimo lygių (toliau- MGL), t. y. 3 750 eurų dydžio baudą, kurios dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti I. S. galutinę 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 eurų dydžio baudą. Taip pat prokuroras siūlo skirti I. S. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones trejus metus bei BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- konfiskuoti automobilį „Mazda MX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

I. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmė. Šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. I. S. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis (b. l. 57-59). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 55 straipsnis.

Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Spręsdamas dėl I. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. I. S. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo kraujyje beveik penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad I. S., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. I. S. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. I. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), I. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. I. S. yra neteistas, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, I. S. laisvės atėmimo bausmė neskirtina. Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti I. S. skyrus švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę- baudą. Prokuroro siūlomas skirti baudos dydis yra adekvatus BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, taigi už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą I. S. skirtina 75 MGL, t. y. 3 750 eurų dydžio bauda.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, I. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, I. S. skirtinos 75 MGL, t. y. 3 750 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu- 25 MGL, t. y. 1 250 eurų.

I. S. nuo 2018 m. spalio 27 d. 00.25 val. iki 2018 m. spalio 27 d. 14.04 val., t. y. vieną dieną buvo laikinai sulaikytas (b. l. 17, 19), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis I. S. laikinai sulaikytam išbūtas laikas- viena diena įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir I. S. skirtina galutinė 48 MGL, t. y. 2 400 eurų dydžio bauda, įpareigojant I. S. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mačiau kaip po 240 eurų.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 67 straipsnio 1-3 dalys.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

7) turto konfiskavimas;

8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) išplėstinis turto konfiskavimas.

Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.

BK 67 straipsnio 6 dalis.

Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.

BK 68 straipsnis.

1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.

BK 72 straipsnis.

1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

4. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu:

1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti;

2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

6. Teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.

Minėta, kad I. S., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad I. S. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones- transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga I. S. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs I. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija I. S. kraujyje (1,89 promilės) beveik penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) ir ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taigi I. S. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkiui- dveji metai, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismas taip pat pažymi, kad I. S. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone- automobiliu „Mazda MX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio I. S. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. Nors VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „Mazda MX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), tačiau iš UAB „Rytų kryptis“ direktorės V. Š. pateiktos transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutarties kopijos matyti, kad 2018 m. spalio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) automobilį „Mazda MX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė I. S. (b. l. 14-15), taigi nagrinėjamo įvykio metu minėtas automobilis priklausė I. S.. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko I. S. priklausantis automobilis „Mazda MX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

VI. Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 119 straipsnis.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. skirtos kardomosios priemonės- dokumentų- asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) bei vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 25-26, 27, 35, 37), kurios paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus- naikintinos ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma baudžiamojoje byloje, grąžintina I. S..

Atsižvelgiant į tai, kad I. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš I. S. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas voke baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti I. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, t. y. 3 750 eurų dydžio baudą.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- 25 MGL, t. y. 1 250 eurų.

Į bausmę įskaityti I. S. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną dieną, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir I. S. skirti galutinę 48 MGL, t. y. 2 400 eurų dydžio baudą, įpareigojant I. S. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mačiau kaip po 240 eurų. Bauda mokama į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Įspėti I. S., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Skirti I. S. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bei konfiskuoti I. S. priklausantį automobilį „Mazda MX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

I. S. skirtas kardomąsias priemones- dokumentų- asmens tapatybės kortelės Nr. 12708830 bei vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus- panaikinti ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti I. S..

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti I. S., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas