- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-29
- Bylos Nr.
- 2S-750-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- B. G.
- Ieškovas
- D. G.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Birutė Plikynienė Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. birželio 29 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui B. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė D. G. pareikštų ieškinių prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą B. G. gyventi atskirai nuo sutuoktinės ieškovės D. G., kol bus priimtas teismo sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo. Nurodė, kad atsakovas girtauja ir daugelį metų nesirūpina šeimos gerove, negerbia, žemina, žiauriai elgiasi su ieškove - naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, ieškovė ne kartą dėl atsakovo elgesio kreipėsi į policiją, tačiau policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl ieškovė mano, kad kol ji nebus sužeista, policija jai niekuo padėti negali.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-03-18 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino. Įpareigojo sutuoktinį B. G. gyventi atskirai nuo sutuoktinės ieškovės D. G. kol bus priimtas teismo sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo. Teismas nurodė, kad CK 3.65 str. 1 d. numato, jog teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 str. 2 d. patikslina, kad teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.). Remiantis 145 str., kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti sutuoktinį B. G. gyventi atskirai nuo sutuoktinės ieškovės D. G., kol bus priimtas teismo sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė nurodė, kad sutuoktinis naudoja prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą, apsvaigęs nuo alkoholio tampa neprognozuojamas, elgiasi agresyviai, kad atsakovas ypač dažnai grasina susidoroti su ieškove, 2009-02-06 jis išlaužė buto duris ir įsibrovė į namus, kuriuose iki tol ji gyveno viena, sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti sutuoktinį B. G. gyventi atskirai nuo sutuoktinės ieškovės D. G.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas B. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-03-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismas priimdamas nutartį, rėmėsi ieškovės 2009-02-17 ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovas girtauja ir daugelį metų nesirūpina šeimos gerove, negerbia, žemina, žiauriai elgiasi su ieškove - naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, elgiasi agresyviai. Tokie ieškovės nurodyti argumentai, nėra pagrįsti ir neatitinka tikrovės. Ieškovė nepateikia jokių faktinių įrodymų, kad atsakovas girtauja ar naudoja smurtą prieš sutuoktinę. Pažymėtina, kad atsakovas B. G. turėjo nuolatinį darbą, dirbo vairuotoju. Taigi jei jis būtų nuolat girtaujantis asmuo, būtų negalėjęs dirbti tokio pobūdžio darbo. Ieškovė 2007-11-06 parašė pareiškimą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 7-ojo policijos komisariato viešosios policijos Viršuliškių policijos nuovadoje dėl, jos teigimu, girtaujančio ir jai grasinančio sutuoktinio veiksmų. Nurodytos nuovados tyrėjas Arminas Bračas, pagal ieškovės pateiktą pareiškimą išnagrinėjęs patikrinimo medžiagą, įregistruotą 2007-11-07 Nr. 18-4-VP5-829, priėmė 2007-11-23 nutarimą „Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“, kur nustatyta, kad nėra pakankamai duomenų leidžiančių teigti, jog atsakovo B. G. veiksmuose būtų Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, ieškovės D. G. atžvilgiu jokių aktyvių veiksmų B. G. neatliko, B. G. jokiomis priemonėmis nebandė realizuoti galimai išsakytų grasinimų, ką patvirtino ir pati D. G. . Tyrėjo Armino Bračo nutarime pažymima, kad „B. G. grasinimo įgyvendinti nesiruošė, jokių veiksmų neatliko“. Ieškovė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai pateikė skundą dėl tokio policijos komisariato tyrėjo nutarimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2008-01-11 šį skundą atmetė, kaip nepagrįstą. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog ieškovės teigimu 2009-02-06 atsakovas išlaužė buto duris ir įsibrovė į namus, kuriuose ieškovė iki tol gyveno viena. Šis teiginys neatitinka tikrovės ir yra melagingas, kadangi atsakovas nuo 2008 m. vasaros gyveno sodo namelyje, o ieškovė gyveno jiems bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute - adresu (duomenys neskelbtini). Atšalus orams atsakovas kaip ir visąlaik grįžo į jų bendrą šeimos butą žiemoti, tačiau rado pakeistą spyną ir naujas duris. Negalėdamas įeiti į savo nuosavą butą atsakovas iškvietė policijos pareigūnus, kurie 2009-02-06 D. G. surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji savavališkai neįsileidžia savo sutuoktinio B. G. , į jiems bendrąją jungtinės nuosavybės teise kartu su ieškove sutuoktine priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. - ieškovė pakeitusi buto duris ir spyną neduoda B. G. raktų. Be to, 2009-01-13 ieškovė D. G. Viršuliškių policijos nuovados viršininkui parašė pareiškimą, kuriuo išreiškė norą anuliuoti savo 2009-01-07 pareiškimą-pažadą, jog duos raktą nuo buto savo vyrui atsakovui B. G. Tokiais sąmoningais savo veiksmais ieškovė provokuoja konfliktą. Po nurodytų įvykių atsakovas B. G. duris ir spyną pakeitė ir raktą pasiūlė ieškovei, kuri raktą paėmė, tačiau kartu su atsakovu bute negyvena, jam nesant atvyksta ir be jo sutikimo paima namuose esančius daiktus. Tokie atsakovo veiksmai tik parodo bei įrodo, kad jis nesistengia konfliktuoti su sutuoktine, o atvirkščiai geranoriškai stengiasi ginčą išspręsti kuo taikiau. Todėl teismo įpareigojimas atsakovui išsikelti iš buto, kuriame faktiškai gyveno ilgus metus, yra neadekvatus ir visai nepagrįstas. Pritaikytųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikyti nėra pagrindo dar ir dėl to, kad ieškovė šiuo metu bute adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena. Dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tampa visai nebereikalingas, kadangi už nurodytą butą (adresu (duomenys neskelbtini)) atsakovui reikia mokėti komunalinius, eksploatacijos bei kitus mokesčius. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui sukeltų papildomų piniginių išlaidų, kadangi atsakovas nuo 2003-08-20 yra pensininkas ir gauna tik vidutiniškai apie 1 060 Lt mėnesinę pensiją.
Atsiliepimas
Ieškovė D. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo B. G. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį dėl santuokos su atsakovu nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Atsakovo kaltę šioje byloje ieškovė ketina įrodinėti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl, tik išnagrinėjus šią civilinę bylą iš esmės, bus galima teigti, ką ieškovė įrodė, o ko neįrodė. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas susiklosčius labai įtemptai situacijai tarp ieškovės ir atsakovo, siekiant apsisaugoti nuo atsakovo grasinimų (ieškovės gyvybei ir sveikatai) vykdymo. Pirmosios instancijos teismo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra teisėta ir pagrįsta, nes ieškovė pateikė teismui savo rašytų skundų ir prašymų dėl atsakovo grasinimų, gąsdinimų ir smurto nuorašus, kurie patvirtina ieškovės teiginių pagrįstumą, jog ji turi pagrindo bijoti galimo atsakovo susidorojimo. Atsakovo nurodyti motyvai dėl ieškovės emocinio nestabilumo nesudaro pagrindo naikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartį ir neįtakoja jos pagrįstumo. Dėl atsakovo nurodyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, ieškovė atkreipia dėmesį, jog administracinių ginčų nagrinėjimo komisijoje buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena, nesant ieškovės veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Taigi jokių konfliktų su atsakovu ieškovė neprovokuoja, o tik stengiasi nuo jo atsiriboti ir apsaugoti savo ramybę ir sveikatą bei gyvybę. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad nėra pagrindo taikyti pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė šiuo metu bute adresu (duomenys neskelbtini) negyvena. Ieškovė pabrėžia, kad tik neturėdama kitos išeities, t.y. atsakovui išlaužus nurodyto buto duris, ji turėjo ieškotis prieglobsčio pas svetimus žmones, prašydama jai padėti ir laikinai suteikti gyvenamąjį plotą, nes dėl nuolatinių sutuoktinio gąsdinimų ir psichologinio smurto bei grasinimų fiziškai susidoroti ieškovė negali gyventi su atsakovu viename bute, nes atsakovo paprasčiausiai bijo. Ieškovė taip pat nurodo, kad nėra pagrindo apklausti pilnamečius šalių vaikus, teismui neišsiaiškinus jų suinteresuotumo bylos baigtimi, kaip ir nėra būtinybės skirti žodinį atsakovo skundo nagrinėjimą, tuo gaištant teismo ir kitų asmenų laiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyriumi (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.). Sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo šeimos galimas, kai sutuoktinis vartoja prieš kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos kitam sutuoktiniui. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į grėsmę ieškovės interesams bei tinkamai įvertino ieškovės pateiktus tai patvirtinančius duomenis.
Sprendžiant ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimą nėra iš esmės sprendžiami su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Šiuos klausimus teismas išspręs, priimdamas byloje sprendimą. Tačiau, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas iš esmės yra prevencija, kuria siekiama užtikrinti tam tikrų teisinių vertybių apsaugą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, t.y. iki to momento, kada, įvertinęs visus pateiktus įrodymus, teismas galės priimti sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Šios kategorijos bylose laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - apsaugoti sutuoktinių interesus (Civilinio kodekso 3.65 str. 1 d.). Bylos duomenimis akivaizdu, jog šalių santykiai labai įtempti, šalys pastoviai konfliktuoja. Kolegija sprendžia, jog siekiant išvengti tarp sutuoktinių kylančių konfliktų, tikslingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kol kilęs ginčas bus išspręstas iš esmės.
Teisėjų kolegija nurodo ir tai, kad jeigu paaiškėtų, jog ieškovė piktnaudžiavo teise prašydama taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas tuo atveju turi teisę į nuostolių atlyginimą arba į didesnę kompensacijos dalį iš santuokoje įgyto dalytino turto (CPK 147 str. 3 d., CK 3.123 str.).
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.