Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, dalyvaujant ieškovui V. O., ieškovo atstovei advokatei O. G., atsakovams I. B., K. Š., V. O., atsakovo V. O. atstovui advokatui K. P., trečiajam asmeniui B. V. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. O. ieškinį atsakovams I. B., K. Š., V. O. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir buto paskyrimo natūra, išmokant piniginę kompensaciją, tretieji asmenys L. O., notarė B. V., notarė V. J. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi ginčo buto įsigijimui buvo įsigijimui buvo panaudotos jo asmeninės lėšos 172 824 Lt, kas sudaro 82,3 proc. buto vertės, todėl remiantis CK 4.47 ir 4.56 str. 82,3 proc. buto turi būti pripažinta jo asmeninė nuosavybė. Atsakovų paveldimos lėšos šiame bute nesudaro atskiros patalpos-izoliuoto kambario, todėl butas natūra turi būti priteistas jam, atsakovams išmokant pinigines kompensacijas. Į butą pretenduoja keturi paveldėtojai, todėl pagal įstatymą paveldimo turto lygių dalių principą, keturiems paveldėtojams priklauso po 9 294 Lt. Sprendžiant klausimą dėl paveldimo turto priteisimo natūra būtina taikyti proporcingumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei sąžiningus šalių interesų pusiausvyros principus. Jo motina iki ginčo buto įsigijimo gera valia turimą paveldimą turtą jau buvo padovanojusi vaikams, o 2012-05-25 surašydama testamentą ieškovo naudai, išreiškė savo valią ir paskirstė turtą tarp paveldėtojų, todėl mirusios valia turi būti gerbiama ir į ją atsižvelgiama. Pažymėjo, kad jis nuolatos rūpinosi bei prižiūrėjo motiną, įgijus ginčo butą motinos vardu ieškovas jį išlaikė iš savo lėšų.

Trečiasis asmuo B. V. teismo posėdžio metu prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Klaipėdos miesto 8 notarų biure O. V. ir O. J. 2004-0206 sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo sutarė mirties atveju visą savo turtą palikti savo sutuoktiniui, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui butą, esantį (duomenys neskelbtini) paveldės duktė D. L. S., o visą kitą turtą, kuris jam priklausys mirties dieną kur jis bebus ir iš ko besusidės lygiomis dalimis vaikai – B. I., Š. K., O. V., O. V. (t. I, b. l. 6). J. O. mirė (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė V. O. priėmė palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą ir jai 2008-01-30 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (t. I, b. l. 8-9). Šiuo liudijimu V. O. paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) mieste; 2,3001 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 0,3600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); ½ dalį piniginių lėšų, esančių AB banke „Hansabankas“.

Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo duomenimis V. O. 2008-01-01 nuosavybės teise turėjo šiuos nekilnojamuosius daiktus: registro Nr. 50/21103 butą (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), 1,0799 ha žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą 0,3000 ha (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) 0,2500 ha žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą 0,9400 ha (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą 0,3600 ha (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą 2,3001 ha (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 80-97).

2008-07-28 V. O. pardavė 1,0799 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 90 000,00 Lt (t. I, b. l. 126-130); 2008-07-28 V. O. pardavė 0,300 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už 30 000 Lt (t. I, b. l. 119-123); 2010-06-15 V. O. padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini) sūnui V. O.; 2010-07-15 V. O. pardavė 0,2500 ha žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) už 170 000,00 Lt (t. I, b. l. 111-118). 2012-03-06 V. O. padovanojo dukroms K. Š. ir I. B. žemės sklypą 2,3001 ha , esantį (duomenys neskelbtini) ( t. I, b. l. 98-103); 2013-06-01 V. O. padovanojo sūnui V. O. žemės sklypus 0, 3600 ha ir 0,9400 ha, esančius (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 104-110);

V. O. 2012-05-25 pirkimo-pardavimo sutartimi už 210 000 Lt asmeninės nuosavybės teise nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 12-14).

Tą pačią dieną, t. y. 2012-05-25 V. O. Klaipėdos miesto 7 notarų biure sudaro testamentą, kuriuo visus jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka savo sūnui V. O. (t. I, b. l. 16). Be to, tą pačią dieną V. O. Klaipėdos 7 notarų biure išduoda įgaliojimą sūnui V. O. 5 metams valdyti, naudoti, eksploatuoti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tvarkyti jos vardu visus dokumentus, susijusius su šio turto naudojimu, valdymu, perplanavimu, padalijimu, priežiūra ir saugojimu ir kt. (t. I, b. l. 160).

V. O. mirė 2012-10-25 (t. I, b. l. 10). Pareiškimą apie palikimo priėmimą parašė V. O., K. Š., I. B., L. S. D., V. O. (t. I, b. l. 11, 142).

Dėl buto (duomenys neskelbtini) įsigijimo

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad V. O. 2012-05-25 asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalių sutarimu butas buvo parduotas už 210 000 Lt. Pagal šią sutartį 180 000,00 Lt pirkėjas, pardavėjo prašymu, įsipareigojo pervesti į AB SEB banko sąskaitą pardavėjo kredito grąžinimui, o 30 000,00 Lt įsipareigojo sumokėti per 3 dienas po sutarties sudarymo. 2012-05-28 pardavėjas Klaipėdos 7 notarų biure patvirtino, kad pinigai pagal 2012-05-25 buto pirkimo-pardavimo sutartį jam sumokėti (t. I, b. l. 15).

Ieškovas V. O. paaiškino, kad jis prižiūrėjo ir rūpinosi savo motina, kuri tuo metu buvo 90 metų amžiaus, todėl jų abiejų tarpusavio sutarimu buvo sutarta, kad bendromis lėšomis bus perkamas butas šalia jo gyvenamosios vietos. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad V. O. tuo metu turėjo gyvenamąją vietą, t. y. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nors butą (duomenys neskelbtini) gatvėje 2010-06-29 sutartimi ji padovanojo sūnui V. O., tačiau pastarasis teismo posėdžio metu paaiškino, kad neprieštaravo, kad motina ir toliau jame gyventų, todėl būtinybės pirkti kitą butą, išskyrus aplinkybes nurodytas ieškovo, nebuvo.

Iš byloje pateiktų įrodymų, t. y. AB Šiaulių bankas terminuoto indėlio sutarties kopijos, matyti, kad sandorio sudarymo metu V. O. savo sąskaitoje turėjo tik 50 000,00 Lt (t. I, b. l. 17). Taip pat byloje įrodyta, kad V. O. 2012-05-15 įnešė grynaisiais pinigais į V. O. sąskaitą 92 824,00 Lt, 2012-05-21 pervedė iš savo sąskaitos į motinos sąskaitą 50 000,00 Lt bei išsiėmė iš savo sąskaitos grynuosius pinigus 50 261,26 Lt ir 20 000,00 Lt (t. I, b. l. 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 168,172, 173-174). Ieškovo teigimu be pervestų į motinos sąskaitą pinigų jis dar davė 30 000,00 L , kuriuos pagal sutartį reikėjo sumokėti grynaisiais. Taigi, jo įnašas perkant butą buvo 172 824 Lt. Be to, ieškovas nurodė, kad butas buvo įsigytas su pilna buto įranga, t. y. su visa buitine technika, radio aparatūra, virtuvės, miegamojo, salono baldais, už ką papildomai buvo sumokėta 50 000 Lt. Ginčo dėl buto kainos ir dėl to, kad butas buvo įsigytas su visa įranga ir baldais, byloje nėra.

Ieškovas aiškindamas kodėl butas buvo perkamas vien V. O. vardu, o ne jų abiejų, nurodė, kad motina norėjo senatvėje turėti nuosavybę savo vardu, o kadangi jis su motina labai gerai sutarė ir jie vienas kitu pasitikėjo, todėl jis sutiko, kad buto pirkimas būtų forminamas motinos vardu, nes motina pažadėjo, kad butas atiteks jam. Iš karto po sutarties sudarymo parašė motina surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko jam. Ieškovo teiginius iš dalies patvirtina ir atsakovai, kurie tiek atsiliepimuose į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad motina buvo savotiško supratimo, labai vertino pinigus ir nuosavybę, kad iš ieškovo gavusi buto pirkimo sutartį labai apsidžiaugė, kad savininke įrašyta ji. V. O. ir J. O. 2004-02-06 sudarė bendrą sutuoktinių testamentą, V. O. po vyro mirties pagal šį testamentą priėmė palikimą, todėl remiantis CK 5.46 straipsnio 2 dalies nuostata, jos 2012-05-25 sudarytas testamentas negalioja. Tačiau, būdama 90 metų amžiaus, ji galėjo pamiršti ar klaidingai vertinti 2004-02-06 testamentą. Tuo labiau, kad liudytoja apklausta notarė V. J. M. parodė, kad paklausus V. O. kodėl ji išdovanoja vaikams nekilnojamąjį turtą, ši atsakiusi, kad nenori jog po jos mirties vaikai susipyktų dalindamiesi turtą. Todėl 2012-05-25 testamento sudarymas iš karto po buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad V. O. ne tik surašė minėtą testamentą, bet tą pačią dieną išdavė įgaliojimą V. O. valdyti, naudoti, eksploatuoti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tvarkyti jos vardu visus dokumentus, susijusius su šio turto naudojimu ir valdymu, valdyti visas jai priklausančias sąskaitas, esančias Lietuvos bankuose ir sąskaitose esančias pinigines lėšas, gauti visus pinigus ir t. t. Tai, kad butas Žolynų gatvėje buvo perkamas ieškovo ir motinos lėšomis, tik V. O. vardu, patvirtina ir duomenys iš V. O. užrašų knygutės (t. III, b. l. 189-192).

Įrodymų, kad V. O. 2012-05-25 perkant butą (duomenys neskelbtini), turėjo daugiau pinigų nei 50 000,00 Lt byloje įrodymų nepateikta. Kaip jau buvo nurodyta V. O. 2008 m. iš tikrųjų pardavė 1,0799 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 90 000,00 Lt ir 0,300 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už 30 000 Lt, o 2010 m. 0,2500 ha žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) už 170 000,00 Lt. AB DNB banko sąskaitoje ji turėjo 159 040,00 Lt, kurie jai buvo išmokėti grynaisiais pinigais 2010-09-10 (t. I, b. l. 167). Tą pačią dieną į savo sąskaitą Šiaulių banke V. O. įnešė 50 000,00 Lt (t. III, b. l. 168-172). Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad V. O. buvo pasiturinti moteris ir galėjo nusipirkti butą iš savo lėšų, bei tai, kad ieškovas turėdamas motinos pasitikėjimą galėjo ją apgauti ir pasisavinti pinigus, yra tik prielaidos. Ieškovas be įgaliojimo išduoto nupirkus ginčo butą 2012-05-25, turėjo dar vieną įgaliojimą, išduotą 2007-11-26 ir galiojusį vienerius metus, kuriuo ieškovas buvo įgaliotas atlikti veiksmus, susijusius su žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) savivaldybėje pardavimu (t. I, b. l. 159). Taigi, tvarkyti motinos piniginių lėšų savo nuožiūra jis negalėjo. V. O. pajamos buvo nedidelės, iš sąskaitos išrašų matyti, kad ji gaudavo 540 Lt pensiją, kurią pagal 2007-09-24 įgaliojimą Nr. BV8-7721 paimdavo duktė L. S. D. ir 70 Lt našlės pensiją (t. I, b. l. 168-182, t. II, b. l. 35-42). V. O. pinigų reikėjo pragyvenimui ir kitoms išlaidoms. Namas (duomenys neskelbtini) buvo statomas iš V. O. lėšų, ji deklaravo, kad namo statybai išleido 80 000 Lt (t. I, b. l. 194). Įrašai V. O. užrašų knygelėje patvirtina, kad išlaidų ji turėjo ir gana nemažų, kad pinigų duodavo vaikams ir kt. (t. III, b. l. 161, 192, 193, 194). Liudytoja apklausta A. O. patvirtino, kad iš uošvienės yra gavusi 5 000 Lt. Kur buvo panaudoti ar kam padovanoti kiti pinigai byloje nėra jokių įrodymų.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad buto pirkimo metu V. O. banko sąskaitoje turėjo tik 50 000,00 Lt, įrodymų, kad ji kažkokias tai sumas būtų turėjusi grynaisiais pinigais teismui nepateikta, kaip nepateikta įrodymų, kad prie ginčo buto pirkimo būtų prisidėjęs kažkas kitas nei V. O.. Pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo pirktas Taigi V. O. nusipirkti butą Žolynų gatvėje vien iš savo lėšų ji negalėjo, todėl pripažintina, kad V. O. yra ginčo buto bendraturtis.

Dėl ieškovo materialinės padėties

Atsakovai, nesutikdami su tuo, kad ieškovas V. O. savo lėšomis prisidėjo prie buto (duomenys neskelbtini) pirkimo, nurodo, kad jis negalėjo turėti tiek lėšų, kad galimai pinigai buvę ieškovo sąskaitose, yra apgaulės būdu išvilioti iš motinos V. O..

Iš byloje pateiktos VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymos matyti, kad nuo 2008-01-01 iki 2012-10-25 V. O. dirbo vienu metu net keliose bendrovėse ((duomenys neskelbtini) visuose jose jo atlyginimas buvo pakankamai didelis (t. III, b. l. 74-92). Jo sutuoktinė L. O. nuo 2008-01-01 iki 2012-10-25 dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo taip pat neblogą atlyginimą (t. III, b. l. 9294). V. O. metinės pajamos nurodytos deklaracijose buvo: 2009 m. - 56 787 Lt, 2010 m. – 54 299 Lt, 2011 m. – 59 113 Lt, 2012 m. - 57 245 Lt (t. I, b. l. 177-192). (duomenys neskelbtini) pelnas 2009 m. buvo 89 101 Lt (t. II, b. l. 2-7). 2008 m. rugpjūčio 29 d. V. O. ir L. O. pardavė dalį žemės sklypo ir butą, esančius (duomenys neskelbtini) už 393 224 Lt (t. III, b. l. 159-162, 163). Taigi, byloje pateikti įrodymai, kad V. O. galėjo turėti santaupų. Jokių įrodymų, kad V. O. būtų pasisavinęs ar apgaule išviliojęs ir motinos V. O. pinigus, byloje nepateikta. Pagaliau V. O. galėjo laisvai disponuoti savo turtu ir piniginėmis lėšomis, jos valia buvo kiek ir kam duoti pinigų ar turto ((Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2014).

Dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad V. O. buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui panaudojo 172 824 Lt, V. O. panaudojo 37 176 Lt. Nors butas buvo nupirktas V. O. vardu, tačiau faktiškai V. O. ir V. O. buvo buto bendraturčiai, pagal kiekvieno buto pirkimui įdėtas lėšas V. O. priklauso 82,3 procentai buto vertės, o V. O. 17,7 procento buto vertės. Pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, butą, esantį Pietinė g. 17-28, Klaipėda paveldės duktė D. L. S., o visą kitą turtą, kuris priklausys pergyvenusiam sutuoktiniui jo mirties dieną kur jis bebus ir iš ko besusidės lygiomis dalimis paveldės vaikai B. I., Š. K., O. V., O. V., todėl kiekvienam iš keturių vaikų priklausytų po 4,425 procentus (pinigine išraiška 9 294 Lt) ginčo buto (V. O. 82,3 procentų plius 4,425 procento lygu 86,725 procento). Butas yra 2 kambarių, 56,19 kv. m. Ieškovas siūlė atsakovams spręsti ginčą bendru sutarimu, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas (t. I, b. l. 31).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, - bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensaciją pinigais, taikomas tada, kai nėra galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala daikto paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2013)

Kaip jau minėta ginčo butas yra 2 kambarių, 56,19 kv. m. ploto. Kiekviena iš atsakovų šiame bute priklausytų 2,49 kv. m.. Akivaizdu, kad jų dalys, palyginus su ieškovo dalimi (53,7 kv. m. ) yra daug mažesnės. Atsakovų dalies dydis neleidžia racionaliai tų dalių atskirti, o patys atsakovai dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi, todėl ieškovo reikalavimas priteisti ginčo butą natūra jam, išmokant atsakovams pinigines kompensacijas po 9 300 Lt yra teisėtas ir pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 7 605 Lt bylinėjimosi išlaidų ( 2 420 Lt išlaidos advokato pagalbai sumokėti ir 5 185 Lt sumokėtas žyminis mokestis). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti nustatomos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl šios išlaidos ir sumokėtas žyminis mokestis priteistini iš atsakovų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti V. O. a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 82,3 procentus (823/1000 idealias dalis) buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti V. O. natūra butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti I. B. a. k. (duomenys neskelbtini) K. Š. a. k. (duomenys neskelbtini), V. O. a. k. (duomenys neskelbtini) po 9 300 Lt (devynis tūkstančius tris šimtus litų) piniginę kompensaciją iš V. O..

Priteisti V. O. iš I. B., K. Š., V. O. po 2 535 Lt (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.