Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Gavėnei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant pokalbių programą ZOOM, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovui D. B. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2024 m. gegužės 2 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovui D. B. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. T. gimė (duomenys neskelbtini), jos gimimo liudijime motina nurodyta E. T., duomenų apie tėvą nėra; A. T. gimė (duomenys neskelbtini), jos gimimo liudijime motina nurodyta E. T., duomenų apie tėvą nėra;; Valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais ir 0,3938 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini); iš pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad E. T. išmokamas darbo užmokestis Jurbarko rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure apie 1 000 Eur; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymoje dėl privalomosios mediacijos nurodyta, kad teikiant pažymą nėra gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo ir laikoma, jog D. B. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija; Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma patvirtina, kad ieškovei yra mokama 192,50 Eur išmoka vaikams (vienam vaikui 96,25 Eur); byloje pateiktos fotonuotraukos, kurios patvirtina atsakovo bendravimą su mergaitėmis, taip pat krikštynų nuotraukos; duomenys patvirtinantys ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 109 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 400 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

Dėl tėvystės nustatymo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra J. T., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. T., kurių tėvas gimimo įrašuose nenurodytas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalimi, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės. Visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis, tačiau šioje byloje DNR ekspertizė nebuvo paskirta. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Kaip nurodė ieškovė su atsakovu jie kaip šeima gyveno kartu užsienyje, vedė bendrą ūkį, prieš 4 metus ji su dukromis grįžo gyventi į Lietuvą, atsakovas liko. Ji niekada nebuvo sureikšminusi tai, kad mergaičių pavardės yra kaip jos, trūko informacijos, be to, vienodos pavardės nesukeldavo problemų skraidant į Lietuvą. Atsakovas šioje byloje savo pozicijos neišreiškė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, jis pasirinko pasyvų elgesį.

Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog 2012 m. liepos 31 d. išduotame vaiko J. T. gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. rugpjūčio 25 d. išduotame vaiko A. T. gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas, įrašyta tik motina – E. T.. Ieškovė prašo nustatyti, kad jos dukrų tėvas yra atsakovas D. B.. Byloje, remiantis ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nuo 2007 m. iki 2020 m. gyveno kartu kaip partneriai ir susilaukė dviejų dukrų. Byloje liudytojais apklausti E. K. ir D. K. patvirtino, kad jie yra šalių dukrų krikšto tėvai, atsakovas visada su mergaitėmis bendravo kaip su dukromis ir abejonių, kad jis nėra mergaičių tėvas, niekada nebuvo. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina šalių bendro gyvenimo kartu su mergaitėmis faktus, kad atsakovas kartu leido laiką, atostogavo, dalyvavo jų krikšto šventėje.

Ieškovė byloje nurodė aplinkybes apie jos ir atsakovo intymius santykius, tačiau atsakovas šių aplinkybių neginčijo, atsakovui tinkamai pranešus apie posėdžio vietą ir laiką į teismo posėdį jis neatvyko, todėl yra pagrindas atsakovo elgesį vertinti kaip sąmoningą vengimą pateikti įrodymus. Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga. Ieškovė byloje pateikė patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, tačiau atsakovas jų neginčijo, įrodymų paneigiančių ieškovės pateiktus duomenis, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovas D. B. yra ieškovės dukrų J. T., gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. T., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas, o J. T. ir A. T., yra D. B. dukros (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, CK 3.148 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 389 straipsnis).

Įregistruojant vaikų gimimą, jų pavardės buvo nurodytos pagal motinos pavardę. Ginčo dėl vaikų pavardės nėra, šalys nekelia reikalavimo dėl pavardės pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, nustačius tėvystę J. T. ir A. T. paliktina ta pati pavardė (CK 3.167 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tėvų susitarimu, o esant ginčui, teismo sprendimu. Teismas spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą atsižvelgia į vaiko interesus, tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Taip pat nustatytini teisiškai reikšmingi faktai, tokie kaip vaiko prisirišimo laipsnis, brolių, seserų tarpusavio santykiai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, dalyvavimą vaiko auklėjime, santykiai su vaiku, taip pat galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje, ieškovė prieš 4 metus su dukromis grįžo gyventi į Lietuvą. Vaiko nuomonės išklausymo aktuose nurodyta, kad mergaitės bendrauja telefonu su savo tėčiu, tačiau jį matė senai, vaikai nurodė, kad su mama sutaria gerai ir nori gyventi kartu su ja.

Byloje nepateikta duomenų, kad tėvas šiuo metų lankytų mergaites ir domėtųsi jų gyvenimu. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove atsakovas savo nuomonės neišreiškė. Vaikai nuo pat gimimo gyvena kartu su mama, kuri užtikrina tinkamas sąlygas jų vystymuisi. Bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja kenktų vaikų interesams. Institucijos, teikiančios byloje išvadą atstovė dėl to neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečių J. T., gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su vaikų motina E. T. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnamečiai vaikai, jų išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, kai tėvai nesusitaria dėl vaikų išlaikymo, jo dydis ir forma nustatoma teismo sprendimu (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Ieškovė ieškiniu prašė dukros išlaikymui priteisti po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukrų pilnametystės. Iš teismui pateikto patikslinto ieškinio ir ieškovės bylos nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių matyti, kad ji vienos dukros išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 600-700 Eur (rūbams, avalynei, vaistams, higienos reikmenims, komunaliniams mokesčiams). Ieškovė taip pat gauna 192,5 Eur mėnesinę išmoką už abi dukras (vienai dukrai 96,25 Eur) pagal Išmokų vaikams įstatymą ir šią sumą įskaito į dukrų išlaikymo išlaidas. Ieškovė įvertina tai, kad orientacinis išlaikymo dydis teismų praktikoje vienam vaikui laikoma 1 MMA (minimali mėnesinė alga), atskaičius valstybės išmokas kiekvienam vaikui, pageidauja, kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 300 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki dukrų pilnametystės.

Teismas įvertina ir tai, kad mergaitės gyvena kartu su mama ir dėl to ieškovei tenka kasdieninis rūpinimasis vaikais, prie ko mergaičių tėvas neprisideda, ir mano, kad atsakovas prie dukrų išlaikymo turėtų prisidėti didesne išlaikymo dalimi.

Spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti ne tik konkretaus vaiko poreikius, bet ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba Jurbarko rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure, jos gaunamas darbo užmokestis apie 1 000 Eur per mėnesį. Ieškovė gyvena kartu su mama, jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas –

gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas. Apie atsakovo gaunamas pajamas ir turimą turtą duomenų byloje nėra.

Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 straipsnis 3 dalis). Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje byloje ieškovė į teismą kreipėsi 2024 m. balandžio 24 d. Įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas yra jaunas ir darbingas asmuo, įvertinus vaikų amžių (12 ir 9 metai), bendra 600 Eur suma skiriama abiejų tėvų būtų pakankama tenkinant būtiniausius vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priteistinas išlaikymas po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis J. T., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir A. T., gimusiai (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. balandžio 24 d. (nuo ieškinio teismui padavimo dienos) iki jų pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo skolą dukrai A. T. ir J. T. už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. (12 mėn), skaičiuojant išlaikymo dydį po 300 Eur per mėnesį, sumoje po 3600 Eur kiekvienai dukrai.

Esant nustatytoms aplinkybėms, reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo pagrįstas ir tenkintinas. Kadangi šiuo atveju išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo 2024 m. balandžio 24 d., tai išlaikymo įsiskolinimas priteistinas po 3 600 Eur kiekvienai mergaitei už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 24 d. iki 2024 m. balandžio 23 d. (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsniai).

Ieškovė skirtina nepilnamečiams vaikams mokamų piniginių išmokų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis). Ieškovei išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik dukrų interesams (CK 3.203 straipsnis 1dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

Atsakovas ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai neprieštaravo, jis savo pozicijos neišreiškė. Institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovė pritarė ieškovės pasiūlytai bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai, todėl šis prašymas tenkintinas ir nustatytina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka: įpareigoti D. B. apie planuojamą nepilnamečių dukterų aplankymą informuoti dukrų motiną E. T. SMS žinutėmis, Messenger programėle ar kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis prieš 2 (dvi) dienas iki planuojamo aplankymo, tikslu susitarti dėl susitikimo vietos, laiko ir trukmės; D. B. bendravimas su nepilnametėmis dukterimis J. T. ir A. T. telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, jei tai netrukdo nepilnamečių dukterų dienos režimui.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad pasikeitus aplinkybėms, augant vaikams, jų poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat gali būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.169 straipsnio 3 dalis), nustatoma bendravimo su vaiku tvarka (CK 3.175 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 109 Eur žyminio mokesčio sumokėto valstybei už ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 punktas) ir 400 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl šios išlaidos iš atsakovo priteistinos ieškovei.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 324 Eur žyminio mokesčio (162 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 162 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 8 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Šioje byloje susidarė 31,72 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos iš atsakovo priteistinos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) (2012 m. liepos 31 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje), tėvas yra D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o J. T. yra D. B. dukra.

Nustatyti, kad A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), (2015 m. rugpjūčio 25 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje), tėvas yra D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o A. T. yra D. B. dukra.

Nustatyti nepilnamečių J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini) ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur (tris šimtus Eur) kiekvienai nuo 2024 m. balandžio 24 d. iki jų pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginių lėšų uzufruktore (tvarkytoja) paskiriant E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą dukroms J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 3 600 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus Eur) kiekvienai už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 24 d. iki 2024 m. balandžio 23 d. Vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufruktore (tvarkytoja) paskirti vaikų motiną E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su dukromis J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką: įpareigoti D. B. apie planuojamą nepilnamečių dukterų aplankymą informuoti dukrų motiną E. T. SMS žinutėmis, Messenger programėle ar kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis prieš 2 (dvi) dienas iki planuojamo aplankymo, tikslu susitarti dėl susitikimo vietos, laiko ir trukmės; D. B. bendravimas su nepilnametėmis dukterimis J. T. ir A. T. telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, jei tai netrukdo nepilnamečių dukrų dienos režimui.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 509 Eur (penkis šimtus devynis Eur) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 324 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis Eur) žyminio mokesčio ir 31,72 Eur (trisdešimt vieną Eur 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Žyminis mokestis (324 Eur) sumokamas nurodant įmokos kodą 5660, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (31,72 Eur) nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.