Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-284-282/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
1A-284-282/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-58199-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
E. K., R. K., A. Č.
Advokatai
Vilmantas Poškus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-284-282/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-58199-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.; 2.4.9. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Boleslovo Kalainio ir Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei,nuteistajam E. K. ir jo gynėjui advokatui Vilmantui Poškui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 11 d. 13:40 val. iki 2018 m. gruodžio 13 d. 11:10 val.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti R. K. ir A. Č., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai kad neteisėtai platino narkotines medžiagas, t. y. 2018 m. gruodžio 8 d., apie 17:30 val., prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už 10 eurų pardavė R. K. ne mažiau kaip 0,059 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 24 d. nuosprendį ir jį išteisinti, nepadarius veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje. Skunde nurodo, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir dėl teismo nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių. Teigia, kad nuosprendis pagrįstas prielaidomis, kurių pirmosios instancijos teismas iki galo nepašalino bei šias prielaidas traktavo jo (apelianto) nenaudai, kad duomenys, kuriais grindžiama jo kaltė neatitinka įrodymų sampratos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, bei kad R. K. parodymai buvo netinkamai vertinami, kadangi R. K. neatsako už melagingų parodymų davimą. Apeliantas teigia, kad jo kaltę pardavus R. K. narkotines medžiagas pagrindžiančių tiesioginių įrodymų (liudytojų parodymų, vaizdo įrašų ir pan.) byloje nėra, o R. K. parodymus apylinkės teismas nepagrįstai vertino kaip nuoseklius ir patikimus, tačiau R. K. narkotines medžiagas pirko būdamas girtas. Nurodo, kad kratos metu pas jį narkotinių medžiagų nerasta, o rasti narkotinių medžiagų likučiai ir kitos priemonės tik patvirtina jo parodymus, jog jis anksčiau vartojo narkotines medžiagas. Taip pat apeliantas nurodo, kad jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neneigė, kad susirašinėjo telefonu su R. K. apie narkotines medžiagas, kad susitikimo su R. K. metu, jis R. K. nurodė pamėginsiąs gauti narkotinių medžiagų, tačiau iš tikrųjų jis net neketino ieškoti ar tarpininkauti R. K. įsigyjant narkotinių medžiagų. Dėl to apeliantas mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo duotus parodymus vertino kaip nenuoseklius ir prieštaringus. Teigia, kad jis narkotinių medžiagų R. K. nepardavė, jokio tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas (kanapes) R. K. neturėjo, todėl nesant byloje jo kaltę pagrindžiančių tiesioginių įrodymų, teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieštaravimų pašalinimu bei savo sprendimų argumentavimu, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl E. K. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

7. Nuteistasis, nesutikdamas su apkaltinamuoju nuosprendžiu, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, teigia, kad teismas nepagrįstai jo kaltę grindė bylos baigtimi suinteresuoto nuteistojo R. K. parodymais, kad tiesioginių jo kaltės įrodymų byloje nėra, kad nepagrįstai apylinkės teismas jo duotus parodymus vertino kaip nenuoseklius.

8. Ikiteisminio tyrimo metu apeliantas neigė tiriamo įvykio metu R. K. pardavęs narkotines medžiagas, kad tą dieną jis buvo namuose kartu su savo tėvu, kad kažkada su R. K. yra susirašinėjęs apie narkotines medžiagas, jų gavimą, tačiau R. K. niekada nėra padėjęs įgyti ar pardavęs narkotinių medžiagų (2 t., 67–72, 77–82 b. l.). Tačiau apklausiamas teisme apeliantas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė pripažinęs, kad su R. K. apie narkotinių medžiagų gavimą susirašinėjo iki tiriamo įvykio, kad R. K. pasakė pamėginsiąs gauti, bet pastarajam neprižadėjo jų gauti, net ir nemėgino gauti, o su R. K. tiriamo įvykio metu prie parduotuvės susitiko tik pasikalbėti, gal ką būtų drauge nuveikę (2 t., 175 b. l.). Nors nuteistojo E. K. parodymai dėl kaltės nepripažinimo iš esmės nesiskiria, tačiau teisme duoti apelianto parodymai yra priderinti prie byloje surinktų faktinių duomenų, kurie jam, susipažinus su bylos medžiaga, yra nepalankūs. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo E. K. duotus parodymus vertino kaip nenuoseklius bei prieštaringus ir laikė subjektyvia E. K. gynybos versija.

9. Tai, kad kratos metu pas apeliantą nebuvo rasta narkotinių medžiagų, o buvo rasti narkotinių medžiagų likučiai ir kitos priemonės, nepatvirtina nuteistojo E. K. parodymų, kad jis narkotinių medžiagų nepardavė nuteistajam R. K.. Be to, dėl kratos metu rastų narkotinių medžiagų likučių ir kitų priemonių laikymo apeliantas nebuvo kaltinamas.

10. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas apelianto kaltę platinus narkotines medžiagas grindė nuteistojo R. K. parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais.

11. Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai R. K. parodymus vertino kaip nuoseklius ir pagrindžiančius jo kaltę, kadangi R. K. yra suinteresuotas bylos baigtimi ir jis neatsako už melagingų parodymų davimą, be to, narkotines medžiagas R. K. pirko būdamas girtas.

12. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis R. K. pripažino, kad, paprašytas nuteistojo A. Č., iš E. K. už 10 eurų nupirkęs 1 g narkotinių medžiagų – kanapių (marihuanos). Nuteistasis R. K. taip pat parodė, kad apie tai, kad narkotinių medžiagų galima gauti iš E. K., jis sužinojo iš byloje liudytoju apklausto E. P., todėl telefonu, per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę susirašinėjo su E. K. dėl narkotinių medžiagų gavimo, kad prie parduotuvės buvo susitikę ir tada E. K. jam pardavė narkotinių medžiagų, kurias jis perdavė A. Č.. Tokius parodymus R. K. patvirtino ir akistatos su E. K. metu (2 t., 45 b. l.). R. K. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino E. K., kaip asmenį, iš kurio pirko narkotinių medžiagų (2 t. 35–38 b. l.). Taip pat R. K. parodymus patvirtina ne tik nuteistojo A. Č. parodymai, jog jis prašė R. K. gauti narkotinių medžiagų, bet ir liudytojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog jis iš kalbų žino, jog narkotinių medžiagų galima gauti iš E., gyvenančio (duomenys neskelbtini). Iš R. K. paimto mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina R. K. parodymus, jog jis telefonu, per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ bendravo (susirašinėjo ir kalbėjosi) su E. K. apie narkotinių medžiagų gavimą ne tik tiriamo įvykio dieną – 2018-12-08, bet ir kelias dienas prieš tai bei po įvykusio narkotinių medžiagų sandorio (1 t., 113–121 b. l.). Nors R. K. parodymus davė neįspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (jis buvo apklausiamas kaip įtariamasis bei kaip kaltinamasis apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką), tačiau šių paminėtų įrodymų visuma neduoda pagrindo netikėti R. K. parodymais, jog narkotines medžiagas jis pirko būtent iš apelianto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. K. duotus parodymus vertino kaip nuoseklius ir patikimus. Be to, tiek nuteistasis R. K., tiek ir pats apeliantas patvirtino, kad jie yra pažįstami, tarp jų pykčių nebuvo, todėl nėra pagrindo manyti, R. K. įvardindamas E. K., kaip asmenį, iš kurio jis tiriamo įvykio metu pirko narkotines medžiagas, jį apkalba.

13. Taip pat nepagrįsta apelianto skunde keliama abejonė, kad dėl girtumo R. K. nežinojo, iš ko iš tikrųjų pirko narkotines medžiagas. Nors apklausų metu nuteistasis R. K. pripažino, kad narkotinių medžiagų pirkimo sandorio metu jis buvo neblaivus, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, koks buvo jo girtumo laipsnis ir kad toks girtumas jam trukdė suprasti savo veiksmų esmę, atpažinti asmenį, iš kurio perka narkotines medžiagas. Be to, parodymus apie tai, kad narkotines medžiagas R. K. pirko iš nuteistojo E. K. ir apeliantą atpažino kaip pardavėją, nuteistasis R. K. davė ir atpažino po nusikalstamos veikos padarymo praėjus atitinkam laiko tarpui, ir byloje nėra duomenų, kad šių procesinių veiksmų atlikimo metu R. K. buvo neblaivus.

14. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo abejoti nuteistojo R. K., betarpiškai dalyvavusio narkotinių medžiagų pirkime iš nuteistojo E. K., duotais parodymais, daroma išvada, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra surinkta E. K. kaltę pagrindžiančių tiesioginių parodymų, kadangi vienas iš tiesioginių kaltės įrodymų ir yra nuteistojo R. K. parodymai, kuriuos patvirtina aptarti byloje surinkti duomenys.

15. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad byloje surinktų ir aptartų faktinių duomenų pakanka daryti pagrįstą išvadą, kad tiriamo įvykio metu R. K. narkotines medžiagas pirko būtent iš apelianto. Kadangi E. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės, todėl nėra pagrindo apeliantą išteisinti.

16. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas E. K. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, būtų pažeidęs bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas. Pastebėtina, kad pats apeliantas neskundžia jam paskirtos bausmės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Radviliškio rūmų) 2019 m. liepos 24 d. nuosprendžio.

Kolegijos pirmininkė Virginija ŽindulienėTeisėjai Boleslovas KalainisVidmantas Mylė