- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-04
- Bylos Nr.
- 1S-1046-376-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ryšardas Skirtunas
teismo posedyje išnagrinejo itariamojo E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliecio, deklaravusio gyvenamaja vieta adresu (duomenys neskelbtini), išsituokusio, iki suemimo dirbusio UAB „Stedra“ ekspeditoriumi, vidurinio išsilavinimo, itariamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 199 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 266 str. 1 d., skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 18 d. nutarties, kuria itariamajam E. G. pratestas kardomosios priemones – suemimo terminas trims menesiams, termina skaiciuojant nuo 2009 m. lapkricio 25 d.,
Aprašomoji dalis
nustate:
E. G. itariamas padares nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 25 str. 3 d., 199 str. 2 d. ir 25 str. 3 d., 266 str. 1 d., t.y. E. G. itariamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupeje su R. R. ir kitais tyrimui nežinomais asmenimis, ne veliau kaip nuo 2009 m. kovo menesio 1 dienos, gaudamas iš to neteisetas pajamas, organizavo ir finansavo pirmos kategorijos narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu pirmtako BMK gabenimo kontrabandos budu iš Rusijos Federacijos i Nyderlandu ir Belgijos Karalystes per Lietuvos Respublika ir neteiseto disponavimo BMK versla, trukusi iki 2009 m. liepos 15 dienos. Vykdydamas šias nusikalstamas veikas, E. G. surado ir nurode R. R. pirmtako isigijimo ir realizavimo vietas užsienio valstybese, finansavo BMK igijima ir gabenima, transporto priemoniu, skirtu gabenimui igijima, sleptuviu pirmtakui gabenti jose irengima, paties BMK igijima ir gabenima. To pasekoje, 2009 metu kovo 2 diena R. R. už E. G. pinigus nupirko automobili „Mercedes Benz 260". valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobili „Mercedes Benz 230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kovo 18 diena - automobili „Mercedes Benz 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po to organizavo minetu automobiliu kuro baku perdirbima, irengiant juose ne mažiau kaip 85 litru talpos sleptuves pirmtako gabenimui. 2009 m. birželio menesio 4 dienos - liepos menesio 14 dienos laikotarpiu, kartu su R. R., taip pat kaip krovinio vairuotojus panaudodamas J. K., R. Z., K. S. ir V. P., neteisetai, neturedamas leidimo, kontrabandos budu per Lietuvos Respublikos teritorija tu paciu automobiliu kuro bakuose irengtose sleptuvese gabeno, siunte ir realizavo iš Rusijos Federacijos i Nyderlandu ir Belgijos Karalystes ne mažiau kaip 255 litrus pirmos kategorijos narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu pirmtako BMK. Tokiuose E. G. veiksmuose yra nusikaltimu, numatytu LR BK 25 str. 3 d., 199 str. 2 d. ir 25 str. 3 d., 266 str. 1 d., požymiu.
Itariamasis E. G. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2009-08-25, 7.00 val. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-08-26 nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemone – suemimas 3 menesiams. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-11-18 nutartimi jam buvo pratestas kardomosios priemones – suemimo terminas 3 menesiams, ši termina skaiciuojant nuo 2009-11-25.
Šalies argumentai
Itariamasis E. G. skundu prašo panaikinti 2009-11-18 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nutarti. Mano, kad nutartis neteiseta ir nepagrista. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog E. G. gali begti, sleptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ir teismo. Tokia išvada teismas daro del to, jog jis itarimas padares nusikaltimus, už kuriuos gresia reali laisves atemimo bausme. Be to, nurodoma, jog jis turi ryšiu užsienio valstybese, yra išsituokes. Tokios teismo išvados neteisingos. Jam pareikšti itarimai niekuo nepagristi, jis nusikaltimu nepadare. Neketina begti ir sleptis, nes nori, kad ikiteisminis tyrimas kuo greiciau butu baigtas. Yra itariamas nepagristai. Teismas neteisingai vertino jo šeimynines padeties aplinkybes. Nors jis formaliai išsituokes, taciau palaiko artimus santykius su savo šeima, rupinasi vaiku, kuris turi neigaluma. Be to, yra paskirtas savo mamos rupintoju. Turi nuolatini darba, gyvenamaja vieta. Šie duomenys buvo pateikti teismui. Mano, kad šios aplinkybes akivaizdžiai irodo, jog ne tik neketina, bet ir neturi jokiu motyvu ir galimybiu kur nors begti ir sleptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo.
Teismas padare visiškai neteisinga išvada, jog budamas laisveje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Tokia išvada teismas grinde tik ta aplinkybe, jog jis yra itariamas vieno iš LR BPK 122 str. 4 d. nurodytu nusikaltimu padarymu. Mano, kad teismas neteisingai pritaike istatyma. Vien pareikšto itarimo sunkumas neleidžia daryti tokiu išvadu. Pareikštas itarimas dar nera kaltes irodymas. Teismas, skirdamas pacia griežciausia kardomaja priemone, privalo atsižvelgti i visas asmeni apibudinancias aplinkybes. Jis neteistas, visi itarimai apie jo dalyvavima nusikaltime tera tik niekuo nepagristos prielaidos. Jokiu nusikaltimu neketina daryti, yra atsakingas už savo šeima. Be to, turi nuolatini darba. Mano, kad visi BPK 119 str. numatyti tikslai gali buti pasiekti švelnesnemis kardomosiomis priemonemis.
Teismas nurode, jog budamas laisveje jis gali trukdyti procesui, paveikti nukentejusiuosius, liudytojus, kitus proceso dalyvius. Tokia išvada visiškai nepagrista ir neteisinga. Apklausu metu jis nurode, kuriuos asmenis pažista, koks buvo ju bendravimas. Ikiteisminis tyrimas tesiasi jau daugiau nei 3 menesius, todel objektyviai jokio poveikio proceso dalyviams padaryti jis negaletu. Be to, taikant švelnesnes kardomasias priemones gali buti numatomi ivairus apribojimai. Neketina ir neturi jokiu galimybiu itakoti proceso dalyviu bei ikiteisminio tyrimo.
Teismo posedyje itariamojo gynejas praše skunda tenkinti, o prokurore praše skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Itariamojo skundas tenkintinas.
Skundžiamojoje nutartyje teismas nurode, kad byloje yra duomenu, leidžianciu pagristai manyti, jog itariamasis gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ir teismo. Tokia išvada teismas padare atsižvelgiant i pareikštu itarimu sunkuma, i tai, jog itariamasis yra išsituokes ir turi ryšiu užsienio valstybese. Apeliacines instancijos teismo posedžio metu prokurore nurode, jog apeliacines instancijos teismui yra pateikta butent ta pati bylos medžiaga, kurios pagrindu apylinkes teismas pratese itariamajam suemimo termina, taciau minetoje medžiagoje nera jokiu konkreciu duomenu apie itariamojo ryšius ivairiuose užsienio valstybese, kuriu deka itariamasis galetu slapstytis. Taigi toks apylinkes teismo teiginys vertinamas tik kaip galima slepimosi prielaida, taciau ne kaip realus slepimosi pagrindas, kas leistu besalygiškai teigti apie begimo (slepimosi) galimybe. Teismas skundžiamoje nutartyje nurode, kad tokios aplinkybes kaip gyvenamoji vieta, darbas, vaiko neigalumas bei tai, kad itariamasis yra paskirtas motinos rupintoju, neeliminuoja galimo begimo (slepimosi). Apeliacines instancijos teismo nuomone, nesant pakankamam realiu bei konkreciu duomenu kiekiui apie galima begima, butent apylinkes teismo atmestos aplinkybes turejo buti visapusiškai vertinamos. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senatas tiek 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 36, tiek ir 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50 imperatyviai nurode, jog teisejai, skirdami suemima, taip pat namu arešta ar pratesdami šiu kardomuju priemoniu skyrimo terminus privalo tiksliai vykdyti LR Konstitucijos 20 str. 2 d. bei Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodancias, kad niekam neturi buti atimta laisve kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias proceduras, kokias yra nustates istatymas, ir atsižvelgti i LR BPK 122 str. 7 d., nustatancia, jog suemimas gali buti skiriamas tik tada, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti LR BPK 119 str. numatytu tikslu. Apylinkes teismas net nesvarste galimybes skirti itariamajam švelnesne kardomaja priemone, kuri užtikrintu BPK 119 str. numatytu tikslu igyvendinima. Taigi, atsižvelgiant i tai, kad itariamasis nera teistas, negalima teigti, kad vien tik inkriminuoto nusikaltimo sunkumas, nesant faktiškai jokiu kitu objektyviu duomenu apie galima begima (slepimasi), byloja apie tai, jog itariamasis gali begti ir sleptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu prokuroro ar teismo. Yra nustatyta, kad itariamasis nera teistas, turi pastovia gyvenamaja vieta, nuolatini darba, rupinosi neigaliu vaiku, yra motinos globotojas, t.y. turi tvirtus socialinius ryšius. Šios aplinkybes yra objektyviai nustatytos ir teismo nuomone ženklai mažina begimo (slepimosi) galimybe, kuri gali buti aiškiai minimizuota paskyrus itariamajam švelnesne, bet veiksminga kardomaja priemone (pvz. dokumento paemima, pinigini užstata, namu arešta).
Apylinkes teismo nutartyje yra konstatuota, kad itariamasis gali trukdyti procesui. Tokia išvada teismas padare atsižvelgiant i byloje esancius duomenis apie itariamojo kontaktus su R. R. žmona bei galima jo sasaja su R. R. dingimu. Apeliacines instancijos teismo posedžio metu prokurore paaiškino, kad nera pakankamai duomenu tam, kad pateikti itariamajam kažkokius konkrecius itarimus, susijusius su R. R. dingimu, todel apylinkes teismo nuoroda i itariamojo sasajas su R. R. dingimu šiuo metu vertinama tik kaip prielaida galimam proceso trukdymui, bet ne faktine aplinkybe. Itariamojo gi kontaktai su R. R. žmona neturejo jokiu neigiamu pasekmiu procesui, be to kaip matosi iš bylos medžiagos tie kontaktai vyko D. K. iniciatyva. Taigi apeliacines instancijos manymu yra visiškai nepagrista apylinkes teismo išvada apie galima itariamojo trukdyma procesui.
Apylinkes teismas skundžiamojoje nutartyje nurode, kad itariamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Tokia išvada teismas grinde tuo, kad itariamasis yra itariamas nusikaltimo, išvardinto BPK 122 str. 4 d., padarymu, ir tai sudaro pagrinda teigti, kad itariamasis gali ateityje daryti naujus nusikaltimus. Pats savaime inkriminuoto nusikaltimo sunkumas negali buti pagrindas manyti, jog ir ateityje bus daromi nusikaltimai. Byloje yra nustatyta, kad itariamasis nera teistas, nera duomenu, kad praeityje jis buvo paieškomas, nors ši aplinkybe buvo minima skiriant itariamajam suemima. Taip pat negalima teigti, jog itariamasis pragyveno iš nusikalstamos veikos, nes yra objektyviai nustatyta, kad iki suemimo itariamasis oficialiai dirbo, t.y. turejo pastovu pragyvenimo šaltini. Byloje nera nei liudytoju parodymu nei kitu objektyviu duomenu, remiantis kuriais butu galima teigti, kad ateityje itariamasis gales daryti naujus nusikaltimus. Inkriminuotu nusikaltimu apimtis, organizavimas, suplanavimas ir pan. šioje situacijoje negali buti lemiamu faktoriumi, kurio pagrindu butu galima teigti, jog budamas laisveje itariamasis darys naujus nusikaltimus.
Taigi teismo manymu itariamajam gali buti paskirta švelnesne kardomoji priemone ar keletas kardomuju priemoniu (pvz. dokumento paemimas, piniginis užstatas, namu areštas ir pan.), kas pilnumoje užtikrins BPK 119 str. numatytu tikslu igyvendinima. Pažymetina, kad itariamojo atsisakymas duoti parodymus, melagingu parodymu davimas ir pan., o taip pat prielaidos apie itariamojo sasaja su R. R. dingimu, neturejo tureti itakos nei skiriant itariamajam suemima nei tesiant suemimo termina, taciau atsižvelgiant i visas bylos aplinkybes matosi, kad nurodyti faktoriai skiriant bei tesiant suemima tam tikros itakos turejo.
Tokiu budu teismas daro išvada, kad itariamojo skundas tenkintinas, nes BPK 119 str. numatyti tikslai aiškiai gali buti pasiekti paskyrus itariamajam švelnesne negu suemimas kardomaja priemone.
Rezoliucinė dalis
nutare:
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 18 d. nutarti, kuria itariamajam E. G. pratestas kardomosios priemones – suemimo terminas trims menesiams, termina skaiciuojant nuo 2009 m. lapkricio 25 d., panaikinti ir E. G. iš suemimo paleisti.