Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo V. B., gim. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. Airijos Centrinio baudžiamųjų bylų teismo 2014 m. vasario 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1981 m. baudžiamosios teisės įstatymo dėl išprievartavimų 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams, pagal 1997 m. mirties nesukeliančių nusikaltimų prieš asmenį įstatymo 5 (1) ir 5 (2) punktus laisvės atėmimu 5 metams, pagal 1997 m. mirties nesukeliančių nusikaltimų prieš asmenį įstatymo 15 (1) ir 15 (3) (b) punktus laisvės atėmimu 5 metams, bausmes nustatyta atlikti lygiagrečiai. Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-11-29, bausmės pabaiga – 2021‑11‑28.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimu prašoma nustatyti nuteistajam V. B. laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius ir nustatyti pataisos įstaigos rūšį, kadangi pagal 1983 m. Europos Konvenciją dėl nuteistųjų perdavimo V. B. buvo perduotas iš Airijos Respublikos atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje.

Teikimas tenkintinas.

Pagal 1983 m. Europos konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (toliau – ir Konvencija) V. B. perduotas iš Airijos Respublikos atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Konvencijos 9 straipsnio 3 dalimi nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir pataisos įstaigos rūšis pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį.

V. B. nuteistas už išprievartavimą, neteisėtą kito asmens įkalinimą ir bandymą jį nužudyti. Bylos duomenimis, 2006 m. kovo 11-12 d. Korronraghe, Virdžinijoje, Kafano grafystėje, pasiūlė savo aukai pavežti ją automobiliu iki namų po vykusio pasilinksminimo vakarėlio, nuvežė ją į nuošalią vietą ir savo automobilyje auką išprievartavo, po to nuvežė į savo namus (duomenys neskelbtini) grafystė, ir prieš jos valią neteisėtai įkalino savo miegamajame, užrakindamas patalpos duris, reikalavo aukos nusirengti savo rūbus, ją seksualiai išnaudojo ir grasino nužudyti. Šios nusikalstamos veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 1 dalį (lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle), kurios sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki septynerių metų, 146 straipsnio 1 dalį (neteisėtas žmogaus laisvės atėmimas, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių), kurios sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, 145 straipsnio 1 dalį (grasinimas nužudyti žmogų ar sunkiais sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas), kurios sankcijoje numatyti viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra susieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bausmės pagrindas ar bausmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą. Ši bausmė ar priemonės savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę, ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo.

Atsižvelgiant į tai, kad Airijos Centrinio baudžiamųjų bylų teismo 2014 m. vasario 17 d. nuosprendžiu V. B. paskirta: pagal 1981 m. baudžiamosios teisės įstatymo dėl išprievartavimų 2 dalį - laisvės atėmimas 8 metams, viršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos maksimalios laisvės atėmimo bausmės ribą, kuri yra 7 metai, todėl atlikus bausmės konversiją (pakeitimą) V. B. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį nustatytina 7 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal 1997 m. mirties nesukeliančių nusikaltimų prieš asmenį įstatymo 5 (1) ir 5 (2) punktą – laisvės atėmimas 5 metams, viršija BK 146 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos maksimalios laisvės atėmimo bausmės ribą, kuri yra 3 metai, todėl atlikus bausmės konversiją (pakeitimą) V. B. pagal BK 146 straipsnio 1 dalį nustatytina 3 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal 1997 m. mirties nesukeliančių nusikaltimų prieš asmenį įstatymo 5 (1) ir 5 (2) punktą – laisvės atėmimas 5 metams, viršija BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos maksimalios laisvės atėmimo bausmės ribą, kuri yra 2 metai, todėl atlikus bausmės konversiją (pakeitimą) V. B. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nustatytina 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Veika, numatyta BK 149 straipsnio 1 dalyje priskiriama prie sunkių nusikaltimų, veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 1 dalyje priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, turi būti bendrinamos taikant apėmimą, tai iš esmės atitinka bausmių atlikimą lygiagrečiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, suderinus Airijos Centrinio baudžiamųjų bylų teismo 2014 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, V. B. skirtina laisvės atėmimo 7 metams bausmė.

Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – atvirąją koloniją, pataisos namus ar kalėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. yra nuteistas už veikų, atitinkančių sunkaus ir nesunkių nusikaltimų padarymą, bausmė nustatytina atlikti pataisos namuose.

BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Iš teismui pateiktos asmens bylos medžiagos matyti, kad V. B. buvo suimtas nuo 2006 m. lapkričio 14 d. iki 2007 m. vasario 12 d., šis laikotarpis įskaitytinas į bausmę. V. B. reali laisvės atėmimo bausmė pradėta taikyti nuo 2013 m. lapkričio 29 d., iki nuosprendžio paskelbimo jam taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, bausmės atlikimo pradžia nustatyta 2013 m. lapkričio 29 d.

Teismas, vadovaudamasis 1983 m. Europos konvencija dėl nuteistųjų asmenų perdavimo, Lietuvos Respublikos BK 50 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 365 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. B. nuteistam Airijos Centrinio baudžiamųjų bylų teismo 2014 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal 1981 m. baudžiamosios teisės įstatymo dėl išprievartavimų 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams, pagal 1997 m. mirties nesukeliančių nusikaltimų prieš asmenį įstatymo 5 (1) ir 5 (2) punktus laisvės atėmimu 5 metams, pagal 1997 m. mirties nesukeliančių nusikaltimų prieš asmenį įstatymo 15 (1) ir 15 (3) (b) punktus laisvės atėmimu 5 metams, bausmes nustatant atlikti lygiagrečiai, suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalimi, 146 straipsnio 1 dalimi, 145 straipsnio 1 dalimi, bei, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą, paskirti laisvės atėmimo 7 (septyneriems) metams bausmę.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013 m. lapkričio 29 d.

Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2006 m. lapkričio 14 d. iki 2007 m. vasario 12 d.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.