Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Motiejūno apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 233 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šios bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką R. K. įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2013 m. balandžio 25 d. ir nuo 2013 m. liepos 17 d. iki 2013 m. liepos 26 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 15 d. 16 val. iki 2013 m. vasario 18 d. 11 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, sugadino P. G. priklausančio automobilio „Peugeot 206C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklį, įpildamas neaiškios kilmės skysčio, tuo padarydamas P. G. 1022 Lt turtinę žalą.

Be to, R. K. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl svetimo turto sugadinimo, nuo 2013 m. vasario mėnesio 16 d. iki 2013 m. liepos 17 d., po įvykdytos apklausos, nuolatos, sistemingai, darė psichologinį poveikį liudytojoms A. T. ir K. G., rašydamas joms grasinančio pobūdžio SMS žinutes, jose teigdamas, kad K. G. teks atsakyti už blogus poelgius dėl to, kad apie jo padarytą nusikalstamą veiką pranešė policijai, kviesdamas ją susitikti, išeiti į kiemą pasikalbėti, grasindamas, kad į jos automobilio baką taip pat pripils skysčio ir taip sugadins jos turtą, A. T. rašydamas grasinančio pobūdžio SMS žinutes, kad apipils ją rūgštimi, siūlydamas saugotis, kadangi darydamas jos atžvilgiu naują nusikalstamą veiką jis bus atsargesnis, sakydamas jai, kad „nežinai kada kirvis gali nukristi“, kad „bus baudžiami vaikai“, taip užsimindamas jai, kad gali nukentėti jos nepilnametis sūnus, tokiu būdu jis, liudytojų A. T. ir K. G. atžvilgiu naudojo psichinę prievartą, dėl to jos jaučia nuolatinę baimę, įtampą ir stresą.

Skunde taip pat nurodoma, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Vienas bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Apeliantas nurodo, kad R. K. jau du kartus buvo nuteistas, taip pat ir realia laisvės atėmimo bausme, tačiau ir net šios paskirtos bausmės neužtikrino bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, nes R. K., nepraėjus nė vieneriems metams po paskirtų bausmių, vėl du kartus pažeidė įstatymą – padarė du tyčinius nusikaltimus. Be to, jis nedirba, žalos neatlygino, vykstant ikiteisminiam tyrimui net nesistengė laikytis įstatymų ir buvo nuteistas už Estijoje padarytą nusikaltimą laisvės atėmimu 2 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. Prokuroro vertinimu, visos šios aplinkybės rodo, kad R. K. negalėjo būti taikytas BK 75 straipsnis, nes, atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, jog jam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija nuo 2012 m. liepos 1 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis (nesunkus ar apysunkis); 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-488/2013).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą atidėti R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą motyvavo tuo, kad R. K. padaryti nusikaltimai yra „dėl kilusių nesutarimų tarp buvusių artimų asmenų, kaltinamasis su nukentėjusiąja kurį laiką kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. Kaltinamasis neturėjo tyčios sugadinti svetimą P. G. turtą, jis manė, kad tai nukentėjusiosios A. T. automobilis, kurį jis sugadino ir su šiuo asmeniu jis konfliktavo“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos teismo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas išvadai, kad R. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus šios bausmės vykdymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. anksčiau buvo teistas du kartus (1 t. 156-160 b. l.), naujus nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui, Vokietijos teismo 2013 m. sausio 10 d. nuosprendžiu jis nuteistas laisvės atėmimu 40 dienų, Estijos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžius jis nuteistas laisvės atėmimu 2 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams (2 t. 45-51 b. l.), yra ne kartą baustas administracine tvarka (1 t. 198-201 b. l.), nedirba (2 t. 7 b. l.), savo kaltę pripažino tik iš dalies, nusikaltęs nuoširdžiai nesigailėjo, nukentėjusiajam civilinio ieškinio neatlygino, nukentėjusysis P. G. prašė R. K. bausti griežtai, nukentėjusioji A. T. bausmės klausimą paliko spręsti teismui (2 t. 40-42 b. l.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas leis pakeisti nusikalstamus R. K. polinkius. Kolegijos įsitikinimu, nuteistajam paskirtos bausmės atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Kolegija taip pat mano, kad šioje byloje vien tik baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo nepakanka R. K. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingas sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytas nusikalstamas veikas jausmo susiformavimo. Be to, kaip teisingai skunde pažymėjo prokuroras, veikimas prieš artimus žmones nerodo mažesnio kaltininko pavojingumo, priešingai, nusikaltimai prieš artimus žmones Baudžiamajame kodekse priskiriami prie kvalifikuotų nusikaltimų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam R. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.

Kartu kolegija pažymi, kad vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. K. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.