Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Kęstučio Karalkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2020 m. vasario 22 d., apie 19.00 val., name, (duomenys neskelbtini), konflikto metu vieną kartą rankomis pastūmė sugyventinę D. M. į dešinį petį, tokias savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis nėra priklausomas nuo alkoholio, tačiau 2020 m. vasario 22 d. buvo išgėręs, nuliūdo, kad D. jau trečią dieną negrįžta namo. Kai ji atvažiavo, susipyko, dėl ko, jau nepamena. Gal iš pykčio jai išsakė negražių žodžių. Galėjo dviem rankomis stumdamas jai į petį sukelti skausmą. Šio veiksmo gailisi, jos atsiprašė. Sutinka tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu. Nepamena, kad būtų užsimojęs kirvuku, jis tik vienu momentu turėjo jį rankoje, nes virtuvėje kažką darė (b. l. 43).

Nukentėjusioji D. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2020 m. vasario 20 d., apie 21.00 val., grįžo į namus (duomenys neskelbtini), kur gyvena su sugyventiniu A. V.. Namuose sugyventinio nebuvo, todėl jam paskambino į mobilųjį telefoną. Atsiliepęs sugyventinis pasakė, kad jis yra bare "Alynas". Ji pasiūlė atvažiuoti pasiimti arba, kad jis pats grįžtų į namus. Sugyventinis ją pasiuntė "Eik nachui, ko čia skambinėji, neaiškink". Po to išjungė telefoną. Sugyventiniui vėl prisiskambino 23.30 val.. Atsiliepė jai nepažįstamas vyras, su sugyventiniu pasikalbėti nepavyko. Sugyventinis jai paskambino po dešimties minučių, iš balso jis buvo girtas. Jis jai pradėjo grasinti, kad kai grįš, ją sumuš, kad bus mėlyna. Todėl ji išsigando ir paskambino draugei V. R., kuri pasiūlė atvažiuoti pas ją pernakvoti. Bijodama savo sugyventinio ji išvažiavo pas draugę į (duomenys neskelbtini). Jai būnant pas draugę, sugyventinis visą naktį siuntinėjo sms žinutes su grasinimais ir įžeidinėjimais. Taip pat siuntė nuotraukas kuriose matosi sudaužyti indai, sudaužytas dukros muzikinis centras "Philips", sudaužyta darbinė lempa bei kraujo dėmės. Visas sms ir žinutes, ir nuotraukas išsaugojo, galės pateikti. 2020 m. vasario 21 d. dienos metu ji paskambino sugyventiniui ir paklausė, ar jis dar girtauja. Jis atsakė, kad dar turi ką gerti, todėl namo nevažiavo. Sugyventinis jai visą dieną rašinėjo žinutes, kuriose grasino, kad ją sumuš. 2020 m. vasario 22 d., apie 19.00 val., kartu su drauge V. atvažiavo pas ją į namus. Jas įsileido sugyventinis, kuris buvo girtas. Jos su juo kalbėjosi virtuvėje. Sugyventinis pradėjo šaukti "kur tu, kurva, valkiojiesi, kodėl nenakvoji namuose". Ji paaiškino, kad jo bijo, todėl nakvojo pas draugę V.. Tą patį sugyventiniui patvirtino ir jos draugė. Tačiau sugyventinis tapo agresyvus, iš stalčiaus išėmė kirvį skirtą mėsai kapoti, juo užsimojo ant jos, sakydamas "aš tau tuoj, užsičiaupk". Po to jis padėjo kirvį atgal į stalčių, abiem rankomis ją pastūmė į dešinį petį, jai sukėlė fizinį skausmą, jos nesužalojo, mėlynių neliko. Tai matydama draugė pasiūlė vėl vykti pas ją. Ji su ja išvažiavo, sugyventinis liko namuose. Visą pokalbį draugė įrašė į diktofoną, galės jį pateikti. Kai buvo namuose, nerado sudaužytų indų, muzikinio centro ir lempos, kurie buvo sugyventinio siųstose nuotraukose, kiek suprato, sugyventinis juos išmetė. Taip pat nebuvo kraujo dėmių, kurios irgi buvo nuotraukose. 2020 m. vasario 23 d. visą dieną sugyventinis jai skambinėjo ir rašinėjo grasindamas, kad ją sumuš. Todėl iškvietė policiją, nes viena bijojo važiuoti namo. Prieš tai policijos nekvietė, nes galvojo, kad sugyventinis išsiblaivys ir nurims. Su ja kartu gyvena jos dukra iš pirmos santuokos S. R. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri visą savaitę buvo pas tėvą, todėl konflikto nematė ir negirdėjo. 2019 m. sausio mėn. sugyventinis buvo ją sumušęs. Dėl šio įvykio kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą. Su sugyventiniu susitaikė teisme ir toliau gyveno. Tačiau sugyventinis nuolat girtauja ir dėl to kyla konfliktai (b. l. 8-9).

Papildomai apklausta nukentėjusioji D. M. 2020 m. kovo 6 d. parodė, kad dėl to, kad ją pastūmė rankomis į dešinį petį, skausmą tuo metu juto, bet jokių sužalojimų neliko, į medikus dėl to nesikreipė ir kūno tyrimo nedarė. A., kuomet būna blaivus, geras žmogus, tačiau alkoholis jį paveikia ir jis tampa agresyvus. Tai atsitiko ir šį kartą. Prieš daugiau nei metus irgi buvo įvykis, pasirašė susitaikymo protokolą, tačiau jo elgesys nepasikeitė, kuomet išgeria. Kai grasino jai kirvuku, ji išsigando. Jis paėmęs jį į rankas jai sakė užsičiaupti, ją išvadino necenzūriniais žodžiais, jai užsimojo juo trenkti, bet nuleido ranką ir padėjo atgal į stalčių, kad uždarytų jį, jis tuo metu ją ir stūmė. Kai vyras būna girtas, jis neprognozuojamas, dėl to pagalvojo, kad jis tikrai gali jai kirvuku trenkti, jei jau užsimojo net prie draugės. Šį momentą jo draugė įrašė, turi garso įrašą. Garso įrašą pateiks prie apklausos (b. l. 18-19).

Liudytoja V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. M. yra jos pažįstama, pas ją darosi manikiūrą. Apie jos sugyventinį nieko daug pasakyti negali, A. matė porą kartų, iš D. žino, kad, kai jis negeria, yra labai geras. Pasakojo D., kad vieną kartą jis jau buvo sulaikytas už smurtą. 2020 m. vasario 20 d. D. jai paskambinusi pasakė, kad A. ją pravardžiuoja, kelia konfliktą, rašinėja sms. Pasiūlė jai paimti antklodę ir atvažiuoti ramiai pernakvoti. Ji atvažiavo, pabuvo iki kitos dienos pietų. Vakare abi nuvažiavo į jų gyvenamąją vietą. Atvykus namo buvo A., jis pradėjo rėkauti, keikti D.. Jis pyko, kad D. nenakvojo namie. Jis tai labiau rėkė, "užsivesdavo", tai šiek tiek nurimdavo. Kai įėjo, virtuvėje buvo trise, ji, D. ir jis. A. iš virtuvinio stalčiaus išėmė įrankį mėsai kapoti - kirvuką ir pasakė D. "aš tave užmušiu", bet prie jos bijojo trenkti. Tada užsimojęs nuleido ranką ir trenkė kirvuku į stalą. D. tuo metu stovėjo greta, buvo išsigandusi. Tada vėl ją keikė. Matė kaip A. ranka stumtelėjo D. į petį, matė, kad jai suskaudo iš jos reakcijos, ji taip pat buvo išsigandusi dėl to, kad A. buvo agresyvus, rėkė (b. l. 27).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2020 m. vasario 23 d. 17.40 val. gautas D. M. pranešimas, jog ji 4 dienas glaudžiasi pas pažįstamą, nes pranešėjos sugyventinis vartojo alkoholį, smurtavo prieš pranešėją ir jos nepilnametę dukrą, ji nori grįžti į namus, bet bijo, nes sugyventinis rašinėja jai žinutes, kuriose grasina sumušti, užmušti, šmeižia (b.l. 4).

2020 m. vasario 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. M. sutinka savanoriškai pateikti susirašinėjimo su A. V. 6 nuotraukų kopijas. Pridėti 4 lapai su nuotraukomis ir teksto pranešimais iš SIM kortelės (b. l. 12-17).

2020 m. kovo 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota perklausomo garso įrašo, gauto iš D. M., apžiūros atlikimo eiga. Garso įraše girdima moters ir vyro kalba vartojant necenzūrinius žodžius. Surašyta garso įrašo stenograma, joje girdėti kaip vyras ir moteris konfliktuoja dėl vaiko išlaikymo, palikimo perėmimo ir gyvenamosios vietos, tiriamai nusikalstamai veikai reikšmingos informacijos neužfiksuota. (b. l. 24-25).

2020 m. vasario 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta apžiūros atlikimo vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., apžiūros objektas virtuvė, miegamasis kambarys. (duomenys neskelbtini), yra vienas iš dviejų nuosavų gyvenamųjų namų tuo pačiu adresu. Namas yra dviejų aukštų, mūrinis. Per vartelius patenkama į kiemą, namas yra kairėje kiemo pusėje. Per duris patenkama į koridorių. Koridoriaus dešinėje pusėje arka, per kurią patenkama į virtuvę. Virtuvės kairėje pusėje viryklė, už jos kriauklė, kurios integruotos į virtuvės baldus. Tiesiai virtuvės komplekso spintelės, apačioje ir pritvirtintos viršuje. Ties virduliu apatinės spintelės viršutiniame stalčiuje su įvairiais virtuvės įrankiais guli kirvis, skirtas kapoti mėsai. Miegamojo viduryje dvigulė lova. lovos dešinėje pusėje stovi spintelė, ant kurios dvi lėkštės su maistu, vienas stiklainis su žirneliais, du 200 ml. buteliukai "Farm Vodka". Vienas jų atidarytas ir jame pusė buteliuko skaidraus skysčio, turinčio alkoholio kvapą. Kitas buteliukas uždarytas, pilnas skaidraus skysčio su LR banderole (b.l. 7-11).

Alkotesterio 6810 ARAA-0133 duomenimis, kuriais A. V., 2020 m. vasario 23 d., 23 val. 28 min. buvo nustatytas 1,08 ‰ ( promilių) girtumas (b. l. 46).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 2 dalyje, kurioje tokiems priskiriamas, be kita ko, asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. V. žodinio konflikto su savo sugyventine D. M. metu, tyčia rankomis į petį pastūmė D. M., tokiu būdu šeimos narei sukėlė fizinį skausmą. Jo kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu, kurie visiškai sutampa su nukentėjusiosios bei liudytojos V. R. parodymais, kurios vienodai nurodė, jog A. V. 2020 m. vasario 22 d. vakare žodinio konflikto metu buvo paėmęs virtuvinį kirvuką mėsai kapoti, kuriuo grasino nukentėjusiajai trenkti, po to apsigalvojęs padėjo kirvuką, bet abiem rankomis pastūmė D. M. į petį. Nukentėjusioji nurodė dėl tokių kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrusi fizinį skausmą, liudytoja V. R. nurodė supratusi, kad nukentėjusiajai suskaudo iš jos reakcijos. Kaltinamasis neneigė, kad būdamas išgėręs galėjo konflikto metu pastumti savo sugyventinę.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo A. V. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. A. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme ir jos dydžiu– laisvės apribojimu bei įpareigojimais (b. l. 54-56).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į A. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

A. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje neteistas, vienas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (b.l. 50-51), baustas administracine tvarka (b. l. 48-49, 59-66), dirba (b. l. 53). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą beveik švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti nėra pagrindo. Siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jam skirtini šie įpareigojimai: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi, 2) be bausmę vykdančios institucijos leidimo nekeisti gyvenamosios vietos. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kadangi tai nebuvo vienkartinis smurto panaudojimo šeimos narių atžvilgiu atvejis, kartu su bausme tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 37-38), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. A. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. vasario 23 d. 19.30 val. iki 2020 m. vasario 24 d. 16.24 val. (1 dieną) (b. l. 30, 39), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi, 2) be bausmę vykdančios institucijos leidimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. V. skirti – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi, 2) be bausmę vykdančios institucijos leidimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. V. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 23 d. 19.30 val. iki 2020 m. vasario 24 d. 16.24 val. (1 dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti A. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Išaiškinti A. V., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.