Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Onai Žukauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J. (V. J.) B., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) našlys, turintis vieną nepilnametį vaiką, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, vidurinio išsilavinimo, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. J. B. nužudė savo sutuoktinę.

Kaltinamasis V.J. B. 2013 m. sausio 15 d., apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su sutuoktine L. B. metu, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia peiliu sudavė pastarajai vieną smūgį į pilvo sritį, padarydamas jai durtinę-pjautinę pilvo žaizdą dešinėje pusėje su VIII-to šonkaulio kremzlinės dalies perpjovimu, diafragmos dešinio kupolo ir kepenų sužalojimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, kvalifikuojamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko nukentėjusioji 2013 m. sausio 15 d., 22.20 val., ligoninėje mirė ir taip tyčia nužudė savo šeimos narį – sutuoktinę L. B..

Kaltinamasis V. J. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad mirusioji buvo jo žmona, su kuria susituokė 1985 metais, turi keturis vaikus, kurių trys yra pilnamečiai ir gyvena atskirai, ketvirtas – nepilnametis gyvena kartu su tėvais adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iki įvykio santykiai su žmona buvo normalūs, su ja kartais išgerdavo, susipykdavo, bet neužilgo vėl susitaikydavo. Pykdavosi tik žodžiais, jis žmonos atžvilgiu fizinio smurto nenaudodavo. 2013 m. sausio 15 d., apie 16.00 val., žmonai paskambino draugė N., su kuria anksčiau ji gydėsi ligoninėje. Žmona sirgo tuberkulioze ir iki įvykio devynis mėnesius gydėsi infekcinėje ligoninėje Antakalnyje, Vilniuje, prieš pusantro mėnesio buvo grįžusi namo. Po pokalbio žmona pasakė, kad draugė atvažiuos į svečius ir paprašė jo nueiti pastarosios pasitikti. Tuomet jis su sūnumi A. nuėjo iki autobuso stotelės, kur pasitiko N. Pakeliui į namus užėjo į parduotuvę, kur nusipirko 0,7 litro talpos butelį degtinės, 5 laipsnių stiprumo 2,5 litro talpos butelį alaus, sūnui - saldumynų. Namuose visi besikalbėdami išgėrė nupirktą degtinę, jokių konfliktų nebuvo. Po to jis nupirko dar vieną 0,5 litro talpos butelį degtinės ir toliau visi gėrė. Vienu metu, maždaug apie 21.00 val., jis nuėjo į virtuvę parūkyti, o žmona su drauge liko kambaryje. Berūkydamas išgirdo kaip žmona sakė N., kad ji turi meilužį, pas kurį nori išeiti gyventi. Kuomet po šio pokalbio N. išėjo į lauką, jis iš virtuvės paklausė žmonos, kuri tuo metu buvo kambaryje, ar tai yra tiesa, ką ji sakė draugei. Pastaroji atsakė, jog tai yra tiesa, kad nenori su juo gyventi ir ruošiasi išeiti gyventi pas meilužį, kurį myli. Taip pat žmona jam pasakė, kad nuo meilužio buvo pastojusi, bet nėštumą nutraukė. Šiuo metu tiksliai negali paaiškinti, tačiau po šių žmonos žodžių, jis labai susijaudino, pagriebė ant stalo gulėjusį virtuvinį peilį ir vieną kartą dūrė juo kambaryje sėdėjusiai žmonai į pilvą. Žmona tuo metu nuo jo buvo apie dviejų metrų atstumu. Visa tai įvyko maždaug trijų minučių laikotarpyje. Po smūgio peiliu, prie jo pribėgo sūnus A. ir atėmė peilį. Viskas įvyko spontaniškai, tik pamatęs kruviną peilį, suprato, kad padarė kažką blogo. Iki to vakaro jis maždaug prieš mėnesį sužinojo, kad žmona ligoninėje buvo su kažkuo susipažinusi, bet nežinojo iki kokio lygio buvo tie santykiai. Apie tai jam papasakojo sūnus A., kuris paaiškino, kad jam mama sakė, jog ji susipažino su kažkokiu vyru. Matydavo, kad ligoninėje žmona su tuo vyru išeidavo parūkyti, bendravo, tačiau apie tai nieko neklausinėjo. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, prašo griežtai nebausti.

Kaltinamasis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 111-112, 116), be aukščiau nurodytų aplinkybių, parodė, kad gyveno viename name, dviejų kambarių bute kartu su sutuoktine L. B., sūnumi A. B., savo motina T. B. ir tėvu J. B.. Viename namo kambaryje gyveno tėvai su anūku A., kitame - jis su sutuoktine. Jie abu nedirbo, gyveno iš socialinės pašalpos ir iš sutuoktinės pensijos, nes ji buvo antros grupės invalidė. Jų santykiai buvo geri, retkarčiais bardavosi, konfliktavo, tačiau fizinio smurto jis jos atžvilgiu niekada nenaudojo. Nei jis, nei sutuoktinė alkoholiu nepiktnaudžiavo. Kartais kartu išgerdavo, tačiau jokių rimtų konfliktų tarp jų nebuvo. Įvykio dieną, išgertuvių metu, jis tarp N. ir sutuoktinės išgirdo pokalbį apie L. pažįstamą vyrą vardu Ž., tačiau apie ką jos kalbėjosi, jis tiksliai pasakyti negali, nepamena, nes tuo metu jau buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Tik iš jų pokalbio suprato, kad žmona jam yra neištikima, turi meilužį bei ruošėsi palikti jį (kaltinamąjį) bei išeiti gyventi pas meilužį. N. išėjus parūkyti, jis paklausė žmonos ar tai yra tiesą, ką pastaroji patvirtino. Dėl to jis labai susijaudino, o kai žmona pasakė, kad ji nuo meilužio buvo pastojusi, dar labiau susijaudino. Atsimena, kad griebė nuo stalo peilį, tačiau, kaip jis peiliu dūrė žmonai ir kas buvo toliau, nepamena, nes buvo labai susijaudinęs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis nepilnametis A. B., ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui ( t. 1, b. l. 68-70), parodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 8-oje klasėje, gyvena bute, kuriame yra du kambariai ir virtuvė. 2013 m. sausio 15 d. grįžo iš mokyklos. Tuo metu tėvas su mama namuose gamino valgį. Jie nebuvo išgėrę. Pavalgius, mama liepė jam su tėvu eiti į autobusų stotelę pasitikti N.. Pasitikę N., jie visi užėjo į parduotuvę „IKI“, kur N. nupirko jam saldainių ir kažką iš gėrimų - gal degtinės. Po to visi grįžo namo. Tą dieną namuose buvo senelis, močiutė, mama, tėtė ir, mamos draugė iš ligoninės – N. Dar pas senelius kambaryje buvo kaimynė J., kuri vienu metu buvo išėjusi parūkyti. Tėtis, mama ir N. kitame kambaryje gėrė nupirktą degtinę ir kalbėjosi. Tuo metu jis buvo išėjęs į lauką. Vėliau tėtis dar ėjo pas kaimyną, ar į parduotuvę pirkti cigarečių. Po kažkiek laiko mama pasakė, kad eina miegoti ir po to miegojo ant tėvo lovos. Tėvas buvo stipriai išgėręs, pavalgė ir atsigulė prie mamos. Tuo metu jis (A. B.) su kaimyne J. virtuvėje žiūrėjo nuotraukas. Po to, jis išgirdo kaip mama tėvui sakė, kad ji myli Ž. Vėliau jam (A. B.) ir J. būnant senelį kambaryje, J. išėjo parūkyti. Tuo metu jis girdėjo virtuvėje barškančius indus, taip pat išgirdo kaip atsidarė stalčiai, kur sudėti peiliai, šakutės, šaukšteliai. Tada jis greitai nubėgo į virtuvę ir pamatė kaip tėvas su peiliu rankoje eina į mamos kambarį. Jis norėjo tėvui užlaužti ranką, bet tėvas perėmė peilį į kitą ranką. Toliau duoti parodymus apie įvykį liudytojas atsisakė, tačiau papildomai paaiškino, kad mamos minėtas Ž. anksčiau kartu su jo mama gydėsi vienoje ligoninėje ir mama su juo bendravo. Kai jis atvažiuodavo į ligoninę, mama būdavo su Ž., visur su juo vaikščiojo. Tėvas Ž. nepažinojo, tačiau apie jį klausinėjo ir jis (A. B.) tėvui apie Ž. pasakodavo.

Nukentėjusiojo nepilnamečio A. B. atstovė T. B. teisiamojo posėdžio metu pasakė, kad įvykio metu buvo kitame kambaryje, tačiau atsisakė duoti parodymus. Kaip nukentėjusiojo atstovė ji paaiškino, kad šiuo metu anūkas gyvena, kartu su ja ir seneliu, mokosi devintoje klasėje, mokslai sekasi neblogai. Po motinos mirties anūkas išgyveno, tačiau praėjus ilgesniam laikui su esama padėtimi susitaikė.

Nukentėjusysis A. (A.) B., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ( t. 1, b. l. 73-74) parodė, kad jis jau daugiau nei trejus metus gyvena Airijoje, į Lietuvą atvažiuodavo maždaug kartą į pusmetį. Jo tėvai L. B. ir V. J. B. visą laiką gyveno bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. Maždaug prieš dvejus metus tėvai pradėjo konfliktuoti. Jis tuo metu jau gyveno Airijoje, tačiau telefonu tėvas sakydavo, kad susipyko su mama. Dažniausiai tėvas skųsdavosi, kad motina yra jam neištikima. Mama sirgo tuberkulioze ir gydėsi Vilniaus tuberkuliozės ligoninėje, kurioje gulėjo apie devynis mėnesius. Ją išleido 2012 m. spalio mėnesi. Net ir gydymosi ligoninėje laikotarpiu, atvykusi į namus, mama vartodavo alkoholį. Apie tai, kad motina susirado meilužį jis sužinojo dar 2012 metais spalio mėnesi, kai buvo parvažiavęs į savo senelių auksines vestuves. Tada jam mama pasakė, kad ji ketina skirtis su tėvu. Dar po mėnesio jis, būdamas Airijoje, sužinojo, kad mama turi kažkokį vyrą, su kuriuo susipažino būdama ligoninėje. Tėvas labai pergyveno dėl to, kad žmona ketina jį palikti. Vėliau sužinojo, kad tėvas peiliu nudūrė mamą ir pastaroji mirė. Dėl motinos mirties jaučiasi nukentėjusiuoju, tačiau savo tėvui V. J. B. pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereikš. Jo nepilnamečio brolio A. laikinoji globa paskirta močiutei T. B.. Jam brolis A. pasakojo, kad matė kaip tėtis peiliu dūrė mamai.

Liudytoja J. T. parodė, kad L. B. yra jos marčios sesuo. Ji (liudytoja) gyvena netoli žuvusiosios. 2013 m. sausio 15 d. buvo atėjusi pas vyresniuosius B.. Bute matė sėdinčius V. su N. L. tuo metu jau gulėjo. Jokio triukšmo ar konflikto jų kambaryje negirdėjo. Kažkiek pabuvusi senųjų B. kambaryje, nuėjo į lauką parūkyti. Tuo metu atbėgęs A. pasakė, kad tėvas papjovė mamą ir paprašė greičiau iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Nubėgusi į namus, ji iškvietė medikus ir policiją. L. dar buvo sąmoninga, bet su ja kalbėti nenorėjo. V. buvo prie lovos, o L. gulėjo lovoje. Ji užspaudė L. žaizdą ir laukė medikų. Atvykę medikai L. išvežė į ligoninę, o ji su taksi nuvažiavo iš paskos. Ligoninėje jai pasakė, kad L. mirė. Dar iki įvykio L. jai pasakojo apie J., minėjo, jog su pastaruoju susipažino gulėdama ligoninėje. Kartais, bet ne taip dažnai, kaltinamasis su žmona išgerdavo, būdavo, kad išgėrę konfliktuodavo, tačiau, kad V. muštų L. – pasakyti negali. Vieno konflikto metu L. peiliu buvo sužalojusi V.

Liudytoja N. G. parodė, kad ji su L. B. gydėsi vienoje ligoninėje. V. pažįsta kaip pastarosios vyrą. Tuo metu kai jos gydėsi, toje pačioje ligoninėje gulėjo ir J., su kuriuo jos susipažino ir pradėjo bendrauti. Pradžioje J. ateidavo į jų palatą, jie kartu eidavo parūkyti, o vėliau tarp L. ir J. prasidėjo meilės romanas. Pradžioje jie savo santykius slėpė, tačiau vėliau apie tai jau žinojo beveik visa ligoninė. J. jų palatoje nakvodavo, L. jam pirko telefoną, kompiuterį. Visa tai truko apie šešis mėnesius. L. jai yra sakiusi, kad myli J., nori išsinuomoti butą ir išeiti kartu su juo gyventi. Vėliau jie lygtai susipyko. Įvykio dieną ji nuvažiavo pas L. į svečius. A. su V. ją pasitiko prie autobusų stotelės, visi nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko pusės litro talpos butelį degtinės ir litrą alaus. L. namuose trise gėrė degtinę ir kalbėjosi. Vienu metu L. pagalvojo, kad V. išėjo iš buto ir pradėjo jai pasakoti, kad susitaikė su J. Šis jų pokalbis truko apie penkias minutes. Po to paaiškėjo, kad V. tuo metu buvo virtuvėje ir ji suprato, kad šis girdėjo jų pokalbį. Pastarasis neatėjo į kambarį ir nieko L. neklausė. Vėliau ji (liudytoja) išėjo į lauką, o kai grįžo, A. pasakė, kad tėtis papjovė mamą. Tiksliai nepamena, bet V. lygtai nieko nesakė, o gal kažką ir minėjo apie J. Jis iki šio įvykio jau žinojo apie L. santykius su J. Anksčiau jai pati L. buvo pasakojusi apie tai, kad vyrui pasipasakojo apie santykius su J., dėl ko po šio pasipasakojimo V.ją primušė, ji į ligoninę atvažiavo sumušta. Tai buvo 2013 m. liepos ar rugpjūčio mėnesį. Sūnus A. žinojo apie L. ir J. santykius. L. jai yra sakiusi, kad nuo J. buvo pastojusi ir darė abortą. Šiuo metu tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai palaiko.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 83-84), liudytoja N. G., be aukščiau aptartų paaiškinimų, parodė, kad su L. B. susipažino 2012 metais balandžio mėnesį. Jos abi gulėjo vienoje ligoninės palatoje, gydėsi nuo tuberkuliozės. Nuo to laiko pradėjo dažniau bendrauti. Ligoninėje susipažino su vyru vardu J., kuriam maždaug apie 45 metus. Jis ateidavo pas jas į palatą. Su L. B. jie jau buvo susipažinę. Šioje ligoninėje tarp L. ir J. prasidėjo meilės romanas. L. turėjo vyrą ir vaikus, bet kalbėjo, kad ji labai įsimylėjo Jevgenijų. 2013 m. sausio 15 d., apie 10.00 val., ji susiskambino su L. B. ir susitarė, kad apie 18.00 val. pas ją atvažiuos į namus. Liepkalnio autobusų stotelėje ją pasitiko L. vyras V. ir sūnus A. ir jie nuėjo į parduotuvę „IKI“, kur nusipirko maisto, vieną 0,7 litro talpos butelį degtinės bei vieno litro talpos butelį alaus ir visi kartu nuėjo pas L. į namus. Kambaryje ji, V. ir L. bendravo, valgė, gėrė degtinę. V. su L. jau buvo šiek tiek išgėrę. Po to, V. išėjo iš kambario ir L. pradėjo jai pasakoti, kad ji buvo nuvažiavusi į ligoninę, kur iki šiol gydėsi J. ir pasakė, kad jis labai gerai su ja bendravo, kad ji greičiausiai paliks savo vyrą, nes nori gyventi kartu su J. Ji (liudytoja) pasiūlė pastarajai apie tai pasikalbėti vėliau ir pasakė, kad nori nueiti į tualetą, kuris buvo lauke. Išeidama iš kambario, koridoriuje pamatė stovintį V. B.. Jis tik nusišypsojo ir liko stovėti prie viryklės, bet ji suprato, kad pastarasis girdėjo jos ir L. pokalbį. Kai ji sugrįžo iš tualeto, virtuvėje grūmėsi A. su tėvu. Virtuvėje ant stalo pamatė kruviną peilį. Tuomet ji nubėgo į kambarį ir pamatė ant lovos gulinčią L. Matėsi, kad jai iš dešinės kūno pusės stipriai bėga kraujas. Po to L. prarado sąmonę. A. nubėgo pas kaimynę ir iš ten kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. V. B. ištiko šokas, jis atsiklaupė ant kelių ir pradėjo verkti. Jis tik pasakė, kad kam L. buvo reikalingas J., jei buvo jis. Po to atvyko greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai.

Liudytojas V. S. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-os kuopos 3-ojo būrio vyr. patruliu. 2013 m. sausio 15 d., apie 21.30 val., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, bute sužalota moteris. Nuvykus į vietą, rado kaltinamąjį bei ant lovos gulinčią sužalotą moterį. Atvykę medikai moterį išvežė į ligoninę. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 87-88) Liudytojas V. S. parodė, kad užėjus į namą, kambaryje rado ant lovos gulinčią sužalotą peiliu į pilvą moterį. Lovoje matėsi kraujo dėmės. Taip pat moters kūne, pilvo srityje matėsi durtinė žaizda. Moteris nekalbėjo, ją pradėjo apžiūrinėti medikai. Taip pat kambaryje buvo neblaivus nukentėjusiosios sutuoktinis V.J. B.. Pastarasis paaiškino, kad konflikto metu su L. B., jis dūrė žmonai peiliu į pilvą. Viskas įvyko nepilnamečio sūnaus A. B. akivaizdoje. Nepilnametis A. B. paaiškino, kad norėjo motiną apginti nuo tėvo, tačiau jam to padaryti nepavyko. Po to, kai tėvas peiliu dūrė motinai, jis paslėpė peilį namo koridoriuje. A. atnešė peilį, kuris buvo susuktas į rankšluostį. Ant peilio geležtės matėsi kraujo dėmės. Taip pat bute buvo V. J. B. tėvai, N. G., kuri paaiškino, kad kartu su V. J. B. ir L. B. vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau kaip V. dūrė peiliu žmonai, ji nematė. Medikai sužalotą L. B. išvežė į RVUL. V. J. B. pristatė į 2 PK budėtojų skyrių.

Liudytojas J. J., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 98-99) parodė, kad jis yra registruotas Vilniaus miesto savivaldybėje, nes pastovios gyvenamosios vietos neturi. Nuo 2012 m. kovo 20 d. nuo plaučių tuberkuliozės gydosi infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Antakalnio stacionare. Su L. B. susipažino 2012 m. kovo mėnesį, kai jie kartu gydėsi toje pačioje ligoninėje. Nuo to laiko pradėjo bendrauti, tarp jų prasidėjo meilės romanas, tačiau tuo metu tarp jų artimų santykių dar nebuvo. 2012 kovo mėnesio pabaigoje L. B. perkėlė į Antakalnio stacionarą, o vėliau perkėlė ir jį. L. minėtame stacionare gydėsi pastato antrame aukšte, 208 palatoje, o jis gydėsi pirmame aukšte, 115 palatoje. Ligoninėje jie su L. susitikdavo kiekvieną dieną, išeidavo kartu parūkyti, artimai bendravo. Jie vienas kitą buvo įsimylėję. Apie jų santykius nei L. vyras, nei nepilnametis sūnus nežinojo. Iš L. žodžių jis žino, kad ji yra susituokusi apie dvidešimt metų, santuokoje turi keturis vaikus, iš kurių trys vaikai jau yra pilnamečiai ir gyvena bei dirba užsienyje, o ketvirtas nepilnametis vaikas gyvena kartu su ja ir vyru. L. jam sakė, kad jį myli, kad nori išsiskirti su savo vyru ir gyventi su juo. 2012 m. rugsėjo ar spalio mėnesį L. išrašė iš ligoninės, o jis toliau liko gydytis. Tačiau ji atvažiuodavo jo aplankyti. Paskutinį kartą ji buvo atvažiavusi 2013 m. sausio 14 d., apie 11.00 val. Jie pasikalbėjo, ši jam sakė, kad jos vyras ją terorizuoja, tikrina telefoną, muša pastoviai, grasino išmesti iš namų. J. jai pasiūlė išsikelti iš namų ir apsigyventi pas jį, nuomojamame bute, tačiau L. pasakė, kad reikia palaukti iki penktadienio, nes ji nori susirinkti savo daiktus ir tada atvažiuos gyventi pas jį.

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2013-01-15 tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 6) pasitvirtina, kad 2013 m. sausio 15 d., 22.35 val., RVUL slaugytoja K. pranešė, kad 2013 m. sausio 15 d., apie 22.25 val., greitosios medicinos pagalbos brigada pristatė L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuri nurodė, kad 2013 m. sausio 15 d., apie 21.29 val., namuose konflikto metu, ją sužalojo vyras, peiliu durdamas į pilvą. Moteris ligoninėje mirė.

2013-01-15 policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 7) pasitvirtina, kad 2013 m. sausio 15 d., apie 21.35 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyras peiliu sužalojo žmoną. Atvykus į įvykio vietą, rado kambaryje gulinčią peiliu į pilvą sužalotą moterį – L. B.. Lovoje matėsi kraujo dėmės. Kambaryje taip pat buvo V. J. B., kuris paaiškino, kad konflikto metu jis peiliu dūrė žmonai į pilvą. Įvykio vietoje buvęs sužalotosios sūnus A. B. paaiškino, kad norėjo motiną apginti nuo tėvo, bet jam nepavyko ir po dūrio, peilį paslėpė koridoriuje. Minimą peilį vaikinas atnešė į virtuvę. Peilis buvo suvyniotas į rankšluostį, ant peilio geležtės matėsi kraujo dėmės. Greitosios medicinos pagalbos brigada sužalotą moterį išvežė į ligoninę.

Iš 2013-01-23 Garso įrašo apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 11) matyti, kad apžiūrėjus Bandrosios pagalbos centro garso įrašo kopiją, darytą 2013 m. sausio 15 d., 21:27:21 val., nustatyta, jog 2013 m. sausio 15 d., 21:27:21 val., centre yra užregistruotas skambutis apie įvykį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Skambinusioji moteris - J. T. pranešė, kad vyras peiliu įdūręs į pilvą, sužalojo savo žmoną L. B..

Iš 2013-01-15 įvykio vietos apžiūros protokolo, jo priedų – įvykio vietos – buto schemos, fotonuotraukų (t. 1, b. l. 12-) matyti, kad atlikus buto, esančio mediniame, vieno aukšto name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūrą, nustatyta, jog virtuvėje, ant virtuvinės spintelės, už duoninės, ant rankšluosčio guli virtuvinis peilis medine rankena su galimais biologiniais pėdsakais. Kambaryje, dešinės sienos kampe stovi lova, ant kurios netvarkingai sumesti pagalvė, paklodė ir chalatas. Ant chalato ir paklodės matosi kraujo dėmės. Šiame kambaryje rasti maisto likučiai, alkoholio talpos. Įvykio vietos apžiūros metu paimti peilis bei chalatas. Chalatas 2013-02-04 apžiūrėtas daiktiniu įrodymu (t. 1, b. l. 43-44). Apžiūros metu nustatyta, kad chalato priekinėje dalyje, dešinėje pusėje, taip pat nugaros dešinėje pusėje yra rudos spalvos dėmių, panašių į kraują. Chalatas be pažeidimų.

Iš 2013-01-16 lavono apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 26-27) matyti, kad apžiūrėjus L. B. lavoną, esantį VšĮ RVUL skubaus priėmimo skyriaus patalpoje, nustatyta, jog lavono krūtinės ląstos priekinis paviršius, pilvo viršutinė ir vidurinė dalys priekiniame dešiniame šoniniame paviršiuose sutepti krauju. Krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, maždaug 7 tarpšonkauliniame tarpe rasta beveik skersinės krypties apie 3,5 cm. ilgio žaizda lygomis kraštinėmis, kurią suspaudus, iš jos skiriasi tamsus skystas kraujas. Apžiūros metu paimti apatiniai marškiniai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK 12/13 (01) (t. 1, b. l. 32-40) pasitvirtina, kad L. B. marškinėlių pažeidimas ir L. B. pilvo dešinės pusės odos žaizda buvo padaryti tuo pačiu plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, vieno poveikio metu, ašmenimis esant nukreiptoms kairėn. Tikėtina, kad L. B. pilvo dešinės pusės odos žaizda ir ją atitinkantis marškinėlių pažeidimas padaryti tyrimui pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, kadangi tiek tiriamojoje odos žaizdoje, tiek ir eksperimentiniuose pažeidimuose užsifiksavusių požymių visuma nėra individuali. Žalojimo metu peilis L. B. kūno atžvilgiu buvo nukreiptas statmenai smaigaliu į pilvo dešinę pusę, ašmenimis nukreiptomis į kairę pusę nukentėjusiosios kūno atžvilgiu. Sužalojimo lokalizacija yra pasiekiama pačios nukentėjusiosios rankomis, tačiau sužalojimo pobūdis nebūdingas savęs žalojimui.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 95/13 (01) (t. 1, b. l. 49-53) pasitvirtina, kad L. B. mirė nuo durtinės-pjautinės pilvo žaizdos dešinėje pusėje su VIII-to šonkaulio kremzlinės dalies perpjovimu, diafragmos dešinio kupolo ir kepenų sužalojimu. Tai komplikavosi nukraujavimu. RVUL gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2013/1359 duomenimis L. B. mirė 2013 m. sausio 15 d., 22.20 val.

L. B. lavone nustatyti sužalojimai - durtinė-pjautinė pilvo žaizda dešinėje pusėje su VIII-to šonkaulio kremzlinės dalies perpjovimu, diafragmos dešinio kupolo ir kepenų sužalojimu. Sužalojimas padarytas duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilis, neilgai trukus iki mirties ir kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kraujosruvos (trys) dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje. Kraujosruva dilbyje galėjo būti padaryta prieš 3-4 paras iki mirties; kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir blauzdoje padarytos neilgai trukus iki mirties. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, su mirtimi ryšio neturėjo.

L. B. lavono kraujyje rasta 3,25 promilės etilo alkoholio, smegenų skystyje rasta 3,43 promilės etilo alkoholio. Tai atitinka sunkų girtumo laipsnį.

Sužalojimų būdingų kovai ir savigynai lavone nėra. Po durtinio-pjautinio pilvo sužalojimo, kol neišsivystė nukraujavimas, kurį tai laiko tarpą (skaičiuojamą dešimtimis minučių) L. B. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Sužalojimo padarymo metu, L. B. galėjo būti įvairiose kūno padėtyse, asmuo sudavęs smūgį galėjo būti iš priekio arba iš šonų nukentėjusiosios kūno atžvilgiu. Durtinė-pjautinė pilvo žaizda padaryta vieno trauminio poveikio pasėkoje.

Iš nužudytosios L. B. asmens duomenų (t. 1, b. l. 56-58) matyti, kad L. B. ir V. J. B. yra susituokę 1985 m. liepos 12 d.

Iš 2013-01-15 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. 12359 (t. 1, b. l. 91) duomenų matyti, kad medicinos pagalba į įvykio vietą buvo iškviesta 2013 m. sausio 15 d., 21.26 val. Atvykus medikams adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasta L. B. su durtine-pjautine, gausiai kraujuojančia žaizda pilvo dešinėje pusėje. Kaimynai paaiškino, kad moterį peiliu sužalojo jos vyras. Suteikus pirmąją medicininę pagalbą, moteris išvežta į ligoninę.

Iš Infekcinių ligų ir Unversitetinės ligoninės, VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų filialo 2013-01-28 rašto Nr. B-13(12.1.4) (t. 1, b. l. 97) matyti, kad L. B. nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2012 m. spalio 11 d. gydėsi Santariškių klinikų filialo Antakalnio stacionare Atsparios tuberkuliozės skyriuje. Taip pat tame pačiame skyriuje nuo 2012 m. kovo 20 d. iki pažymos išdavimo dienos (2013 m. sausio 28 d.) gydosi J. J., gim. 1968 m. rugpjūčio 5 d.

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus viršininko 2013-01-28 tarnybinio pranešimo Nr. 10-13-PR5-285 (t. 1, b. l. 101) matyti, kad 2012 m. lapkričio 26 d., apie 00.17 val., Bendrosios pagalbos centre buvo užregistruota informacija, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje agresyvus girtas vyras varo žmoną iš namų. Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, konflikto šalys buvo nuramintos ir pasiūlyta vėliau, prireikus kreiptis į Naujininkų policijos nuovadą. Pagal informaciją iš nuovados, iki 2012 m. gruodžio 31 d. pareiškimų, pranešimų ar skundų iš asmenų, gyvenančių nurodytu adresu, negauta.

Alkotesterio parodymų duomenimis (t. 1, b. l. 105) pasitvirtina, kad J. B. įvykio metu buvo neblaivus. Jam 2013 m. sausio 15 d., 22.39 val. nustatyta 3.00 promilių girtumas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 153/13(01) (t. 1, b. l. 141-142) nurodyta, kad V. J. B. kūne jo apžiūros 2013 m. sausio 21 d. metu sužalojimų nerasta.

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2013-01-17 rašto Nr. 10-S-845 (t. 1, b. l. 145) matyti, kad V. J. B. gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 9 d. Jam diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Abstinencijos būklė su delyru. Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Alkoholio provokuota epilepsija.

Iš Vilniaus priklausomybės ligų centro 2013-01-18 rašto Nr. 349 (t. 1, b. l. 146) matyti, kad V. J. B. nuo 1982 m. rugpjūčio 17 d. įrašytas į priežiūros grupę. Diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas.

Taigi, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų daroma išvada, jog kaltinamojo V. J. B. veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. yra teisinga, kadangi jis tyčia sudavė savo sutuoktinei L. B. smūgį peiliu į gyvybiškai svarbią kūno dalį - pilvą, padarydamas jai durtinę-pjautinę pilvo žaizdą dešinėje pusėje su VIII-to šonkaulio kremzlinės dalies perpjovimu, diafragmos dešinio kupolo ir kepenų sužalojimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, ko pasėkoje nuo šio sužalojimo L. B. mirė ir tokiu būdu tyčia nužudė savo sutuoktinę.

Kaltinamasis prisipažino nužudęs savo sutuoktinę, tačiau aiškino, kad anksčiau žinodamas apie žmonos bendravimą su kitu vyru, nemanė, jog jų santykiai yra artimi, o nusikaltimą įvykdė dėl to, kad išgirdo žmonos pokalbį su drauge apie tai, jog ji turi meilužį, su kuriuo turėjo intymius santykius, taip pat, kad žmona planuoja palikti šeimą ir išeiti gyventi pas kitą vyrą, o žmonos paklausus ar tai yra tiesa, pastaroji patvirtino, jog taip yra iš tikrųjų. Kaltinamojo gynėja prašė jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str., kaip nužudymą didžiai susijaudinus, nes kaltinamasis, nors ir žinojo, kad jo žmona bendrauja su kažkokiu kitu vyru, tačiau nemanė, jog tas vyras yra jos meilužis, ir tik įvykio vakarą sužinojo, jog sutuoktinė su kitu vyru turėjo lytinius santykius, nuo pastarojo buvo pastojusi, todėl dėl išgirsto staigiai susijaudino, pagriebė virtuvėje gulėjusį peilį ir dūrė juo žmonai į pilvą.

Tokius kaltinamojo parodymus bei jo gynėjos aiškinamas aplinkybes paneigia ir pastarojo kaltę pagrindžia byloje surinktų įrodymų visuma.

Lietuvos Respublikos BK 130 str. numatyta nusikalstama veika – tyčinis nužudymas didžiai susijaudinus yra tada, kai nukentėjusiajam atimama gyvybė kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenoje. Nužudymas pripažįstamas padarytas staiga didžiai susijaudinus tada, kai nustatoma, kad nukentėjusiojo nužudymas sekė tuoj po jo padaryto priešingo įstatymams smurto ar sunkaus įžeidimo kaltininko ar kitų asmenų.

Staigus didelis susijaudinimas yra fiziologinio afekto būsena, kai emocinis stresas stabdo intelektualinę veiklą, smarkiai susilpnėja asmens gebėjimas suvokti ir (arba) kontroliuoti savo veiksmus, tvardytis, žmogus tampa ribotai pakaltinamas. Tokiu atveju tyčia atimti gyvybę ar smurtauti turi būti kilusi staiga, kaip reakcija į neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį ir neatidėliojant realizuota. Didesnis laiko tarpas tarp poelgio, sukėlusio didelį susijaudinimą, ir nužudymo pašalina galimybę taikyti Lietuvos Respublikos BK 130 str.

Analizuodamas aukščiau paminėtus kaltinamojo parodymus, teismas juos vertina kritiškai, kaip siekimą sušvelninti savo teisinę padėtį ir juos atmeta, nes tokie parodymai pilnai paneigti paties kaltinamojo parodymais bei aukščiau paminėtų liudytojų parodymais.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai parodė, kad aplinkybė, jog L. B. artimai bendrauja su J. J. jau ir anksčiau buvo žinoma kaltinamajam V. J. B.. Tai patvirtino nukentėjusieji A. B. bei A. B., taip pat liudytoja N. G..

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad kai jis atvažiuodavo į ligoninę, mama būdavo su Ž., visur su juo vaikščiojo, tėvas Ž. nepažinojo, tačiau apie jį klausinėjo ir jis tėvui apie Ž. pasakodavo. Nukentėjusysis A. B. parodė, kad tėvas jam dažnai skųsdavosi, jog mama yra jam neištikima, tėvas labai pergyveno dėl to, kad mama ketina jį palikti.

Liudytoja N. G. teisme parodė, kad V. J. B. iki šio įvykio jau žinojo apie L. santykius su J. Anksčiau jai pati L. buvo pasakojusi apie tai, kad vyrui pasipasakojo apie santykius su Jevgenijumi, dėl ko po šio pasipasakojimo V. ją primušė, ji į ligoninę atvažiavo sumušta. Tai buvo 2013 m. liepos ar rugpjūčio mėnesį. Taip pat apie L. ir J. santykius žinojo ir sūnus A. Kaltinamojo aiškinimą, kad jis nukentėjusiajai dūrė peiliu, nes išgirdo žmonos pasakojimą apie kitą vyrą, ką po to patvirtino ir pati žmona ir tai padarė staiga labai susijaudinęs, paneigia šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos ji patvirtino ir teisme. Liudytoja parodė, kad po to, kuomet V. išėjo iš kambario ir L. papasakojo jai apie santykius su kitu vyru, norą palikti šeimą ir išeiti pas jį gyventi, liudytoja išeidama iš kambario, koridoriuje pamatė stovintį V., kuris tik nusišypsojo ir liko stovėti prie viryklės. Iš to ji suprato, kad pastarasis girdėjo jos ir L. pokalbį.

Taigi, aukščiau paminėti parodymai pilnai patvirtina aplinkybę, kad toks jo žmonos elgesys ir išgirstas pokalbis kaltinamajam nebuvo naujiena, kas sukeltų jam stiprų emocinį stresą, dėl ko smarkiai susilpnėtų jo gebėjimas suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus bei tvardytis. Įvertintina ir tai, kad tarp išsakytų L. B. žodžių apie neištikimybę ir kaltinamojo neteisėto veiksmo – smūgio peiliu praėjo tam tikras laiko tarpas (kol iš buto išėjo liudytoja N. G.), be to, tam, kad įvykdyti savo ketinimą, kaltinamasis turėjo nueiti iš virtuvės į kambarį, kur buvo nukentėjusioji, kas taip pat užėmė, nors ir neilgą, tačiau tam tikrą laiko tarpą. Visa tai pašalina aplinkybę, kad kaltinamasis nužudė savo sutuoktinę didžiai susijaudinęs, o tuo pačiu ir galimybę jo nusikalstamos veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes L. B. veiksmai gali būti vertinami tik kaip provokuojantys bei turėję įtaką nusikalstamos veikos padarymui.

Tokiu būdu, darytina išvada, kad bylos įrodymais neginčytinai nustatyta, kad V. J. B. kilusio asmeninio konflikto su savo sutuoktine L. B. metu, tyčia peiliu sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į pilvą, dėl ko nuo durtinės-pjautinės pilvo žaizdos dešinėje pusėje su VIII-to šonkaulio kremzlinės dalies perpjovimu, diafragmos dešinio kupolo ir kepenų sužalojimu L. B. mirė. Todėl V. J. B. veika yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su L. B. mirtimi. Kaltinamojo veiksmai yra tyčiniai. Sudavęs smūgį, V. J. B. suprato savo veiksmų pavojingumą, suvokė, kad egzistuoja aiški ir reali tikimybė mirtinoms pasekmėms kilti, tačiau sąmoningai leido minėtoms pasekmėms kilti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. J. B. tyčia nužudė savo sutuoktine L. B.. Kaltinamasis, suduodamas smūgį peiliu nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią vietą – pilvą suprato, jog tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiosios sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes. Nors mirtinų pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti. Taigi, V. J. B. nužudė L. B., veikdamas netiesiogine tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir akivaizdu, jog išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2.p.) bei tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 6 d.).

Skirdamas bausmę V. J. B., teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis nusikalto būdamas neblaivus, jis piktnaudžiauja alkoholiu jau gana ilgą laiką, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, buvo gydytas Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, taip pat dėl šios ligos yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę. Teismas, vertindamas kaltinamojo padarytą nusikaltimą, jo pobūdį, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 6 d.), pasekmės neatstatomos, kaltinamojo nusikalstama veika buvo pasikėsinta į artimo asmens gyvybę. Taigi, kėsintasi į labiausiai ginamas vertybes, todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę skaičiuojant, atsižvelgus į bausmės ir jos skyrimo ypatumus.

Kaltinamajam skirtinos bausmės trukmė sankcijos vidurkio ribose mažintina atsižvelgiant į sekančias aplinkybes. Kaltinamasis nužudė L. B. esant netiesioginei tyčiai pasekmių atžvilgiu, pati nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi, jos pačios neteisėtas elgesys (sutuoktiniui esant tame pačiame bute, garsiai pasakojo draugei apie savo nesantuokinius ryšius su kitu vyru) išprovokavo konfliktą su sutuoktiniu, nors tai ir nepateisina kaltininko poelgio, kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (ankstesnės nuobaudos išnykusios - t. 1, b. l. 157-158), nukentėjusieji jam pretenzijų nereiškia, neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų jo gyvenamojoje vietoje nėra, iš karto po įvykio kaltinamasis neslėpė nusikaltimo, prisipažino nužudęs. Paminėtos aplinkybės švelnina jo atsakomybę bei mažina veikos pavojingumo laipsnį. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, V. J. B. nustatytina minimali laisvės atėmimo bausmės trukmė, numatyta baudžiamojo įstatymo už kaltininko padarytą veiką.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 94 str. numatyta tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai, saugomi Vilniaus apskrities Logistikos skyriaus saugojimo patalpoje – peilis, apatiniai marškinėliai, perduoti saugojimui pagal Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo 2013-05-22 nutarimą (t. 1, b. l. 41), (2013-05-23 kvitas B serija BBB Nr. 045380 (t. 1, b. l. 42)); chalatas, perduotas saugojimui pagal Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo 2013-02-04 nutarimą (t. 1, b. l. 45), (2013-02-05 kvitas B serija BBB Nr. 044075 (t. 1, b. l. 46)) sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301-303 str. 2 d., 308 str.,

nusprendžia:

V. J. (V. J.) B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nubausti laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2014 m. sausio 24 d. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2014 m. sausio 24 d.

Kardomąją priemonę V. J. B. – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus, saugomus Vilniaus apskrities Logistikos skyriaus saugojimo patalpoje – peilį, apatinius marškinėlius, perduotus saugojimui pagal 2013-05-22 tyrėjo nutarimą (2013-05-23 kvitas B serija BBB Nr. 045380 ir chalatą, perduotą saugojimui pagal 2013-02-04 tyrėjo nutarimą (2013-02-05 kvitas B serija BBB Nr. 044075) sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.