Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-06-12 · Civilinė byla Nr. 2S-619-267/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-12
Bylos Nr.
2S-619-267/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-10154-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Pareiškėjas
UAB „Autoprofilis“
Suinteresuotas asmuo
D. V., „If P&C Insurance AS“
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-619-267/2015 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-10154-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 122.4.; 129.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Autoprofilis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-915-641/2015 pagal pareiškėjos UAB „Autoprofilis“ skundą suinteresuotiems asmenims D. V., „If P&C Insurance AS“ filialui, antstolei V. Š. dėl antstolio veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Autoprofilis“ 2014-12-08 ir 2014-12-12 pateikė skundus dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja nurodė, kad patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas bei pranešimas dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo turėtų būti panaikinti, nes vykdomasis dokumentas buvo priimtas pažeidžiant CPK 590 str. 2 d., nes skolininkės buveinė yra Vilniaus mieste, ir Vilniaus mieste skolininkė turi turto. Antstolė nesudarė galimybių susipažinti su vykdomąja byla, pasidarant elektroninės bylos kopiją, bei tinkamai neinformavo apie dar vieną vykdomąją bylą, nepagrįstai atsisakė paskelbti varžytynes neįvykusiomis, nors iki varžytynių akto surašymo skolininkė sumokėjo visas vykdomojoje byloje mokėtinas sumas, vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/02893 nebuvo suėjęs raginimo vykdyti sprendimą terminas, neišspręstas skundas dėl patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą, apie kitą vykdomąją bylą (Nr. 0071/14/02893) bei joje mokėtinas sumas skolininkei nebuvo žinoma, vykdomoji byla Nr. 0071/14/02893 pradėta pasibaigus varžytynėms, varžytynės nepagrįstai susietos su vykdomąja byla Nr. 0071/14/02893, tokiu būdu buvo pažeistos skolininkės teisės, nes jam nesuteikiama teisė ginčyti turto įkainojimą, skųsti antstolio veiksmus, sudaryti taikos sutartį ir pan.

Antstolė V. Š. 2014-12-15 priėmė patvarkymą dėl atsisakymo patenkinti, be kita ko, 2014-12-08 ir 2014-12-12 skundus ir nurodė, kad antstolė priimdama vykdyti vykdomąjį dokumentą nepažeidė jokių proceso teisės normų, nes vykdomasis raštas buvo priimtas pagal turto buvimo vietą (CPK 590 str. 2 d.). Vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/01932 visi procesiniai dokumentai skolininkei buvo įteikti, tačiau nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apskųsti iki buvo realizuotas jam priklausantis turtas. Vykdomoji byla Nr. 20071/14/02893 buvo pradėta laikantis sprendimų vykdymo instrukcijos, tai yra išieškotojai („If P&C Insurance AS“ filialas bei išieškojimą vykdantys antstoliai) prisijungė prie išieškojimo iki to momento, kol turtą realizuojanti antstolė nesurašė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo. Antstolė V. Š. žemės sklypą areštavo pirma, todėl teisę parduoti žemės sklypą turėjo. 2014-11-12 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas vykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų paskaičiavimas vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/02893 buvo išsiųsti skolininkės buveinės adresu, 2014-11-26 išsiųsti elektroniniu paštu, o raginimas paskelbtas viešai 2014-12-02, todėl skolininkė buvo tinkamai informuota, tačiau per 10 dienų raginimo terminą skolos nepadengė. Skundus ir prašymus skolininkė ėmė teikti tik realizavus turtą, iki tol šiomis teisėmis nesinaudojo. Teisės aktuose nenumatyta pareiga daryti vykdomosios bylos elektroninę kopiją, susipažinti su vykdomąja byla galima atvykus į antstolio kontorą. Nurodo, kad skolininkė papildomai 2014-11-24 elektroniniu paštu buvo informuota apie vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/01932 bei 2014-11-25 elektroniniu paštu informuotas apie vykdomąją bylą Nr. 0071/14/02893, nors procesiniai dokumentai 2014-11-12 buvo išsiųsti įmonės buveinės adresu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo „If P&C Insurance AS“ filialas pateikė nuomonę dėl pareiškėjos skundo, kuria prašė pareiškėjo skundą atmesti, iš esmės pritarė antstolės V. Š. patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą išdėstytiems argumentams.

Suinteresuotas asmuo D. V. pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad nesutinka su skolininkės UAB „Autoprofilis“ reikalavimu 2014-10-30 įvykdytas varžytynes paskelbti negaliojančiomis. Įmonė nuolat buvo informuojama apie vykdomosios bylos eigą, turėjo galimybę naudotis CPK 634 str. numatytomis teisėmis, o aktyviai savo teisėmis ėmė naudotis tik antstolei V. Š. realizavus turtą. Prašė kuo skubiau užbaigti turto realizavimą patvirtinant perdavimo aktą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2015-01-29 nutartimi pareiškėjos skundo netenkino. Teismas nustatė, kad varžytynės buvo paskelbtos teisėtai, sprendė, kad pareiškėja (skolininkė) rūpinosi sprendimo įvykdymu, pati sumokėjo antstolei visą vykdymo išlaidų sumą, tačiau tai padarė po to, kai varžytynių terminas, per kurį skolininkė galėjo padengti visas išlaidas ir prašyti atšaukti varžytynes CPK 703 str. 1 d. tvarka. Nurodė, kad CPK nenumato galimybės paskelbti varžytynes neįvykusiomis, jeigu skolininkas sumoka skolos dalį pasibaigus terminui. Priešingu atveju būtų sudaromos sąlygos skolininkui piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai vilkinti vykdymo procesą. Konstatavo, kad pareiškėja buvo informuota, kad turi kitų kreditorių, taigi pareiškėja neįvykdė CPK 717 str. 4 p. numatytų reikalavimų ir antstolė V. Š. padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti varžytynes neįvykusiomis ir jas atšaukti.

Dėl patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pagal turto buvimo vietą teisėtumo, išieškojimo teisėtumo vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/02893, teismas nurodė, kad nekilnojamasis turtas, kurį antstolė areštavo, yra Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, todėl vykdymo veiksmų atlikimas priskirtinas būtent šios savivaldybes teritorijoje veikiančio antstolio kompetencijai. Nurodė, kad tik 2015-01-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą skolininkei UAB „Autorporfilis“, todėl 2014-11-11 antstolės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti suinteresuoto asmens „If P&C Insurance AS“ filialo naudai laikė teisėtu.

Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/01932 procesiniai dokumentai skolininkei buvo įteikti tinkamai – išsiųsti skolininkės Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), 2014-11-12, tačiau 2014-11-27 jie grįžo neįteikti. Tai teismas laikė tinkamu įteikimu, nes UAB „Autoprofilis“ nesilaikė CPK 644 str. 2 d. numatytos pareigos pranešti apie buveinės vietos pasikeitimą, tai yra dokumentai jai buvo išsiųsti buveinės adresu ir laikomi tinkamai įteiktais. Nustatė, kad 2014-11-25 skolininkė el. paštu buvo informuota apie vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0071/14/02893, tačiau 2014-11-26 el. paštu informavo, kad joks patvarkymas nebuvo gautas ir informacijos apie minėtą vykdomąją bylą nežino, bet į antstolės kontorą susipažinti su vykdomąja byla neatvyko, todėl 2014-11-26 jai buvo pateiktos skanuotos patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei raginimo įvykdyti sprendimą kopijos. Papildomai 2014-12-02 raginimas įvykdyti sprendimą paskelbtas viešai www.antstoliai.lt CPK 660 str. 1 d. numatyta tvarka. Skolininkė buvo informuota apie vykdomąsias bylas, tačiau laikotarpiu nuo 2014-11-19 iki 2014-11-26 ėmė teikti prašymus pateikti vykdomųjų bylų Nr. 0071/14/01932 ir Nr. 0071/14/02893 elektronines kopijas. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato elektroninės vykdomosios bylos kopijų darymo ir teikimo tvarkos, todėl teismas sutiko su antstolės V. Š. patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą nurodyta informacija, kad antstolė tenkinti tokio pareiškėjos prašymo pareigos neturėjo, o už padarytas vykdomosios bylos dokumentų kopijas jai turi būti atlyginta.

Teismas nurodė, kad apie buveinės vietos (ar korespondencijos įteikimo vietos adresą) skolininkė antstolės neinformavo, vykdymo eiga visiškai nesidomėjo iki pasibaigė varžytynės, siųstų antstolės procesinių dokumentų neatsiėmė. Įvertinęs visa tai, teismas laikė, jog remiantis CPK 604 str. antstolės patvarkymai pareiškėjai buvo išsiųsti tinkamai, todėl pati pareiškėja turi prisiimti savo pasyvaus elgesio neigiamas pasekmes, o jos pasyvumas negali būti laikomas sąžiningu.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad antstolė 2014-11-11 priimdama patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą, neatšaukdama varžytynių bei atsisakydama išduoti elektroninės bylos kopijas – teisėtai ir pagrįstai įvykdė savo pareigą – imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.), sprendė, kad antstolė nepažeidė CPK VI nuostatų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Autoprofilis“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-29 nutartį ir apeliantės UAB „Autoprofilis“ skundus dėl antstolės V. Š. veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Apeliantė nurodo, kad ji savo skunduose klausimo dėl varžytynių atšaukimo pagal CPK 703 str. nekėlė, todėl šiuo klausimu nutartyje apskritai neturėjo būti pasisakoma. Apeliantė skunduose buvo nurodžiusi, kad 2014 m. spalio 30 d. varžytynės turėjo būti paskelbtos neįvykusiomis, remiantis ne CPK 703 str. 1 d., o būtent CPK 717 str. 4 p. Apeliantės teigimu, remiantis CPK 717 str. 4 p., apeliantei sumokėjus skolą, terminas varžytynes paskelbti neįvykusiomis nebuvo praleistas, kadangi varžytynių aktas nėra surašytas iki šiol. Priešingai nei teigiama nutartyje, apeliantė sumokėjo ne skolos dalį, o visą skolą ir sumokėjimo momentu jokių kitų išieškotojų, kuriems būtų skolinga pinigų, neturėjo. Nors pagal taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės išieškotojais tuo metu buvo ir AB „Autoūkis“ bei ECAA Europe UAB, tačiau šių išieškotojų reikalavimai, tik vykdant taikytas laikinąsias apsaugos priemones, negalėjo ir negali būti tenkinami. Nurodo, kad kito išieškotojo „P&C Insurance AS“ filialo vykdomoji byla pradėta tik 2014 m. lapkričio 11 d., priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti. Apie šio išieškotojo reikalavimą apeliantė buvo informuota tik 2014 m. lapkričio 25 d., t. y. tik po to, kai vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/01932 2014 m. spalio 9 d. padengė išieškotojo skolą ir 2014 m. lapkričio 24 d. sumokėjo visas vykdymo išlaidas.Apeliantė nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, jog antstolė V. Š. visiškai nepagrįstai atsisako paskelbti varžytynes neįvykusiomis, nurodydama kitą vykdomąją bylą Nr. 0071/14/02893. Tai patvirtinta aplinkybės, kad ši vykdomoji byla buvo pradėta pasibaigus varžytynėms, apie šią vykdomąją bylą skolininkei nebuvo žinoma sumokant visas mokėtinas sumas vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/01932, kurioje ir buvo skelbiamos varžytynės, be to, varžytynes siejant su vykdomąja byla Nr. 0071/14/02893, šiurkščiai pažeidžiamos skolininkės teisės, nes jai nėra suteikiama teisė ginčyti turto įkainojimą, skųsti antstolio veiksmus, sudaryti taikos sutartį ir pan., galutinai neišspręstas skundas dėl antstolės patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą, dėl kurio pradėta vykdomoji byla Nr. 0071/14/02893, bei kitos aplinkybės.Apeliantė taip pat nurodo, kad ji neskundė antstolės V. Š. 2014 m. rugsėjo 30 d. patvarkymo apie paskelbtas varžytynes vien tik dėl to, kad buvo pasirinkusi kitą kelią – atsiskaityti su išieškotoju AB DnB banku ir su juo atsiskaitė. Ir ši aplinkybė nereiškia, kad apeliantė sutiko su antstolės V. Š. nurodyta žemės sklypo verte. Apeliantės manymu, varžytynėse apeliantei priklausantis turtas buvo parduotas žymiai mažesne nei rinkos kaina, o antstolė V. Š., prieš parduodama šį turtą, privalėjo skirti ekspertizę jo vertei nustatyti, o ne vadovautis savo nuožiūra nustatyta ir jokiais objektyviais kriterijais nepagrįsta turto verte.Apeliantė teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje visiškai neatsižvelgė ir į CPK 590 str. 2 d. Apeliantės buveinė yra Vilniuje ir būtent šiame mieste apeliantė turi turto, išieškotojo buveinė taip pat Vilniuje, todėl racionaliausiai vykdymo procesas būtų atliekamas Vilniaus mieste.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti atskirojo skundo ir nurodo, kad klausimas dėl bankroto bylos kėlimo UAB „Autoprofilis“ jau yra išsisprendęs, t. y. teismas atsisakė iškelti bankroto bylą, todėl pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 3 d., minėtos įmonės turto išieškojimas ir turto realizavimas turėtų būti atnaujinamas, turėtų būti surašomas turto perdavimo iš varžytinių aktas, dėl ko suinteresuotam asmeniui, kaip sąžiningam įgijėjui, būtų nuosavybės teise perleistas e. varžytinėse laimėtas žemės ūkio paskirties žemės sklypas.

Antstolė V. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nurodo iš esmės tapačius argumentus kaip ir patvarkyme, kuriuo atsisakyta tenkinti skundus, tačiau papildomai pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl varžytinėse parduoto turto vertės atsirado tik atskirajame skunde.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl antstolio veiksmų, susijusių su vykdomųjų dokumentų priėmimu vykdyti, vykdymo proceso dokumentų įteikimu, prisijungimu prie išieškojimo ir galimybe paskelbti varžytines neįvykusiomis. Apeliacinės instancijos teismas nekartoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nekartoja nustatytų vykdomosiose bylose Nr. 0071/14/01932 ir Nr. 0071/14/02893 atliktų antstolės V. Š. veiksmų, tačiau privalo įvertinti esminius atskirojo skundo argumentus, neišeidamas už atskirojo skundo ribų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 str.), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.).

Visų pirma, įvertintini pareiškėjos atskirojo skundo argumentai dėl vykdomosios bylos Nr. 0071/14/02893 pradėjimo teisėtumo. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais kriterijais vadovaudamasis antstolis tikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Vienas jų, numatytas CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nustato, kad antstolis privalo patikrinti, ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio, kuriam pateiktas vykdyti (CPK 590 str.). Pagal CPK 590 straipsnio 2 dalį, skolininko, kuris yra juridinis asmuo, vykdomasis dokumentas vykdomas šio skolininko buveinės arba turto buvimo vietoje. Byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis Šiaulių rajone, todėl, teismo vertinimu, išieškotojas galėjo realizuoti savo teises ir pateikti vykdomąjį dokumentą antstolei pagal skolininkės turto buvimo vietą, o antstolė, priimdama patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą įvykdyti sprendimą, nepažeidė prieš tai minėtų įstatymo nustatytų pareigų.

CPK 759 str. numato, kad išieškotojo prašymu ar antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais. Prisijungęs prie išieškojimo, išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus. Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punkte nurodoma, kad kiti išieškotojai turi teisę prisijungti prie išieškojimo pateikdami turto realizavimą vykdančiam antstoliui vykdomąjį dokumentą, o prisijungti prie išieškojimo galima iki to momento, kol turtą realizuojantis antstolis nesurašo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo. Kadangi nagrinėjamu atveju išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas išieškotojo „If P&C Insurance AS“ filialo vykdomojo dokumento pateikimo momentu nebuvo surašytas, išieškotojas „If P&C Insurance AS“ filialas laikomas teisėtai 2014-11-07 prisijungusiu prie išieškojimo iš skolininkės UAB „Autoprofilis“ realizuojamo turto.

Be to, kadangi jau nustatyta, kad prieš 2014-11-11 priimdama išieškotojo „If P&C Insurance AS“ filialo pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolė jau vykdė išieškojimą iš skolininkės turto pagal jo buvimo vietą kitoje vykdomojoje byloje, todėl ir proceso ekonomiškumo ir operatyvumo požiūriu antstolė pagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/02893, tokiu būdu užtikrinant greitesnį vykdomojo dokumento įvykdymą bei, tikėtina, sumažinant vykdymo išlaidos. Nors CPK 590 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vykdomojo dokumento vykdymo pasirinkimo laisvė sietina su sprendimų vykdymo veiksmingumu ir efektyvumu, taip pat su išieškotojo ir skolininko teisių veiksminga gynyba vykdymo procese, tačiau taip pat pažymėtina, jog teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

Nors apeliantė teigia, kad ji, tuo metu kai padengė išieškotojo reikalavimus ir vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/01932, nežinojo apie kito išieškotojo reikalavimus, pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 604 str. procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais registruota pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Todėl tai, kad dokumentai grįžo neįteikti, nors buvo siųsti teisingu adresu, neleidžia konstatuoti procesinių dokumentų įteikimo tvarkos pažeidimo. Be to, apeliantė 2014-11-25 ir elektroniniu laišku buvo informuota apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą, 2014-12-02 raginimas įvykdyti sprendimą paskelbtas viešai, tačiau net ir po to momento, kai, kaip teigia pati pareiškėja, skolininkė sužinojo apie dar vieną vykdomąją bylą (2014-11-25), skolos išieškotojui ir vykdymo išlaidų nesumokėjo.

CPK 717 str. 4 p. numatyta, jog antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis, jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos vykdymo išlaidos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkė buvo tinkamai informuota apie kelių išieškotojų naudai vykdomą išieškojimą, tačiau skolininkė atsiskaitė tik su vienu išieškotoju. Pripažinus, kad skolininkės atžvilgiu buvo teisėtai pradėtos ir vykdomos kelios vykdomosios bylos ir skolininkei patenkinus tik vieno išieškotojo reikalavimus ir sumokėjus vykdymo išlaidas tik vienoje vykdomojoje byloje, CPK nenumatant galimybės paskelbti varžytynes neįvykusiomis, jeigu skolininkas sumoka skolos dalį, konstatuotina, kad pareiškėja neįvykdė CPK 717 str. 4 p. numatytų reikalavimų ir antstolė padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti varžytynes neįvykusiomis.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintos ribotos apeliacijos ypatumus (CPK 312, 338 str.), dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su turto verte, nepasisako, kadangi nurodomos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir kuriomis apeliantė negrindė savo skundo dėl antstolio veiksmų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitų pareiškėjos atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nevertina kaip neturinčių teisinės reikšmės iš esmės teisėtos ir pagrįstos nutarties teisėtumui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus, susijusius su vykdomųjų dokumentų priėmimu vykdyti, vykdymo proceso dokumentų įteikimu, prisijungimu prie išieškojimo ir galimybe paskelbti varžytines neįvykusiomis, todėl pagrįstai atmetė apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų. Darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Burbulienė