- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-21
- Bylos Nr.
- 1N-101/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- Ž. Č.
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo Ž. Č. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atmestas Ž. Č. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – Generalinis prokuroras) 2012 m. liepos 20 d. nutarimo atmesti Ž. Č. skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2012 m. birželio 12 d. nutarimo nutraukti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Ž. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda. Paskirtą baudą Ž. Č. sumokėjo savanoriškai.
Kauno apygardos prokuratūra nagrinėjo nuteistojo Ž. Č. prašymą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Kauno apygardos prokuratūroje pradėtas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių tyrimą pavesta atlikti Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriui. Atlikus papildomą aplinkybių tyrimą, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2012 m. birželio 12 d. nutarimu nutraukė procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Ž. Č. šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos teismui. 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi skundas atmestas.
Šalies argumentai
Nuteistasis Ž. Č. skunde nurodo, kad yra pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą, nes paaiškėjo naujų teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu nežinomų aplinkybių, įrodančių, jog jis gali būti nepagrįstai pripažintas kaltu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad Muitinės laboratorijoje atliekami prekių tyrimai prekių klasifikavimo muitinėje naudojamų nomenklatūrų tikslams yra teisėti ir pagrįsti, tačiau klausimas keliamas ne dėl tyrimo, bet dėl rezultatų, kuriais remiantis skaičiuojama bauda, mokesčiai, pagrįstumo. Pati Muitinės laboratorija teigia, jog dujų chromatografai nepriskirti teisinei metrologijai priskirtoms matavimo priemonėms ir jų metrologinė patikra neatliekama. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme aiškiai nurodyta, kad baudų, mokesčių dydžius galima apskaičiuoti, remiantis prietaisų, kuriems atlikta metrologinė patikra, parodymais. Muitinės laboratorija nurodo, jog tai, kad medžiaga yra tabakas, nustatyta tik dujų chromatografo parodymais. Taigi baudų ir mokesčių apskaičiavimas, atliktas ignoruojant Metrologijos įstatymo nuostatas bei reikalavimus, yra neteisėtas. Muitinės laboratorija teigia, jog tiriamo tabako Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) kodai priklauso nuo pakuotės dydžio: vieni kodai, jei supakuota į pakuotes iki 500 g, ir kitoks kodas, jei pakuotės yra didesnės negu 500 g, tačiau tirtas palaidas, supiltas į maišus, o ne supakuotas tabakas.
Muitinė vertė priklauso nuo medžiagos kiekio, kuri turi būti nustatyta tiksliai. Šiuo atveju medžiagos kiekis nustatytas, neįvertinus drėgmės (vandens kiekio), dėl to muitinė vertė nustatyta neteisingai.
Be to, pripažindamas kaltu dėl medžiagų įgijimo ir laikymo, teismas nukrypo nuo vieningos teismų praktikos.
Šalies argumentai
Nuteistasis Ž. Č. skundu prašo atnaujinti arba nutraukti baudžiamąją bylą.
Teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistojo Ž. Č. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. Č. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo teisėjo nutarties, gali panaikinti teisėjo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.
Toks aukštesniojo teismo teisėjo sprendimas gali būti priimtas tik nustačius, kad žemesniojo teismo teisėjas nagrinėjamu klausimu padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą.
Aukštesniojo teismo teisėja, išnagrinėjusi nuteistojo Ž. Č. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo nutarties ir bylos medžiagą, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas išsamiai išanalizavo visus Ž. Č. skundo dėl Generalinio prokuroro 2012 m. liepos 20 d. nutarimo argumentus ir juos motyvuotai atmetė, todėl teisėjo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.
Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurioms esant galima atnaujinti baudžiamąją bylą, nustatytos BPK 444 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio nuostatos detaliai išdėstytos skundžiamoje nutartyje, todėl nekartojamos.
Iš nuteistojo Ž. Č. skundo aukštesniajam teismui matyti nuteistąjį galvojant, kad jo baudžiamoji byla turi būti atnaujinta dėl įrodymų (dėl gabentos medžiagos rūšies ir svorio) teisėtumo bei nukrypimo nuo teismų praktikos (BPK 444 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai).
Konstatuojant, jog yra BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, būtina sąlyga yra tai, kad liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų, ekspertizės akto melagingumas, kitų įrodymų netikrumas turi būti nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, jog Kauno apygardos prokuratūros 2011 m. gruodžio 1 d. nutarimu pradėtas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir pavesta Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriui atlikti tyrimą. Atlikus tyrimą nepasitvirtino Ž. Č. skunde nurodytas teiginys, kad tyrimas baudžiamojoje byloje dėl gabentos medžiagos atliktas, pažeidus skunde minimą Metrologijos įstatymą. Muitinės laboratorija patvirtino, jog vadovaujantis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-178 ,,Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų patvirtinimo“ dujų chromatografai nėra priskirti teisinei metrologijai priskirtoms matavimo priemonėms, todėl jų metrologinę patikrą atlikti neprivaloma. Tokių matavimo priemonių tipo įvertinimas ir patvirtinimas neprivalomas (Metrologijos įstatymo 17 straipsnis). Dėl to chromatografo tvirtinimo pažymėjimo galiojimo pasibaigimas neatima teisės naudoti šio prietaiso tyrimams. Atsižvelgęs į tai, Vilniaus apygardos teismo teisėjas teisingai konstatavo, kad nėra pagrindo netikėti atlikto tyrimo rezultatais ir juos laikyti nepagrįstais.
Muitinės laboratorija savo atsakymą pagrindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1332, kuriuo patvirtinti Lietuvos Respublikoje taikomi tarptautiniai teisės aktai – 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 – nuostatomis, kurios aukštesniojo teismo teisėjai nekelia abejonių.
Kita vertus, tiriant nusikalstamą veiką pats Ž. Č. pripažino, jog gabeno tabako gaminius.
Aukštesniojo teismo teisėja sutinka, kad sausas tabakas sveria mažiau, nei drėgnas, dėl to jo kiekis ir vertė galėjo būti kiek mažesni, tačiau nustatant apdoroto tabako kiekį (masę) jo džiovinti nereikia, nes KN kodas priklauso nuo tiesiogiai supakuoto į pakuotes (šiuo atveju į maišus) rūkomojo tabako neto masės.
Skunde nurodyta aplinkybė dėl nustatyto neteisingo tuščių maišų ir augalinės medžiagos svorio niekuo nepagrįsta. Papildomo tyrimo metu nustatyta, jog daiktų apžiūros protokole nurodytas tuščių maišų svoris 81,78 kg (1 t., 34–35 b. l.) yra neteisingas dėl aritmetinės klaidos, kadangi 2 vnt. maišų svėrė 282 g, o jų buvo 145. Nežiūrint į šią klaidą, teisingas tuščios pakuotės svoris (40,89 kg) ir augalinės kilmės medžiagos svoris (3 009,11 kg) nurodytas svėrimo akte (1 t., 31 b. l.). Šis netikslumas buvo žinomas Kauno apygardos teismui, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė ir ji neturi įtakos Ž. Č. veiksmų kvalifikavimui, nes nuteistasis neteisėtai disponavo daugiau nei šešiolika kartų didesniu šios medžiagos kiekiu, reikalingu pripažinti jį buvus labai didelį.
Nuteistasis skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios teismui nebuvo žinomos, o tai, kad bylos aplinkybių tyrimo rezultatai ir priimtas teismo baudžiamasis įsakymas jo netenkina, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamajame įsakyme Ž. Č. buvo išaiškinta, jog nesutikdamas su šiuo dokumentu jis per 14 dienų turi teisę paduoti Kauno apygardos teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, tačiau šia savo teise jis nepasinaudojo. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Nežiūrint į tai, Ž. Č. pripažintas kaltu ne tik dėl perdirbto tabako įgijimo ir laikymo, bet ir gabenimo (to jis neneigė), o tai yra vienas iš BK 199² straipsnio 1 dalies alternatyvių požymių. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad jis pripažintas kaltu nepagrįstai.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus daroma išvada, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, nėra teisinio pagrindo jos naikinti ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Kita vertus, skundo nagrinėjimo dieną aukštesniojo teismo teisėjai atsiųstame elektroniniame laiške Ž. Č. nurodė, kad problema iškilo 2008 m. gegužės mėnesį, t. y. praėjus metams po įvykio, kai mokesčių inspekcija pareikalavo sumokėti akcizo mokestį.
Atkreipiamas Ž. Č. dėmesys, jog net esant pagrindui baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos (BPK 445 straipsnis). Kauno apygardos prokuratūroje Ž. Č. pareiškimas gautas tik 2011 m. rugpjūčio 18 d.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo Ž. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.