Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 PK (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-29 nutarimo, kuriuo A. M., R. O., B. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 188⁷ straipsnio 1 dalį nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariams A. M., R. O. ir B. G. buvo surašyti 2012-04-04 administracinių teisės pažeidimų protokolai pagal ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalį dėl to, jog jie 2012-03-17 nuo 14.00 val. iki 15.45 val., būdami organizatoriai, surengdami akciją „Už teisingumą“ Nepriklausomybės aikštėje Gedimino pr. 53, Vilniuje, prie Kovo 11-ąjai skirto paminklo, nesilaikė susirinkimo organizavimo tvarkos, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012-03-14 įsakyme Nr. A30-803 „Dėl leidimo organizuoti akciją „Už teisingumą“ nurodytos susirinkimo vietos (Lietuvos Respublikos Seimo teritorijoje prie automobilių stovėjimo aikštelės iš A. T. gatvės pusės) ir laiko (leista buvo organizuoti 2012-03-17 nuo 15.00 val. iki 17.00 val.) taip savo veiksmais pažeidė 1993-12-02 Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 6 str. 1 d., 7 str. 1 d. ir 9 str. 4 d. reikalavimus.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, būdami taikaus susirinkimo organizatoriai, tinkamai naudojosi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Susirinkimų įstatyme numatytomis teisėmis ir laisvėmis, jiems inkriminuojamų Susirinkimų įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl negali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla A. M., R. O. ir B. G. atžvilgiu nutraukta ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti 2012-06-29 teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą bei R. O., A. M., B. G. paskirti administracines nuobaudas.

Pažymi, kad 2012-03-02 B. G., A. M. ir R. O. pareiškimas Nr. A34-79 dėl 2012-03-17 14 val. organizuojamos akcijos „Už teisingumą“ Nepriklausomybės aikštėje buvo išnagrinėtas 2012-03-07 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Renginių (susirinkimų) derinimo komisijos (toliau - Komisija) posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymu (toliau - Įstatymas). Šiame Komisijos posėdyje dalyvavo organizatorių deleguotas atstovas N. P..

Apeliaciniame skunde nurodo, kad prašymo nagrinėjimo metu išaiškėjo aplinkybių (Vilniaus miesto savivaldybės administracija jau buvo suderinusi kitų organizatorių tą pačią dieną, tuo pačiu laiku ir iš dalies toje pačioje vietoje organizuojamo susirinkimo vietą, laiką ir formą), dėl kurių susirinkimas negalėjo būti organizuojamas pranešime nurodyta forma, nurodytoje vietoje ar nurodytu laiku, todėl, dalyvaujant susirinkimo organizatorių deleguotam atstovui, vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, buvo pateikti ir svarstomi pasiūlymai dėl kitokių susirinkimo formų, vietos ir laiko. Renginių (susirinkimų) derinimo komisija, atsižvelgdama į svarstymo metu aptartus klausimus ir pasiūlymus, priėmė sprendimą suderinti akcijos vietą, laiką ir formą ir išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, akciją „Už teisingumą" organizuojant 15-17 val. teritorijoje prie automobilių stovėjimo aikštelės iš A. T. gatvės pusės, ne daugiau kaip 5 tūkstančiams žmonių.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog pranešimas išnagrinėtas ir sprendimas priimtas, laikantis Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 10 straipsnyje nustatytų pranešimo nagrinėjimo terminų ir tvarkos. Be to, sprendimas išduoti susirinkimo organizatoriams pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos aukščiau nurodytoje vietoje ir laiku, buvo priimtas ir paskelbtas nedelsiant - iš karto po pranešimo išnagrinėjimo, dar dalyvaujant organizatorių deleguotam atstovui N. P.. Todėl nėra pagrindo teigti, kad organizatoriai negalėjo žinoti ar nežinojo apie pažymėjime nurodytą susirinkimo vietą, laiką ir formą. Iki susirinkimo organizavimo dienos (kovo 17 d.) buvo pakankamai laiko organizatoriams informuoti susirinkimo dalyvius apie pasikeitusią vietą ir laiką.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija suderino (kartu dalyvaujant organizatorių atstovui) susirinkimo vietą, laiką ir formą ir parengė pažymėjimą, kurio patys organizatoriai atsiimti neatvyko, kitais būdais jo gauti nepageidavo. Nurodo, kad teismo išvada, jog organizatoriai negalėjo žinoti apie suderintą kitą, nei pranešime nurodytą susirinkimo vietą, laiką ir formą, nes negavo duomenų, jog jie kviečiami derinti susirinkimo aplinkybių ir kad organizuojamos akcijos laikas ir vieta buvo pakeisti vienašališkai, neatitinka tikrovės. Pažymi, jog taip pat galimybė apskųsti atsisakymą išduoti pažymėjimą nebuvo apsunkinta.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos medžiagą bei faktines aplinkybes, neteisingai konstatavo, kad organizuojamos akcijos laikas ir vieta buvo pakeisti vienašališkai, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą B. G., A. M. bei R. O. prašo Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-29 nutarimą nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nuosekliai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad B. G., A. M. ir R. O. nebuvo suteikę įgaliojimų N. P. derinti, keisti susirinkimo vietą, datą ar laiką.

Atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad Komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas pareiškėjų pranešimas, N. P. buvo įteiktas protokolas ar pažymėjimas. Pažymi, kad apeliacinio skundo motyvas, jog pareiškėjai neatvyko atsiimti pažymėjimo, kuriame pakeista susirinkimo vieta bei laikas, teisiškai nereikšmingas, kadangi norminiai aktai tokios pareigos susirinkimo organizatoriams nenumato. Teigia, kad apie susirinkimo laiko ir vietos pakeitimą organizatoriai informuoti nebuvo, pareiškimas dėl pilietinės akcijos organizacijos Vilniaus miesto savivaldybėje buvo svarstomas ir priimtas sprendimas, pažeidžiant Susirinkimų įstatymo nuostatas. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad ant pilietinės akcijos organizatorių 2012-03-02 pareiškimo yra Savivaldybės spaudas su žyma „Leista“, kuris organizatoriams leido pagrįstai manyti, jog savivaldybė akcijos laiką ir vietą iš esmės suderino. Nurodo, jog apeliacinio skundo tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Patikrinus byloje esančius įrodymus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutarimą.

ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Susirinkimų įstatymo pažeidimus.

A. M., R. O. bei B. G. administracinių teisės pažeidimo protokoluose buvo suformuluota analogiška pažeidimo sudėtis, kad jie 2012-03-17 nuo 14.00 val. iki 15.45 val. būdami organizatoriais, surengdami akciją „Už teisingumą“ Nepriklausomybės aikštėje Gedimino pr. 53, Vilniuje, prie Kovo 11-ąjai skirto paminklo, nesilaikė susirinkimo organizavimo tvarkos, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012-03-14 įsakyme Nr. A30-803 „Dėl leidimo organizuoti akciją „Už teisingumą“ nurodytos susirinkimo vietos (Lietuvos Respublikos Seimo teritorijoje prie automobilių stovėjimo aikštelės iš A. T. gatvės pusės) ir laiko (leista buvo organizuoti 2012-03-17 nuo 15.00 val. iki 17.00 val.) taip savo veiksmais pažeidė 1993-12-02 Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 6 str. 1 d., 7 str. 1 d. ir 9 str. 4 d. reikalavimus.

LR Susirinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pranešimą apie susirinkimo organizavimą organizatorius arba jų atstovas paduoda ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo susirinkimo vedimo dienos. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad susirinkimų organizatoriai informuoja apie organizuojamą susirinkimą savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovą ar jo įgaliotą atstovą raštišku pranešimu (pateikiamas ir jo nuorašas), kurį pasirašo ne mažiau kaip du asmenys, kad suderintų susirinkimo vietą, laiką ir sąlygas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai A. M., R. O. ir B. G. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su 2012-03-02 pareiškimu (b.l. 4), informuodami, kad numato kovo 17 d. 14 val. Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų organizuoti viešą pilietinę įvairių visuomeninių organizacijų akciją “Už teisingumą”. Nurodė, jog mitingo trukmė iki 2 valandų.

LR Susirinkimų įstatymo 11 str. 1 d. numatyta, kad, išnagrinėjęs pranešimą apie susirinkimo organizavimą, savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas ar jo atstovas priima vieną iš šių sprendimų, kurį skelbia nedelsiant: 1) išduoti susirinkimo organizatoriui pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos; b) atsisakyti išduoti tokį pažymėjimą, jeigu, organizuojant susirinkimą, gali būti pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė ar kitų asmenų teisės ir laisvės.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pranešimas buvo nagrinėjamas 2012-03-07 (b.l.10-11), jame dalyvavo organizatorių atstovas N. P., jame buvo pateiktas pasiūlymas organizuoti akciją kitoje vietoje, tačiau N. P. nurodė argumentus, kodėl akcijos vieta neturėtų būti keičiama. Komisijos posėdyje buvo nutarta suderinti akcijos laiką ir formą ir išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos laiko ir formos kitoje vietoje ir kitu laiko, nei pareiškimu prašė organizatoriai.

LR Susirinkimų įstatymo 11 str. 2 d. reglamentuota, jog pažymėjimas dėl suderintos susirinkimo laiko ir vietos išduodamas pranešimo nagrinėjimo dieną, t.y. būtent tą dieną įteikiamas rašytinis nustatytos formos dokumentas.

Nustatytos formos pažymėjimas, patvirtinantis Komisijos sprendimą, tą pačią dieną organizatoriams išduotas nebuvo. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja E. T. 2012-03-14 priėmė įsakymą “Dėl leidimo organizuoti akciją “Už teisingumą” (b.l. 3) bei išdavė 2012-03-14 Leidimą (pažymėjimą) “Dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos“ Nr.A35-75 (b.l. 113), kurie patvirtina, jog Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių pareiškimas buvo patenkintas kitaip, nei to prašė organizatoriai.

Pagal LR Susirinkimų įstatymo 10 str. 3 d. nuostatas, jeigu, nagrinėjant pranešimą, išaiškėja aplinkybių, dėl kurių susirinkimas negali būti organizuojamas pranešime nurodyta forma, nurodytoje vietoje ar nurodytu laiku, tai, tik dalyvaujant susirinkimo organizatoriams, gali būti pateikiami ir svarstomi pasiūlymai dėl kitokių susirinkimo formų, vietos ir laiko. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad susirinkimo organizatorių atstovas N. P. buvo jų įgaliotas dalyvauti, svarstant kitokius pasiūlymus, nepateikta, A. M., R. O., B. G. teigė, kad jis buvo įgaliotas atstovauti organizatorius tik jų jau pateikto pareiškimo nagrinėjime. Liudytoja teismo posėdyje apklausta Komisijos posėdžio pirmininkė E. T. patvirtino, kad N. P. nesutiko su pateiktais kitais siūlymais, argumentavo, kodėl pareiškimas turi būti patenkintas.

Suderinimu laikomas bendras abiejų pusių sutarimas. Todėl apygardos teismas pritaria pirmos instancijos teismo vertinimui, kad, nesant tokio sutarimo (suderinimo) ar nepavykus suderinti abiems šalims, atsakingos institucijos atstovai privalėjo priimti 11 str. 1 d. 2 p. nurodytą sprendimą atsisakyti išduoti leidimą (pažymėjimą), jeigu, organizuojant susirinkimą, gali būti pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė ar kitų asmenų teisės ir laisvės.

Kai nėra galimybės patenkinti pateiktą pareiškimą, savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas arba jo atstovas pasiūlo susirinkimą organizuoti kitu laiku ir, tik suderinęs su organizatoriais vietą ir laiką, išduoda pažymėjimą, priešingu atveju, atsisako išduoti pažymėjimą.

Bylos duomenimis patvirtinta, kad po pranešimo išnagrinėjimo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai A. M., R. O. ir B. G. iš institucijos, kuri atsakinga už pateikto pareiškimo išnagrinėjimą, pareigūnų negavo informacijos, kad jie kviečiami suderinti susirinkimą kitu laiku ir kitoje vietoje, nei nurodyta jų pateiktame pareiškime, todėl Susirinkimų įstatymo nuostatos jiems davė pagrindo manyti, jog jų pareiškimas patenkintas visiškai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal LR Susirinkimų įstatymo 13 str. susirinkimo organizatoriai atsisakymą išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos gali apskųsti atitinkamam apylinkės teismui per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo, kurį teismas turi išnagrinėti per tris dienas.

Konstatuotina, kad atsisakymo išduoti pažymėjimą atveju būtina pagal galimybę pareiškimą išnagrinėti kuo skubiau ir suteikti galimybę pasinaudoti įstatyme suteikta teise apskųsti sprendimą atsisakyti išduoti pažymėjimą. Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, organizatoriams buvo apsunkintas tinkamas didelio susirinkimo dalyvių (buvo planuojama nuo 5 iki 7 tūkstančių žmonių) skaičiaus informavimas apie organizuojamos akcijos vietos bei laiko pakeitimą vienašališkai be jokio suderinimo ir galimybė iki suplanuoto susirinkimo apskųsti priimtą sprendimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 str. nustatyta, jog negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.

Kadangi ATPK 188⁷ str. 1 d. norma, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo pažeidimą, yra blanketinio pobūdžio, todėl, inkriminuojant minėtos teisės normos pažeidimą, būtina išvardyti konkrečias Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo nuostatas, kurias pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariams A. M., R. O. ir B. G. inkriminuojamas LR Susirinkimų įstatymo 6 str. 1 d. pažeidimas. Ši norma nustato įstatymo reguliavimo sritį, jose elgesio taisyklės neformuluojamos. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, nėra aišku, kokiu savo elgesiu organizatoriai pažeidė šią teisės normą. Įstatymo 6 str. 1 d. inkriminavimas, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra ydingas, nes iš jos turinio teisinių santykių subjektai gali tik spėlioti draudimus ar įpareigojimus.

Taip pat organizatoriams inkriminuojamas LR Susirinkimų įstatymo 9 str. 4 d. pažeidimas. Ši norma nustato, kad savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas ar jo įgaliotas atstovas išduoda nustatytos formos pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, t.y. ši norma numato pareigą ne susirinkimo organizatoriams, o savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovui ar jo įgaliotam atstovui. Todėl nėra aišku, kokiais veiksmais ar neveikimu susirinkimo organizatoriai pažeidė pastarojo įstatymo normą.

Taip pat apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariams A. M., R. O. ir B. G. nepagrįstai buvo inkriminuotas LR Susirinkimų įstatymo 7 str. 1 d, pažeidimas, kadangi pats pažymėjimas „Dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos” buvo parengtas (b.l. 113) (buvimas nesiejamas su paties pažymėjimo atsiėmimu), todėl, jeigu pareiškimas buvo patenkintas, būtų nelogiška konstatuoti, kad susirinkimo organizatoriai laiku nesuderino susirinkimo vietos ir laiko su savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovu ar įgaliotu atstovu. Susirinkimų įstatyme nėra numatyta teisinė pareiga per atitinkamą laikotarpį atsiimti parengtą pažymėjimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal suformuotą teismų praktiką tuo atveju, kai teisės norminiai aktai nenustato aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, kad būtų suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-1914/2011 ir kt.).

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nustatyta, kad pilietinės akcijos „Už teisingumą“ organizatoriai Susirinkimų įstatymo nustatyta tvarka informavo savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovą raštišku pranešimu apie planuojamą akcijos rengimą, vietą, laiką, žmonių skaičių. Organizatoriai nebuvo kviečiami į savivaldybės instituciją dėl kitos susirinkimo vietos ir laiko suderinimo, tačiau jiems buvo išduotas leidimas (pažymėjimas) Dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos, leidžiant susirinkimą kitu laiku ir kitoje vietoje (b. l. 113).

Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys (Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai A. M., R. O. ir B. G.), būdami taikaus susirinkimo organizatoriai, tinkamai naudojosi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Susirinkimų įstatyme numatytomis teisėmis ir laisvėmis, jiems inkriminuojamų Susirinkimų įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl negali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalį.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-29 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 PK apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.