Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Olego Fedosiuko, spręsdama nuteistojo V. B. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 24 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 24 d. nuosprendžio vykdymo klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai padarė esminius BPK pažeidimus, taip pat netinkamai pritaikė įstatymą. Teismai nepagrįstai V. B. inkriminavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje požymius, nors byloje nėra pagrindo konstatuoti V. B. tiesioginės tyčios įgyti narkotines medžiagas. Teismai, vertindami bylos duomenis, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes išsamiai ir nešališkai netyrė bylos aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų. Teismai V. B. kaltę nepagrįstai grindė kitų bendrakaltinamųjų A. G. ir D. M. parodymais. Teismai susirašinėjimus tarp A. G. ir V. B. klaidingai vertino kaip V. B. kaltę (išankstinį žinojimą, kad bus gabenamos narkotinės medžiagos) pagrindžiančius įrodymus, nors iš susirašinėjimo turinio nematyti, kad asmenys bendrautų apie narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą ar platinimą. Teismai, nesant įrodymų D. M. nupirktą telefoną nepagrįstai vertino kaip konspiracinį ir nepagrįstai atmetė V. B. paaiškinimus kokiu tikslu šis telefonas buvo perkamas. Neatsižvelgė, kad šiuo telefonu jokių konspiracinių pokalbių nebuvo užfiksuota. Teismai nepagrįstai nesivadovavo V. B. parodymais ir juos vertino kaip prieštaringus, nors esminių prieštaravimų juose nebuvo. Teismai nesirėmė įrodymais, kurie paneigia V. B. tiesioginę tyčią dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje atlikimo. Teismai nepagrįstai netaikė in dubio pro reo principo. Teismai nepagrįstai V. B. inkriminavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, požymius, nors pripažino nustatyta, kad V. B. nedalyvavo gabenant narkotines ir psichotropines medžiagas į Lietuvos Respubliką, t. y. nenustatyti objektyvieji požymiai jo veikoje. Teismai pažeidė BK 23 straipsnio nuostatas, nes esant nustatytam V. B. savanoriškam atsisakymui vykdyti nusikalstamas veikas, nepagrįstai jam netaikė BK 23 straipsnio. Teismai nepagrįstai konstatavo esant organizuotą grupę ir pritaikė BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesant organizuotos grupės objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Teismai nepagrįstai V. B. pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, nenustačius asmens veiksmuose neteisėtumo laikyti psichotropinę medžiagą klonozepamą, visas abejonės dėl medžiagos įsigijimo aplinkybių vertino V. B. nenaudai. Teismai pažeidė BK 54 straipsnio 3 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas. Nors apeliacinės instancijos teismas V. B. pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau paskyrė per griežtą, neteisingą ir neproporcingą bausmę, nebuvo įvertinti jam inkriminuotų veiksmų pobūdis, dalyvavimo mastas ir atsisakymas toliau daryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje. Kiti du nuteistieji pilnai pabaigė daryti nusikalstamas veikas, bet jiems paskirtos kur kas švelnesnes bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatoriai nesutinka su V. B. nuteisimu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalies, 259 straipsnio 2 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir įrodymų pakankamumu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Nors kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatoriai, prašydami panaikinti skundžiamus teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą V. B. nutraukti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, nuteistajam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju dėl analogiškų nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu, išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.

Kasacinio skundo teiginiai dėl in dubio pro reo principo pažeidimo, teismo šališkumo yra nurodomi deklaratyviai, grindžiant juos savu byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo interpretavimu bei apsiribojant kasacinės instancijos teismo suformuotos teismų praktikos citavimu, nepateikiant aiškių, konkrečių su šia baudžiamąja byla susijusių teisinių argumentų.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo V. B. nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalies, 259 straipsnio 2 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad nuteistajam V. B. paskirta per griežta bausmė.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas V. B. bausmę pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, paskyrė savo dydžiu aiškiai per griežtą bausmę, kuri prieštarauja teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, pakeitė Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam V. B. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi jam paskyrė švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą aštuoneriems metams. Be to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, V. B. pirmosios instancijos teismo skirta arti minimaliai sankcijoje numatyta bausmė yra protinga ir teisinga.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 24 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo V. B. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.