Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. Š. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2095-156/2015, kuria nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 str., 329 str.).

Atskirasis skundas atmestinas.

Vykdymo proceso normos numato galimybę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į asmeninį turtą, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).

Nagrinėjamos bylos atveju antstolė D. P., vykdydama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-09-22 nutartį dėl 150,11 Lt (43,47 Eur) vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko L. Š. išieškotojos antstolės D. P. naudai, nustatė, kad skolininkas neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl 2015-08-20 pareiškimu kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo (1 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs antstolės prašymą, jį tenkino ir nustatė, kad skolininkui L. Š. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. Š. gaunamų pajamų (8–9 b. l.).

Suinteresuotas asmuo R. Š. atskirajame skunde nurodo, kad šalys kartu negyvena trejus metus, ji viena išlaiko nepilnametę dukterį, pateikti ieškinį dėl santuokos nutraukimo ji neturi pinigų, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 308 Eur, išieškoma skola yra asmeninė jos sutuoktinio L. Š. skola (12 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, nesutinka su šiais apeliantės atskirojo skundo argumentais.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. CK 3.110 straipsnio 1 dalis reglamentuoja sutuoktinių atsakomybę pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, konstatuotina, kad suinteresuoto asmens R. Š. argumentas, jog 2008 metais susidariusi skola yra asmeninė jos sutuoktinio prievolė ir išieškojimas iš jo sutuoktinės darbo užmokesčio yra negalimas, yra nepagrįstas, nes šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar L. Š. sutuoktinės R. Š. asmeninio turto, o iš skolininko L. Š. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Atskirąjį skundą apeliantė grindžia argumentais, kad su L. Š. kartu negyvena 3 metus laiko, ji pati viena išlaiko dukterį, gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 308 Eur, jos sutuoktinis yra bedarbis, pajamų negauna.

CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jos atskirajame skunde nurodytus argumentus: įrodymų apie jos gaunamą darbo užmokestį, apie jos sutuoktinio įregistravimą darbo biržoje, sutuoktinių atskirą gyvenimą. Teismas, neturėdamas šių įrodymų, neturi galimybės įvertinti atskirojo skundo argumentų pagrįstumo, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad apeliantė neįrodė atskirajame skunde išdėstytų aplinkybių.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepranešė R. Š. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

CPK 593 straipsnio 2 dalis numato, kad klausimus, kylančius iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės (CPK 593 str. 3 d.).

Nurodytų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir apie tokio pareiškimo nagrinėjimą nepranešdamas suinteresuotiems asmenims, šiuo konkrečiu atveju skolininko sutuoktinei R. Š., nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tokio prašymo nagrinėjimo tvarką. Pirmosios instancijos teismo nutartis, vadovaujantis CPK 593 str. 4 d., buvo išsiųsta suinteresuotam asmeniui R. Š., kuri, vadovaudamasi CPK 593 str. 4 d., teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu, todėl jos procesinės teisės nebuvo pažeistos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Suinteresuoto asmens R. Š. atskirasis skundas atmetamas, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.