- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- eI2-732-809/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01839-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- V. M., A. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Orange Style“, uždaroji akcinė bendrovė „Medholidays“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir A. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Valstybinė vartotojų teisių tarnyba ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos Seimo, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Orange Style“, uždaroji akcinė bendrovė „Medholidays“).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu prašydami iš atsakovės (solidariai iš atsakovės atstovų) priteisti po 497 Eur turtinę ir 5 000 Eur neturtinę žalą bei 5 procentų metinių palūkanų nuo pretenzijos atsakovei įteikimo dienos iki visiško jos įvykdymo.
Nurodo, kad iš kelionių agentūros UAB „Orange Style“ įsigijo kelionę į Gruziją, kuri turėjo įvykti 2020 m. rugsėjo 8-16 dienomis. Pareiškėjai už kelionę sumokėjo 994 Eur. Atsakovai sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, todėl pareiškėjai patyrė turtinę ir moralinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir Ministerija) išvados nurodo, kad 2020 m. liepos 3 d. Europos Komisija Lietuvai atsiuntė oficialų pranešimą (C(2020) 4407 final), kuriame išreiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.751 straipsnio 5 dalis, priimta CK 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2956, kartu su Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – ir Turizmo įstatymas) 171 straipsniu, priimtu Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 15 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymu Nr. XIII-2862, neatitinka 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių (toliau – ir Direktyva) 12 straipsnio 2 dalies, 3 dalies b punkto ir 4 dalies reikalavimų. Pagal Direktyvos 12 straipsnio 2 dalies, 3 dalies b punkto ir 4 dalies nuostatas, dėl neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių nutraukus kelionės paslaugų paketo sutartį, organizatorius privalo grąžinti visas keliautojo sumokėtas sumas, išskaičiavus sutarties nutraukimo mokestį, ne vėliau kaip per 14 dienų,
Reaguojant į kilusią COVID-19 pandemiją, CK 6.751 straipsnis buvo papildytas 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu, esant Turizmo įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje nurodytiems apribojimams, turistas ir kelionių organizatorius nesusitaria dėl sumokėtų pinigų už neįvykusią organizuotą turistinę kelionę kompensavimo, kelionių organizatorius ne vėliau kaip per 90 dienų nuo dienos, kai nelieka Turizmo įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje nurodytų apribojimų, kurių pagrindu kelionių organizatoriaus įsipareigojimų pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį vykdymas tapo neįmanomas, grąžina visus turisto arba jo vardu sumokėtus pinigus už organizuotą turistinę kelionę. Taigi, pareiškėjų nuomone, CK 6.751 straipsnio 5 dalyje nustatytas 90 dienų laikotarpis, per kurį keliautojai turi teisę susigrąžinti už kelionės paslaugų paketą sumokėtas sumas, prieštarauja Direktyvos 12 straipsnio 4 dalyje nustatytam 14 dienų laikotarpiui ir 12 straipsnio 2, 3 dalies b punkto nuostatoms. Taip nukrypti nuo Direktyvos neleidžiama pagal jos 4 straipsnį, kuriuo valstybėms narėms neleidžiama priimti nuostatų, neatitinkančių šioje Direktyvoje įtvirtintų reikalavimų, kuriais būtų užtikrinama nevienodo lygio keliautojų apsauga.
2020 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-5129, kuriuo siūloma panaikinti Civilinio kodekso 6.751 straipsnio 5 dalį. Be to, jame nustatyta, kad tais atvejais, kai organizuotos turistinės kelionės sutartis nutraukta iki Įstatymo projekto įsigaliojimo dienos, o kelionių organizatorius nėra grąžinęs visų turisto arba jo vardu sumokėtų pinigų už organizuotą turistinę kelionę, Civilinio kodekso 6.751 straipsnio 4 dalyje nustatytas pinigų grąžinimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Tai reiškia, kad keliautojams pinigai būtų grąžinti per 14 dienų nuo Įstatymo projekto įsigaliojimo dienos.
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) atsakomybės nurodo, kad atsižvelgiant į situaciją dėl koronaviruso plitimo, Vyriausybė 2020 m. kovo 15 d. neeiliniame posėdyje nutarė paskelbti karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val. iki birželio 16 d. 24.00 val. Neteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2020 m. kovo 14 d. Konstitucinio teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu buvo pripažinta, kad neteisėta Vyriausybė paskelbė neteisėtą nutarimą, kuriuo Lietuvos teritorijoje įvedė karantiną bei nustatė jo sąlygas. Šis neteisėtas nutarimas yra grindžiamas Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsniu. Realizuodama šio įstatymo nuostatas neteisėta Vyriausybė paskelbdama karantiną nustatė sąlygas: uždrausti Lietuvos piliečiams išvykti iš Lietuvos, išskyrus nutarime nurodytus atvejus; asmenims grįžusiems iš užsienio nustatyti privalomąją 14 d. izoliaciją, išskyrus nutarime nurodytus atvejus; draudžiamos kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas; kiti numatyti ribojimai.