Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėjos AB SEB bankas ir AB Šiaulių bankas pateikė skundus dėl antstolio I. G. veiksmų, prašė panaikinti antstolio 2020 m. balandžio 20 d. patvarkymus Nr. S-20-8-14201 ir Nr. S-20-8-14204 Dėl lėšų esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/01888.

2. Pareiškėja AB SEB bankas skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, jog antstolis patvarkymą pateikė ne per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS), o tiesiogiai bankui elektroniniu būdu. Bankas nėra ir negali būti atsakingas, jeigu antstolis negali patvarkymo nurodytai kredito įstaigai pateikti per PLAIS. Net jeigu nurodyta kredito įstaiga veiktų ne Lietuvos Respublikoje ar nebūtų PLAIS dalyvė, tai niekaip neužkirstų kelio antstoliui teikti patvarkymus tiesiogiai kredito įstaigai atidariusiai sąskaitą vadovaujantis tarptautinės teisės aktų nustatyta tvarka ar kitu antstoliui ir kredito įstaigai priimtinu būdu. Vien tai, kad teisėtas būdas antstoliui nėra priimtinas dar nereiškia, kad antstolis turi teisę teikti patvarkymus Lietuvos Respublikos teisės aktams prieštaraujančiu būdu. Piniginės lėšos, kurias patvarkyme yra prašoma areštuoti, ir kurios yra galimai laikomos kitų banko klientų (ne skolininkės G. G.) sąskaitose yra klientų, o ne banko žinioje. Kadangi bankas nėra šių lėšų savininkas, antstolis, norėdamas areštuoti ar kitaip apriboti disponavimą šiomis lėšomis, savo patvarkymą areštuoti ar kitaip apriboti konkrečioje banko kliento sąskaitoje esančias lėšas turėtų pateikti taip, kaip nustato CPK 689 straipsnio 1 dalis, t. y. teikdamas nurodymą per PLAIS. Toks antstolio patvarkymo įgyvendinimo būdas, kai išieškojimas nėra nukreipiamas į skolininko sąskaitą aptarnaujantį banką, bet antstoliui patogesniu ir pigesniu būdu, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeidžia antstolio prievolę savo veiklą vykdyti nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio patvarkymas yra techniškai neįgyvendinamas, nepažeidžiant lėšų paskirstymo pagal reikalavimų patenkinimo eilę tvarkos. Sukūrus PLAIS ir šiai sistemai perėmus skolų išieškojimo koordinavimo veiklą, tik PLAIS gauna visus duomenis, reikalingus automatiniam lėšų paskirstymui Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu bankas neturi informacijos apie kitus G. G. kreditorius ir jų turimų kreditorinių reikalavimų eilę. Taigi, jeigu bankas butų priverstas vykdyti skundžiamą antstolio patvarkymą neturėdamas PLAIS valdomų duomenų, negalėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi CPK 754 straipsnyje nustatyto išieškojimo eiliškumo bei užtikrinti antstolio patvarkymo įvykdymo. Tokiu būdu, antstolio interesas užtikrinti išieškojimą, pažeistų ne tik banko interesus, bet ir kitų vykdymo proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus.

3. Pareiškėja AB Šiaulių bankas skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, kad priimdamas skundžiamą patvarkymą, antstolis nesilaikė įstatymo nuostatų, reglamentuojančių priverstinę piniginių lėšų nurašymo arba laikino skolininko piniginių lėšų arešto tvarką. Patvarkymas bankui pateiktas ne per PLAIS, o elektroniniu paštu info@sb.lt, nors skolininkė banke turi sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu pateikiant bankui patvarkymą, buvo nesilaikyta CPK 689 straipsnio 2 dalies reikalavimo. Teisės aktai, reglamentuojantys bankų veiklą, nenumato, kad kredito įstaiga turėtų pareigą kontroliuoti vykdomus mokėjimus taip, kaip tai nurodoma skundžiamame antstolio patvarkyme. Teikdamas patvarkymą ne per PLAIS, antstolis nepagrįstai ir neteisėtai įpareigoja banką vykdyti funkcijas, kurios nėra priskirtos bankams. Bankas neturi nei techninių galimybių, nei papildomų žmogiškųjų resursų įgyvendinti patvarkymo bei kontroliuoti mokėjimo pavedimų, susijusių su skolininkų lėšų judėjimu, o toks patvarkymo įgyvendinimas pareikalautų naujų ir investicijų reikalaujančių techninio pobūdžio sprendimų. Antstolis, vykdydamas skolininkės skolos išieškojimą, turėjo imtis įstatymo nustatytų veiksmų, kad būtų nustatyti asmenys, skolingi skolininkei ir areštuoti jų mokėtinas sumas. Šiuo atveju, priimdamas patvarkymą, antstolis savo funkcijas surasti lėšas, reikalingas skolai padengti, sekti lėšų judėjimą ir jas paskirstyti perkelia bankui kaip kredito įstaigai. Bankas, vykdydamas nepagrįstą antstolio patvarkymą, pažeistų Mokėjimų įstatymo reikalavimus, dėl ko bankui kiltų atsakomybė pagal nurodyto įstatymo 51 straipsnį. Antstolis, pateikdamas bankui privalomą vykdyti nurodymą, kurio bankas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus neturi teisės ir galimybių vykdyti, viršijo jam įstatymu suteiktus įgaliojimus.