Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Salvinijai R. S., jos atstovei advokato padėjėjai D. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. lapkričio 20 d., apie 14.00 val., Kaune, T. Masiulio 18K, S. R. S. vairuodama automobilį Toyota Sienna, v. n. (duomenys neskelbtini), neblaivi, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį, nedavė kelio ir susidūrė su greta, ta pačia kryptimi važiuojančiu automobiliu Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Po eismo įvykio nesustojo, nepažymėjo įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 14; 16; 101; 219.1 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. R. S. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 20d. iš (duomenys neskelbtini) važiavo į kitą darbo vietą. Visą kelią skambėjo mobilus telefonas. Atvažiavusi į ligoninės vidinį kiemą, išsitraukė telefoną ir tuo metu prie jos automobilio priėjo vyriškis, kuris pasakė, kad ji nežymiai užkliudė vyriškio automobilį. Važiuodama ji nejautė jokio automobilių kontakto, tačiau jei žmogus sakė, kad ji kliudė, tai ji su tuo sutiko. S. R. S. pasiūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją, bet klausė ar tik ji viena kalta. Matė ant savo automobilio nedidelius apgadinimus. Vyriškis pasakė, kad nesutinka pildyti deklaracijos. Kadangi ji skubėjo į darbą, todėl pasiūlė vyriškiui eiti kartu iki jos kabineto ir palaukti kol ji atleis kelis pacientus, bet vyriškis nesutiko. S. R. S. nuėjo į darbą. Kadangi jai pradėjo svaigti galva bei buvo širdies permušimai, todėl ji išgėrė 50 ml buteliuką vaistų Rameval, kuriuos atsiskiedė su vandeniu. Maždaug po 20 min. jai į mobilų paskambino policijos pareigūnas ir pakvietė ateiti prie automobilio. Netrukus pas ją į kabinetą atėjo vienas pareigūnas ir ji su juo nuėjo prie automobilio. Kai jai buvo nustatytas 1,5 prom. girtumas, ji su tuo sutiko, tačiau mano, kad tam įtakos galėjo turėti S. R. S. išgerti vaistai, todėl gailisi, kad nesikreipė dėl kraujo tyrimo atlikimo. Tą dieną vairuotojo pažymėjimo nebuvo pasiėmusi.

Liudytojas K. Ž. parodė, kad 2014 m. lapkričio 20 d. grįždamas į Prienus, važiavo Kalantos gatve link hidroelektrinės. Važiavo antrąja eismo juosta, nes toliau yra kelio susiaurėjimas. Prie namo Nr. 18, jau pravažiavus susiaurėjimo juostą, iš kažkur atsirado baltas automobilis Toyota, kuris iš dešinės persirikiavo į jo važiuojamąją eismo juostą ir staiga brūkštelėjo K. Ž. automobilio priekį, kliudė dešinio sparno priekį. Kliudęs automobilis nuvažiavo nepristabdęs. Automobilio numerių K. Ž. įvykio metu nespėjo įsidėmėti. K. Ž. pradėjo mirksėti, signalizuoti nuvažiuojančiam automobiliui. Automobilis į signalus nereagavo, mano, kad automobilis net padidino greitį. Automobiliui tolstant K. Ž. iš įvykio vietos nuvažiavo, bandydamas pasivyti pasišalinantį automobilį. Nuo eismo įvykio vietos iki kiemo, kuriame automobilis sustojo, K. Ž. vijosi apie 5-7 km. K. Ž., būdamas automobilyje, girdėjo kontakto garsą, nes kliudė jo priekį. Nurodo, kad kito automobilio vairuotojas gal ir negirdėjo kontakto garso, tačiau kontaktą turėjo pajausti, nes nuo kliudymo K. Ž. automobilį net nunešė į šoną. Kieme priėjus prie vairuotojos, ji nelabai orientavosi, kas įvyko. K. Ž. paaiškino, kad ji kliudė jo automobilį. Vairuotoja jam atrodė neblaivi, išlipusi iš automobilio susvirduliavo, kalba buvo nerišli. Jis pasakė, kad iškvietė policiją, tačiau vairuotoja pasakė, kad neturi laiko, nes turi eiti dirbti, todėl nelauks bei siūlė susitarti jos automobilyje. K. Ž. apie 10 minučių įkalbinėjo vairuotoją palaukti policijos, tačiau ji nelaukė ir nuėjo.

Liudytojas R. B. parodė, kad 2014 m. buvo gautas iškvietimas prie onkologinės ligoninės, kur susidūrė du automobiliai ir vienas iš automobilių vairuotojų bando pasišalinti. Nuvykus į vietą rado du apgadintus automobilius VW Passat ir Toyota. Prie pareigūno priėjo tik VW Passat vairuotojas, kuris paaiškino, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis Toyota. Jis nurodė, kad eismo įvykis buvo ne toje aikštelėje, o kažkur toliau. VW Passat vairuotojas aiškino, kad signalizavo šviesomis, garsiniu signalu, rankų mostais, tačiau automobilis nuvažiavo, todėl jis važiavo paskui Toyota automobilį ir privažiavo iki onkologinės ligoninės automobilių stovėjimo aikštelės. Automobilio VW Passat vairuotojo teigimu, iš automobilio Toyota išlipo moteris, kuri pripažino, kad įvyko eismo įvykis, kad apgadino jo automobilį, pasiūlė atlyginti žalą, tačiau VW Passat vairuotojas jautė nuo moters sklindantį alkoholio kvapą, todėl su ja nesitarė. Moteris pasišalino į ligoninę, sakydama, kad turi dirbti. Duomenų bazėje susirado vairuotojos telefono numerį, pasiskambino ir paprašė kiek įmanoma greičiau ateiti prie automobilio. Nesulaukus 15 min. bėgyje, pradėjo ieškoti po ligoninę ir vienam iš kabinetų rado moterį, su kuria nuėjo prie automobilių. Iš pradžių moteris pripažino, kad buvo toks įvykis. Po kiek laiko pradėjo neigti ir kėlė skirtingas versijas. Keitėsi versijos, bet vis buvo grįžtama, kad vairuotoja sutinka ir atlygins žalą. Nuo vairuotojos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Kilo įtarimas, kad vairuotoja gali būti neblaivi. Kadangi R. B. neturėjo tarnybiniame automobilyje alkoholio matuoklio, todėl susisiekė su kelių policijos ekipažu, kuriems atvykus, buvo nustatytas automobilio Toyota vairuotojos girtumas. Buvo nubraižyta eismo įvykio schemą, Kelių policijos pareigūnai fotoaparatu užfiksavo apgadinimus. Su visa medžiaga ir vairuotojais nuvyko į kelių policijos valdybą tolimesniam aiškinimuisi. R. B. taip pat nurodo, kad nuo tada, kai pradėjo bendrauti su S., iki tol, kai jai buvo tikrinamas girtumas, praėjo mažiausiai 40 min. Prieš tikrinant girtumą nebuvo išsakyti prašymai dėl alkotesterio, burnos praskalavimo. Moteris nurodė, kad yra vartojusi alkoholio, bet dieną prieš ir kad tikrai nebus alkoholio jos organizme.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2014 m. lapkričio 20 d. budinčioje dalyje pildant įvykio dokumentus, automobilio Toyota Sienna vairuotoja su pažeidimu sutiko, gailėjosi dėl jo. R. K. surašė protokolą, vairuotoja jį pasirašė. Po to vairuotoja paklaususi : „ar tai protokolą rašote?“, ant stalo padėjo 200 Lt banknotą.

Liudytoja A. A. parodė, kad S. R. S. nepamena. Prieš tikrinant girtumą visada yra paklausiama prieš kiek laiko vartotas alkoholis, ar apskritai vartotas alkoholis. A. A. nurodo, kad jei S. R. S. buvo sulaikyta patrulių ir po to iškviestas kitas ekipažas girtumo patikrinimui, tai mano, kad iki tikrinimo praėjo nemažai laiko.

Ekspertas Ž. M. į proceso dalyvių klausimus atsakė sekančiai. Atsižvelgiant į tiriamosios ūgį, svorį, paskaičiuojam, kad jos kūne yra 45,6 kg vandens, t.y. jeigu jai pasiekti 1 ‰ neblaivumo, reikia išgerti 45,6 g gryno etilo alkoholio. Kad pasiekti 1,5 ‰, reikia išgerti 68,4 g gryno etilo alkoholio. Paskaičiavus pagal tai, kad medikamente „Rameval“ yra 63 tūrio procentai etilo alkoholio, tai 10 g bus 6,3 g gryno etilo alkoholio, o visame buteliuke bus 31,5 g gryno alkoholio, tai skaičiuojant pagal jos masę, jeigu išgėrus visą buteliuką, po maždaug 2 val. jos kraujyje turėtų būti maksimumas 0,7 ‰ etilo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, jei iš vakaro žmogus yra vartojęs alkoholio, tai tas susisumuoja kiekis arba gali būti išgerta daugiau ir ne vaistų. Medikė turėtų žinoti, kad reikėtų gerti tų vaistų po 20-30 lašų 3 k. per dieną. Jeigu buvo nustatytos 1,5 ‰ etilo alkoholio, o išgėrus visą buteliuką vaistų, būtų nustatyta tik 0,7 ‰ etilo alkoholio, todėl tai reiškia, kad prieš tuos vaistus buvo vartotas ir alkoholis. Kadangi žmogaus organizme per vieną valandą sudega nuo 0,1 iki 0,25 ‰ etilo alkoholio, tai prieš valandą ar dvi iki girtumo tikrinimo, jos organizme turėjo būti daugiau nei 1,5 ‰ etilo alkoholio. Išgėrus vaistų „Rameval“, jaučiasi alkoholio kvapas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu, kuriame S. R. S. su pažeidimais sutiko (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys prie jo, iš kurių matyti, kad automobilio Toyota Sienna, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis, automobilio Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas (b. l. 2), eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys prie jo, iš kurių matyti, kad automobilio Toyota Sienna, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis, automobilio Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas (b. l. 3), R. K. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2014 m. lapkričio 20 d, apie 14.15 val., Volungių g., ties 16 namu įvykus eismo įvykiui bei įtariant, kad vienas iš vairuotojų gali būti neblaivus, pareigūnams nuvykus eismo įvykio vietoje buvo rasti du apgadinti automobiliai: VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), ir Toyota Siena, v. n. (duomenys neskelbtini). Automobilio VW Passat vairuotojas K. Ž. paaiškino, kad vairuodamas automobilį važiavo T. Masiulio g. link Marijampolės pl. Ties namu Nr. 18D, jo vairuojamą automobilį kliudė apvažiuojantis automobilis Toyota Siena, v. n. (duomenys neskelbtini), ir apgadino vairuojamo automobilio priekinę dalį. Automobilis nesustojo ir nuvažiavo toliau. VW Passat vairuotojas rankų mostais ir tolimųjų šviesų signalais signalizavo nuvažiuojančio automobilio vairuotojai, tačiau automobilis nuvažiavo. VW Passat vairuotojas važiavo paskui Toyota ir atsekė jį iki Volungių g. namo Nr. 16. Iš Toyota automobilio išlipo moteris. Ji su VW Passat vairuotoju bandė susitarti, siūlė atlyginti žalą. VW Passat vairuotojui kilo įtarimas, jog automobilio Toyota vairuotoja gali būti neblaivi. Tuomet jis paskambino į policiją. Tada Toyota vairavusi moteris nurodė, kad dirba medike, jos laukia pacientai ir nuėjo į Volungių g. 16 namą, į Onkologinę ligoninę. Policijos duomenų bazėje patikrinę automobilį nustatė, jog automobilį galėjo vairuoti S. R. S., nustatė jos telefono numerį. Paskambinus, moteris paaiškino, jog ji vairavo minėtą Toyota automobilį ir tuojau ateis prie jo. Po 15 minučių, S. R. S. rado (duomenys neskelbtini), kur ji bendravo su pacientais. Moters policijos pareigūnai paprašė ateiti prie automobilio. S. R. S. paaiškino, jog vairavo Toyota automobilį ir sutiko, jog yra kalta dėl eismo įvykio. Moteris nurodė, jog norėjo atlyginti VW Passat vairuotojui padarytą žalą, tačiau jis elgėsi labai agresyviai ir ji tiesiog išėjo. Nuo moters sklido stiprus alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli. S. R. S. kategoriškai neigė vartojusi alkoholinius gėrimus. Radijo ryšiu susisiekė su patruliu ir paprašė atvežti alkotesterį. Tai išgirdusi, Toyota vairuotoja pradėjo neigti savo kaltę dėl eismo įvykio ir nurodė, kad į jos automobilį atsitrenkė VW Passat automobilis ir visa tai atsitiko Volungių g., ties namu Nr. 16. S. R. S. negalėjo paaiškinti, kodėl nekvietė policijos ar nepildė eismo įvykio deklaracijos. Po kiek laiko ši moteris nurodė, jog kažkas jos automobilį apgadino anksčiau ir ji nežino, kas tai padarė. Vėliau aiškino, jog į jos automobilį atsitrenkė būtent VW Passat automobilis, tačiau tai įvyko ne Volungių g., o kažkur kitur. Kur tai atsitiko, ji paaiškinti negalėjo. Moteris versijas vis keitė ir toliau. Toyota vairuotojai buvo nustatytas lengvas (1.50 promilės) girtumo laipsnis. Tada moteris paaiškino, jog alkoholį vartojo vakar. Pareigūnai nubraižė eismo įvykio vietos schemą, automobilių apgadinimus fotografavo. Ant automobilio Toyota Siena, v. n. (duomenys neskelbtini), užpakalinio bamperio kairės pusės kampo esančių apgadinimų pobūdis atitiko apgadinimų pobūdį, esančių ant automobilio VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), priekinio dešinės pusės sparno, priekinio bamperio dešinės šoninės dalies. Surašius S. R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su pažeidimu sutiko, nuoširdžiai gailėjosi. Po to patruliui pasakė „ o vis dėlto protokolas“ ir pro langelį, priešais jį ant stalo padėjo 200 litų nominalo banknotą. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 4-5), tarnybiniai pranešimai dėl eismo įvykio (b. l. 6; 7; 8), S. R. S. paaiškinimas, kuriame ji patvirtino, jog 2014 m. lapkričio 20 d., 13.00 val., pajuto nežymų stuktelėjimą į mašinos bamperį. Įvyko nežymus eismo įvykis. Kaltės nesuprato. Alkoholį vartojo 2014 m. lapkričio 19 d., apie 20.20 val. (b. l. 9), K. Ž. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jam paminėjus, kad vairuotoja kliudė jo vairuojamą automobilį, ji atsakė, kad ant jos automobilio atsiradęs galinėje kairėje dalyje įbrėžimas yra senas ir ji nieko nekliudė. K. Ž. paprašius, kad vairuotoja palauktų automobilyje, kol atvažiuos pareigūnai, ji po keleto telefonų skambučių pasitraukė, palikdama automobilį ir nueidama į ligoninės pastatą (b. l. 10), fotolentelės Nr. 1-4 (b. l. 11-14), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 15), alkotesterio parodymai, iš kurio matyti, kad 2014 m. lapkričio 20 d., 15.26 val. S. R. S. nustatytas 1.50 promilių girtumas (b. l. 16), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 20-23), alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 27), dokumentų kopijos (b. l. 28-29), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 30-31).

S. R. S. pripažino, kad ji padarė eismo įvykį, tačiau teigė, jog tą dieną alkoholio nebuvo vartojusi, o tik prieš pareigūnams ją pakviečiant ateiti prie automobilių, buvo išgėrusi 50 m. buteliuką vaistų Rameval, kuriuos gėrė skiesdama su vandeniu.

Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) patikrinimo tvarką reglamentuoja Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. Šių Taisyklių 2 punkto penktoji pastraipa numato, kad tikrinimas – policijos <.....> veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, <.....> yra neblaivus (girtas). Iš bylos domenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė, asmens neblaivumo testą su alkotesteriu atliko policijos pareigūnė A. A.. S. R. S. administracinio teisės pažeidimo protokole parašė paaiškinimą dėl nurodyto pažeidimo, pripažino savo kaltę bei paaiškinime nurodė, jog alkoholio vartojo iš vakaro. Nustačius jai 1,5 promilių girtumą, ji pasirašė asmens blaivumo testo nustatymo šaknelėje, kas rodo, jog S. R. S. nekilo abejonių dėl pareigūnės kompetencijos atliekant procesinius veiksmus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 42 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 punkte neblaivumas (girtumas) apibrėžiamas kaip asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), pirmiausia įvertina bendrą asmens būklę, požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Iš policijos pareigūnų O. Š., R. B. tarnybinių pranešimų, liudytojo K. Ž. parodymų matyti, kad bendraujant su S. R. S., nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Patikrinus jos girtumą, alkotesteriu buvo nustatytas 1,5 promilių girtumas. Iš byloje esančio patikros sertifikato matyti, kad Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0204, kuriuo buvo tikrintas S. R. S. girtumas, atlikta metrologinė patikra galioja iki 2014-12-31. Tai patvirtinama, kad S. R. S. girtumas buvo tikrintas su tinkama priemone. S. R. S. neneigė fakto, kad iš vakaro vartojo alkoholį, apie ką ir nurodė policijos pareigūnams, tačiau nesutinka su patikrinimo metu nustatytu alkoholio kiekiu jos organizme ir teismo posėdžio metu iškėlė versiją, kad ji po įvykio nuėjusi į darbo vietą bei pardėjus svaigti galvai ir atsiradus širdies permušimams, išgėrė 50 ml. talpos buteliuką vaistų Rameval, juos skiesdama su vandeniu. Iš byloje esančio S. R. S. paaiškinimo matyti, kad tyrimo metu minėtos aplinkybės nebuvo nurodžiusi. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra nurodyta jokių aplinkybių, susijusių su S. R. S. vaistų vartojimu, ji taip pat nepatvirtino, kad ji minėtą aplinkybę policijos pareigūnams būtų nurodžiusi ar prašiusi prieš patikrinimą leisti išsiskalauti burną, todėl nebuvo jokio objektyvaus pagrindo įtarti, jog atlikto blaivumo testo rodmenys bus iškreipti. Minėtą aplinkybę S. R. S. nurodė tik teismo posėdžio metu ir jos interesus teismo posėdyje atstovaujant kvalifikuotai teisininkei.

Iš teismo posėdžio metu eksperto Ž. M. atsakymų į proceso dalyvių klausimus matyti, kad jis nurodė, jog paskaičiavus pagal tai, kad kiek medikamente „Rameval“ yra etilo alkoholio, tai skaičiuojant pagal S. R. S. masę, jeigu išgėrus visą buteliuką, po maždaug 2 val. jos kraujyje turėtų būti maksimumas 0,7 ‰ etilo alkoholio. Jeigu buvo nustatytos 1,5 ‰ etilo alkoholio, o išgėrus visą buteliuką vaistų, būtų nustatyta tik 0,7 ‰ etilo alkoholio, todėl tai reiškia, kad prieš tuos vaistus kažkuriuo metu buvo vartotas ir alkoholis. Kadangi žmogaus organizme per vieną valandą sudega nuo 0,1 iki 0,25 ‰ etilo alkoholio, tai prieš valandą ar dvi iki girtumo tikrinimo, jos organizme turėjo būti daugiau nei 1,5 ‰ etilo alkoholio.

Įvertinus įrodymus, daroma išvada, kad S. R. S. versija, kad ji iki liepimo pūsti į alkotesterį vartojo vaistus, kurių sudėtyje yra alkoholio, kas galėjo turėti įtakos jos girtumo nustatymo rezultatams, neįtikinanti ir vertinama tik kaip pasirinkta gynybinė versija.

Taigi byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju S. R. S. blaivumo patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais. Be to, pirmiau paminėtų Taisyklių 27 punkto nuostatos numato, kad jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis į medicinos įstaigą S. R. S., pati būdama medikė, nesikreipė.

Iš K. Ž. paaiškinimų matyti, kad pravažiavus susiaurėjimo juostą, baltos spalvos automobilis Toyota, kuris iš dešinės persirikiavo į jo važiuojamąją eismo juostą, staiga brūkštelėjo K. Ž. automobilio priekį, kliudė dešinio sparno priekį, todėl remiantis tiek minėto liudytojo paaiškinimais, tiek byloje surinktais rašytiniais įrodymais, konstatuojama, kad yra pilnai įrodyta, jog Salvinija R. S. vairuodama automobilį Toyota Sienna, v. n. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį, nedavė kelio ir susidūrė su greta, ta pačia kryptimi važiuojančiu automobiliu Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, todėl pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d.

S. R. S. pripažino, kad ji tą dieną vairuotojo pažymėjimo su savimi neturėjo, todėl tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. (redakcija galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d., Nr. XII-1236, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-28)

Įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tyčia. Taigi, traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

S. R. S., neigdama savo kaltę dėl pasišalinimo, paaiškino, kad ji, važiuodama nejautė jokio automobilių kontakto, tačiau jei žmogus sakė, kad ji kliudė vyriškio automobilį , tai ji su tuo sutiko. Iš byloje esančio pirminio S. R. S. paaiškinimo matyti, kad ji pripažino, jog 2014 m. lapkričio 20 d. pajuto nežymų stuktelėjimą į mašinos bamperį ir suprato, jog įvyko nežymus eismo įvykis, tačiau savo kaltės nesuprato. (b. l. 9) Iš K. Ž. paaiškinimų matyti, kad po jo automobilio kliudymo, jis pradėjo mirksėti šviesomis, signalizuoti garsiniu signalu nuvažiuojančiam automobiliui, tačiau automobilis į signalus nereagavo, o kaip pasirodė K. Ž., automobilis net padidino greitį. Nuo eismo įvykio vietos iki kiemo, kuriame automobilis sustojo, K. Ž. vijosi apie 5-7 km. Mano, kad kito automobilio vairuotojas gal ir negirdėjo kontakto garso, tačiau kontaktą turėjo pajausti, nes nuo kliudymo K. Ž. automobilį net nunešė į šoną. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ant Salvinijos R. S. vairuojamo automobilio Toyota Sienna, v. n. (duomenys neskelbtini), rastas techninis defektas: apgadintas galinis bamperis, automobilio VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas. Ant automobilio Toyota Siena, v. n. (duomenys neskelbtini), užpakalinio bamperio kairės pusės kampo esančių apgadinimų pobūdis atitiko apgadinimų pobūdį, esančių ant automobilio VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), priekinio dešinės pusės sparno, priekinio bamperio dešinės šoninės dalies.

Įvertinus nustatytus abiejų automobilių apgadinimus bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad nepajusti tokio kontakto neįmanoma. Be to ir pati S. R. S. pripažino, jog ji suprato, kad padarė eismo įvykį. Esant nustatytiems transporto priemonių apgadinimams bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, konstatuojama, kad S. R. S. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir tikslingai siekdama išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Be to iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad S. R. S. eismo įvykio metu buvo neblaivi, kas galėjo įtakoti jos pasitraukimą iš įvykio vietos. Tokie S. R. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. R. S. administracine tvarka bausta. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1d. 5 p. ) Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtinos administracinės nuobaudos – baudos su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. sankcijose. Už administracinį teisės pažeidimą, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., jai skirtina administracinė nuobauda – bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30 ² str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

S. R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., skirti 7 Eur (septynių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., skirti 1310 Eur (tūkstančio trijų šimtų dešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti 1020 Eur (tūkstančio dvidešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 1310 Eur (tūkstančio trijų šimtų dešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.