- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-26
- Bylos Nr.
- 1-137-606/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00842-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Nukentėjusysis
- S. P.
- Kaltinamasis
- O. R.
- Advokatai
- Vitalijus Katėnas, Evaldas Šorius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
O. R. (O. R.), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis O. R. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą dėl chuliganiškų paskatų.
2011 m. birželio 23 d., apie 19.00 val., Klaipėdos m., Šilutės pl. 3a, automobilių plovykloje, tai yra viešoje vietoje, kaltinamasis O. R., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tai yra konfliktuojant su nukentėjusiuoju S. P. dėl apgadinto automobilio galinio lango valytuvo, rankomis suspaudė nukentėjusiojo rankas ir iš chuliganiškų paskatų savo galva trenkė nukentėjusiajam į veidą, tuo nukentėjusiajam padarydamas veido sumušimą su muštine žaizda nosies nugarėlės dešinėje, nosies kaulų lūžimu, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kas nukentėjusiajam S. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu, kaltinamasis O. R. pažeidė viešąją tvarką bei nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis O. R. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies ir patvirtino, kad 2011 m. liepos 23 d., vakare, Klaipėdos m., Šilutės pl., automobilių plovykloje, aiškinantis su nukentėjusiuoju jam priklausančio automobilio valytuvo sugadinimo aplinkybes, jis, iš tiesų, nukentėjusiajam galva sudavė į veido sritį, tačiau nurodė, jog nukentėjusiajam sudavė tik būdamas supykęs dėl susiklosčiusios beviltiškos, bejėgiškos, jo manymu, situacijos, siekiant išsiaiškinti automobilio valytuvo sugadinimo ir jo pataisymo aplinkybes, ir savo elgesiu ar veiksmais viešosios tvarkos neketino nei trikdyti, nei ją pažeisti. Kaltinamasis O. R. paaiškino, jog automobilių plovykloje plaunant automobilį, per galinio vaizdo veidrodėlį jis pastebėjo, kaip jo automobilį plaunantis automobilio plovyklos darbuotojas – nukentėjusysis kažką daro su galinio lango valytuvu. Išvažiavus iš plovyklos, jis apžiūrėjo automobilį ir aptiko, kad galinio lango valytuvas yra nukrypęs nuo savo padėties, tai yra sugadintas. Kadangi su nukentėjusiuoju, kuris neigė sugadinęs valytuvą, išsiaiškinti nepavyko, jis, ketindamas visas aplinkybes išsiaiškinti pirmadienį, iš automobilių plovyklos išvažiavo. Tačiau netrukus, važiuojant sutikęs bendradarbį liudytoją N. V., kuriam jis papasakojęs įvykį ir kuris pasiūlęs situaciją išsiaiškinti nedelsiant, jis kartu su pastaruoju į automobilių plovyklą grįžo atgal. Ir būtent tuomet su nukentėjusiuoju aiškinantis aplinkybes, kaip buvo sugadintas valytuvas, kas už tai atsakingas ir kas turi valytuvą sutaisyti, jis iš bejėgiškumo išsiaiškinti, jo manymu, paprastą dalyką ir susitarti su nukentėjusiuoju, sudavė savo galva nukentėjusiajam į nosį. Kaltinamasis patikslino, jog, aiškinantis įvykio ir to pasėkoje kilusias aplinkybes, tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, kadangi nukentėjusysis ne tik aiškino, kad valytuvas jau buvęs sugadintas, ir atsisakęs jį sutvarkyti ar atlyginti žalą, bet dargi kreipdamasis į jį įžeidžiančiais žodžiais, ir tai taipogi tam tikra prasme įtakojo jo veiksmus suduodant nukentėjusiajam.
Nukentėjusysis S. P. nurodė, jog 2011 m. birželio 23 d., apie 19.00 val., Klaipėdos m., Šilutės pl., automobilių plovykloje, kuriai jis vadovauja, jam plaunant kaltinamajam priklausantį automobilį, jis iš tiesų matęs, kaip, automobilį plaunant mechaniniu būdu šepečiais, nulinkęs galinis lango valytuvas, kurį jis iš tiesų norėjęs atstatyti į vietą. Tačiau kaltinamasis to padaryti neleidęs. Po ko, išvažiavus iš plovyklos, O. R. pasakęs, kad galinio lango valytuvą sugadinęs jis ir pareikalavęs už sugadintą valytuvą sumokėti. Jam mokėti atsisakius, kaltinamasis iš automobilių plovyklos išvažiavo. Tačiau netrukus O. R. su dar vienu asmeniu - liudytoju N. V. į plovyklą grįžęs atgal. Įvykį aiškinantis jau su abiem, kaltinamasis vėlgi reikalavęs atlyginti žalą už neva jo sugadintą automobilio valytuvą. Kadangi jis savo kaltės dėl valytuvo sugadinimo nepripažinęs ir nesutikęs mokėti, tarp jų kilęs žodinis konfliktas. Netrukus kaltinamasis savo galvą jam sudavęs į nosį. Nukentėjusysis nurodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų suduodant smūgį jam ne tik lūžusi nosis, bet buvo sugadinti ir dantų protezai, dėl ko jis patyrė materialinę 2040 Lt žalą. Nukentėjusysis nurodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų, kurių pasėkoje ant jo veido matėsi akivaizdžios mėlynės, būtent dėl tokios jo išvaizdos dvi taksi paslaugų įmonės su jo vadovaujama automobilių plovykla nutraukė sudarytas sutartis dėl automobilių plovimo paslaugų tiekimo. Todėl jis patyręs moralinę žalą, kurią vertinąs 10 000 Lt.
Liudytojas A. Š. parodė, kad 2011 m. penktadienį, atvykus į Klaipėdos m., Šilutės pl., esančią automobilių plovyklą, automobilių plovykloje buvo plaunamas automobilis „Renault Espace“, kurį plaunant šepečiais, jis pastebėjęs, kaip į apačią nulinkęs galinio lango valytuvas. Automobilį plovęs automobilių plovyklos darbuotojas norėjęs jį pataisyti, tačiau automobilio vairuotojas, garsiniu automobilio signalu nukentėjusiajam to neleidęs padaryti. Išvažiavus iš plovyklos, automobilio vairuotojas apžiūrėjęs savo automobilį ir pradėjęs kažką aiškintis su nukentėjusiuoju, tačiau netrukus iš plovyklos išvažiavęs. Praėjus maždaug 20-25 minutėms, jau su kitu automobiliu atvažiavus į tą pačią automobilių plovyklą, joje jis pastebėjęs taip pat grįžusi kaltinamąjį, kuris vėl aiškinęsis su nukentėjusiuoju. Liudytojas patvirtino, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis tarpusavyje bendravo pakeltu tonu, jie šaukė vienas ant kito, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kuris vis augo. Jų tarpusavio konfliktą jis girdėjo, kadangi buvo priėjęs prie pastarųjų. Netrukus automobilio vairuotojas – kaltinamasis O. R. į nukentėjusįjį kreipėsi įžeidžiančiu posakiu, nukentėjusysis atsakė tuo pačiu, tuomet kaltinamasis galva sudavė nukentėjusiajam į nosį. Liudytojas parodė, kad kaltinamojo elgesys suduodant smūgį nukentėjusiajam buvęs netikėtas, jis netgi sutrikęs, tam tikra pasimetęs, nes kilusį ginčą, jo manymu, buvę galima išspręsti ir kitokiu būdu.
Liudytojas N. V. paliudijo, kad einant Šilutės pl., Klaipėdos m., prie jo sustojo automobiliu važiavęs bendradarbis - kaltinamasis O. R., kuris papasakojo apie automobilių plovykloje įvykusį įvykį. Jis pastarajam pasiūlęs nelaukti pirmadienio, o grįžti atgal į automobilių plovyklą ir su automobilių plovyklos darbuotoju – nukentėjusiuoju išsiaiškinti visas aplinkybes nedelsiant. Po ko jie su O. R. iš tiesų grįžę į automobilių plovyklą, kur pareikalavę, kad automobilių plovyklos darbuotojas – nukentėjusysis S. P. sumokėtų už sugadintą automobilio galinio lango valytuvą. Nukentėjusysis iš pradžių bandęs atsuktuvu valytuvą taisyti, tačiau tuoj pat pasakęs, kad valytuvas senas, surūdijęs, ir atsisakęs mokėti. Tarp O. R. ir nukentėjusiojo kilęs žodinis konfliktas, nukentėjusysis į O. R. kreipėsi įžeidžiančiu kreipiniu, po ko O. R. sudavė nukentėjusiajam galvą į nosies sritį, nors paties smūgio jis nematė. Liudytojas patvirtino, kad tarp nukentėjusiojo ir O. R. kilęs konfliktas, juolab smūgis jam buvęs netikėtas, neįprastas, tai jį sutrikdė.
Liudytojas A. K., patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paliudijo, kad gavus pranešimą iš Klaipėdos AVPK ir nuvykus į įvykio vietą – Klaipėdos m., Šilutės pl. 3a., automobilių plovyklą, joje jie aptiko automobilį „Renault Espace“, žalsvos spalvos, kurio vairuotojas paaiškino, kad automobilių plovyklos darbuotojas, plaudamas automobilį, sulaužė jo automobilio galinio lango valytuvą, dėl ko tarp jų kilęs konfliktas. Kadangi automobilių plovyklos darbuotojas atsisakė atlyginti žalą už sulaužytą valytuvą, jis nesusivaldė ir sudavė nukentėjusiajam (b. l. 37).
Specialisto išvada Nr. G 937/11 (03) nustatyta, jog nukentėjusiajam S. P. konstatuota - veido sumušimas su muštine žaizda nosies nugarėlės dešinėje, nosies kaulų lūžimas, poodinės kraujosruvos, abiejų akių vokuose. Nustatyta, jog kūno sužalojimas galėjo gautis vieno traumuojančio smūginio poveikio kietu buku daiktu į nosies sritį pasekoje galimai 2011 m. birželio 23 d. antroje paros pusėje. Nustatyta, jog nukentėjusiajam S. P. konstatuotinas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 11-12).
Apžiūros protokolu nustatyta, jog automobilio „Renault Espace“, v/n (duomenys neskelbtini) galinio lango valytuvas, jo rėmas yra pasidėjęs ant specialaus stiklo valytuvo rėmelio, šlangelis, kuriuo į valytuvą patenka vanduo, taip pat nusimovęs (b. l. 5-6).
Baudžiamosios bylos medžiaga vienareikšmiai nustatyta – nukentėjusiajam diagnozuoti kūno sužalojimai - veido sumušimas su muštine žaizda nosies nugarėlės dešinėje, nosies kaulų lūžimas, poodinės kraujosruvos, abiejų akių vokuose - ko pasėkoje nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas konstatuotas objektyviais duomenimis – specialisto išvada, kuri Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio prasme, laikytina tinkamu ir neginčytinu įrodymu. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaip fakto konstatavimas suponuoja pagrįstą išvadą, jog 2011 m. birželio 23 d. fizinio pobūdžio poveikis nukentėjusiojo asmens atžvilgiu buvęs neabejotinai. Neabejotinai nustatyta ir tai, kad fizinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojęs ir smūgį nukentėjusiajam sudavęs kaltinamasis O. R.. Taigi, O. R. kaltė šia pareikšto kaltinimo apimtimi laikytina įrodyta objektyviai – nesunkų nukentėjusiojo S. P. sveikatos sutrikdymą objektyviai sąlygoję kaltinamojo O. R. tyčiniai veiksmai.
Teismų teorijoje ir praktikoje nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai padaroma dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams suteikti mažareikšmę dingstį.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog, aiškinantis automobilio valytuvo sugadinimo aplinkybes, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilęs žodinis konfliktas, kuris buvęs pakankamai aštrus, kaltinamasis ir nukentėjusysis vienas kito atžvilgiu apsikeitę įžeidžiančiais kreipiniais. Konfliktas akivaizdžiai buvęs apibusis. Nustatyta ir tai, kad būtent kilęs abipusis tarpusavio konfliktas ir inspiravęs kaltinamojo veiksmus suduodant smūgį nukentėjusiajam. Vienok, turint omeny konflikto kilimo priežastį - nukentėjusiojo nepripažinimas savo kaltės dėl valytuvo sugadinimo, atsisakymas atlyginti žalą, kaltinamojo veiksmų chuliganiško pobūdžio jokiu būdu neeliminuoja. Atvirkščiai, kaltinamojo veiksmai netikėtai suduodant smūgį, ko pasėkoje, atkreiptina nukentėjusiajam padarytas toks sužalojimas kaip nosies kaulų lūžis, traktuotini kaip akivaizdus visuotinai priimtinų moralės, elgesio normų nepaisymas, visiškai nepagrįstas, be esminės, suprantamos ar nors kuria dalimi pateisinamos dingsties. Kaltinamojo veiksmų chuliganišką pobūdį pagrindžia ir paties O. R. paaiškinimai, kad smūgį nukentėjusiajam iš esmės inspiravo jo paties nesusivaldymas dėl, jo manymu, beviltiškos situacijos. Taigi, akivaizdu, jog kaltinamojo veiksmus sąlygojęs paties O. R. neadekvatus situacijos vertinimas. Laikytina, kad specifinis nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos kaltinamojo O. R. veiksmuose yra akivaizdžios.
Kaltinamasis O. R., iš dalies ginčydamas jam pareikštus kaltinimus, neigia savo veiksmais siekęs pažeisti viešąją tvarką, ar ją trikdyti.
O. R. kaltė laikytina įrodyta ir viešosios tvarkos pažeidimo aspektu, kadangi O. R. viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, nesant jokios pateisinamos priežasties, suduodant smūgius nukentėjusiajam, tai yra asmens atžvilgiu panaudojant fizinio pobūdžio smurtą, tokiu būdu įžūliu elgesiu akivaizdžiai ir neginčytinai nepaisant visuomenėje galiojančių elgesio normų, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvus sutrikdyta visuomenės rimtis objektyviai byloja liudytojų N. V. ir A. Š. parodymai, jog kaltinamojo elgesys jiems buvęs ne tik netikėtas, neįprastas, bet ir trikdantis, dėl O. R. veiksmų suduodant smūgį nukentėjusiajam jie sutrikę.
Nors O. R. neigia pažeidęs viešąją tvarką, ar to siekęs, pažymėtina, jog pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. Kaltės turinys nustatomas ir tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius - kaltininko veiksmus, jų pobūdį, būdą ir pan. Teismų teorijoje ir praktikoje viešąją tvarką pažeidžiantis asmuo gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei padarys jo veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Vertinant kaltinamojo veiksmus - viešoje vietoje, šviesiu ir aktyviu paros metu (turint omeny vasaros metą), matant aplinkiniams, maža to, jiems (liudytojams N. V., A. Š.) esant betarpiškai šalia, be jokios aiškios dingsties, netikėtai nukentėjusiajam suduodant stiprų smūgį, smūgį galva į veido sritį, O. R. ne tik turėjo, bet neabejotinai bendrais bruožais ir numatė, jog tokių jo veiksmų pasėkoje ne tik bus padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai, bet neabejotinai bus sutrikdyta ir visuomenės rimtis, pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, ir neabejotinai tokių padarinių norėjo. Maža to, turint omeny paties kaltinamojo neigiamą ir kritišką savo veiksmų vertinimą, konstatuotina, kad O. R. neabejotinai suvokė, kad viešoje vietoje elgiasi įžūliai, trikdydamas kitų visuomenės narių rimtį ir aplinką. Šių aplinkybių visuma supnuoja, jog kaltinamojo O. R. kaltė pažeidus viešąją tvarką yra akivaizdi.
Tokiu būdu, vertinant išdėstytą įrodymų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusiklastamas veikas įrodyta visa apimtimi. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi O. R. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, be to, savo priešingais įstatymui veiksmais, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir aplinką.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis S. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir nurodė, kad dėl O. R. nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu jis patyręs materialinę 2040 Lt žalą, kurią sudaro - 2000 Lt už sugadintus priekinių dantų protezus ir 40 Lt - už vaistus nosies gydymui.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2011 m birželio 27 d., taigi sekančią darbo dieną po įvykio, konstatuota, kad, apžiūrint nukentėjusiojo dantų protezą, matosi kairės pusės peloto nulūžimas, o ties viduriu aptiktas iškilimas, kuris galėjo atsirasti nuo smūgio. Dėl šių priežasčių protezo nešioti neįmanoma, pataisa šiems protezams nedaroma, naujos minkštos plokštelės pagaminimo kaina – 1500-2000 Lt (b. l. 9). Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad viršutiniame nukentėjusiojo žandikaulyje nėra 12, 11, 21, 22 danties, alveolinės duobutės užsilyginę. Minėti duomenys leidžia teigti, jog dėl kaltinamojo veiksmų suduodant smūgį į nosies sritį nukentėjusiojo dantų protezas iš tiesų buvęs sugadintas. Tai, kad odontologo apžiūrą atliko ir pažymą dėl aptiktų dantų protezo sužalojimų pateikė nukentėjusiojo brolio žmona, šių duomenų patikimumo savaime neeliminuoja. Nukentėjusiojo patirtą turinę žalą objektyviai pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Vienok turint omeny odontologo pateiktą naujo protezo – minkštosios plokštelės pagaminimo kainą – 1500-2000 Lt, nukentėjusiojo nurodyta patirta turtinė žala dėl dantų protezo iš esmės laikytina protinga. Tačiau pareikštas civilinis ieškinys - 2000 Lt, mažintinas atsižvelgiant į teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo tiksliai įvardintą dantų protezo pagaminimo sumą – 1982 Lt. Atkreiptina, jog toks tikslus dantų protezo pagaminimo kainos įvardeijimas suponuoja logišką išvadą, kad nukentėjusysis turtinę žalą dėl naujo dantų protezo iš tiesų patyręs. Nukentėjusiojo pareikštas ieškinys dėl 40 Lt įgyjant vaistus nosies gydymui laikytinas protingu, todėl priteistinas visa apimtimi, nors pagrindžiančių objektyvių įrodymų ir šioje dalyje nėra.
Nukentėjusysis nurodė, jog nusikaltimu jam padaryta ir moralinė žala, kadangi dėl jo išorinės išvaizdos, kaltinamajam sumušus jo veidą, su jo vadovaujama automobilių plovimo įmone kontraktus nutraukė net dvi taksi paslaugas tiekiančios įmonės. Bylos medžiaga nustatyta, jog teisminio nagrinėjimo metu teismui iš tiesų buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kad sutartis dėl automobilių plovimo nutraukiama (b. l. 105). Tačiau nustatyta ir tai, kad teismui pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte sutarties nutraukimo priežastis nėra įvardinta. Objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad minėtą sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė būtent dėl S. P. išorinės išvaizdos, nebuvo pateikta nei ikiteisminio, nei teisminio nagrinėjimo metu. Maža to, teisminio nagrinėjimo metu prokurorui pateikus teismui prašymą liudytoju kviesti asmenį, galimai galintį pagrįsti nukentėjusiojo pareikštus piniginius reikalavimus, nukentėjusysis (jo atstovas taip pat) pats savo iniciatyva ir savo noru šio prašymo nepalaikė. Taigi sąmoningai, be to esant kvalifikuotai teisininko pagalbai, nepasinaudojo galimybe pateikti papildomus įrodymus. Visa tai kelia abejonių nukentėjusiojo reikalavimų pagrįstumu. Tokią išvadą beje suponuoja ir sutarties sudarymo datos – sutartis sudaryta 2011 m. birželio 24 d., atkreiptina ne darbo dieną, ir nutraukiama praėjus vos kelioms dienoms. Nurodytų aplinkybių tikrumu verčia abejoti ir nukentėjusiojo įvardinta priežastis – jo išorinė išvaizda, nelogiška, kad sutarties nutraukimo pagrindu taptų tik vienos iš šalių išvaizda. Be to, pažymėtina, jog antrą kontraktą nors tam tikra dalimi bylojančių duomenų nukentėjusysis iš viso nepateikė. Esant tokioms aplinlkybėms, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl patirtos moralinės žalos atmestinaws kaip visiškai nepagrįstas ir nelogiškas.
Procesą dėl Ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas, kaltinamajam padarytą žalą atlyginus.
Skiriant bausmę, teismas, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
O. R. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai. Kaltinamasis padarė ir yra teisiamas už dvi nusikalstamas veikas, nukreiptas ne tik pažeisti viešąją tvarką, bet ir sutrikdyti asmens sveikatą. Nusikalstami veiksmai padaryti ignoruojant visuomenėje susiformavusias normas, be jokios pagrįstos priežasties, viešoje vietoje, aplink esant pašaliniams žmonėms, šviesiu paros metu, maža to, panaudojant fizinio pobūdžio veiksmus prieš kitą asmenį. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatyta bausmė.
Vis tik pažymėtina, jog kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra nesunkios nusikalstamos veikos. Turint tai omenyje, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nėra teistas, manytina, jog bausmės tikslai O. R. atžvilgiu bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra.
Pagal įstatymo prasmę, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos traktuotinos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, kadangi kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padarė kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose, todėl, paskyrus bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, galutinė bausmė skirtina taikant bausmių apėmimo būdą ( LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -305 straipsniais, 307 ir 308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
O. R. (O. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu devyneriems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę pagal šį nuosprendį O. R. paskirti – laisvės atėmimą devyneriems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Iš O. R. S. P. naudai priteisti – 2022 Lt materialinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl materialinės žalos atmesti. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl moralinės žalos atmesti.
Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.