- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-21
- Bylos Nr.
- T-131-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Stasys Gagys, Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- G. A.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Stasio Gagio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos G. A. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2012 m. birželio 12 d. raštą Nr. lSS-(7.5)-2048 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo nutarta netaikyti žemės rinkos kainą mažinančio 0,6 koeficiento; 2) įpareigoti NŽT Telšių skyrių perskaičiuoti nurodytus mokėjimų pranešimus, pritaikant žemės sklypų kainai 0,6 rinkos kainą mažinantį koeficientą, o permokėtas lėšas grąžinti.
Pareiškėja paaiškino, kad NŽT Telšių žemėtvarkos skyrius atsisakė nustatytai žemės sklypų rinkos kainai taikyti 0,6 koeficientą. Pasak pareiškėjos, turi būti taikoma Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad jeigu jaunieji ūkininkai iki 40 metų, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, ne mažiau kaip vienerius metus naudojantys žemės ūkio paskirties žemės sklypus, už perkamą žemės sklypą sumoka iš karto, tokiu būdu nustatytai be aukciono perkamo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos kainai taikomas 0,6 koeficientas. Pareiškėja yra įsigijusi iš valstybės žemės ūkio paskirties sklypus ir Telšių skyriui pateikė informaciją apie naudojamus žemės sklypus bei žemės ūkio naudmenų ir (ar) pasėlių deklaracijų kopijas. Tačiau NŽT Telšių žemėtvarkos skyrius nepagrįstai reikalauja papildomų dokumentų, kurie nenustatyti teisės aktuose, t. y. reikalauja pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad perkamus žemės sklypus pareiškėja naudoja ne mažiau kaip vienerius metus iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekto rengimo, ir nepagrįstai atsisako taikyti minėtą 0,6 koeficientą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad nagrinėjant keliamą ginčą bus sprendžiama ne tik dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo, bet ir dėl civilinių teisių ir pareigų, t. y. atsakovo, kaip valstybinės žemės savininko, teisių ir pareigų, kurios reguliuojamos privatinės, bet ne viešosios teisės normomis. Valstybinės žemės pirkimas–pardavimas yra civilinis sandoris. Nepaisant pirkimo–pardavimo subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, šie santykiai yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Taigi nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su administraciniais teisiniais santykiais, tiek su civiliniais teisiniais santykiais, todėl kyla abejonių dėl šio ginčo rūšinio teismingumo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74, priimtą byloje A. K. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius, 2013 m. liepos 10 d. nutartį Nr. T-84, priimtą byloje A. Ž.-M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyrius).
Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo tarp valstybinės žemės sklypų pardavėjo ir pirkėjo dėl perkamo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos kainai taikomo 0,6 koeficiento pritaikymo. Pareiškėjos reikalavimas pagal sudarytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis perkamos valstybinės žemės rinkos kainai taikyti 0,6 koeficientą yra susijęs su tarp pareiškėjos ir atsakovo atsiradusiais sutartiniais žemės pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais, kurie yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normomis. Todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjos G. A. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Telšių rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasStasys GagysLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys