Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-11-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-7859-251/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-26
Bylos Nr.
e2YT-7859-251/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03268-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gema Janušienė
Pareiškėjas
M. L.
Suinteresuotas asmuo
A. R., VĮ Turto bankas
Advokatai
Donata Motiejūnė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7859-251/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03268-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 26 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė,sekretoriaujant Rasai Jonaitienei,dalyvaujant pareiškėjui M. L., jo atstovei advokatei Donatai Motiejūnei,suinteresuotam asmeniui A. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. R., VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškime nurodė, kad santuokos metu jo tėvai D. L. ir G. L. įgijo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Po G. L. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjas. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina D. L., po kurios mirties atsirado palikimas: dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei įvairūs kilnojamieji daiktai (buitinė technika, įrankiai, knygos, rūbai ir kt.). Po motinos mirties M. L. toliau naudojosi butu, jame buvusiais daiktais, mokėjo visus mokesčius, prižiūrėjo butą. Paaiškino, kad kitas brolis suinteresuotas asmuo A. R. į palikimą nepretenduoja. Kitų įpėdinių nėra. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui dėl D. L. palikimo priėmimo gauti. Ne teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra galimybių. Todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė motinos D. L., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti kaip savo (el. b. 1-3 l.).

Teismo posėdyje pareiškėjas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo vaikystės, gyveno jame visą laiką su motina ir po jos mirties, čia yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Jis nesuprato, kad po motinos mirties reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Daugiau asmenų, gyvenančių minėtame bute ar pretenduojančių į motinos palikimą nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra D. L. sūnus iš jos pirmos santuokos. Nurodė, kad nuo mažens gyveno pas senelius Kelmės rajone, su mama negyveno. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra mamos. Jis niekada neprisidėjo prie buto išlaikymo ir į po motinos mirties atsiradusį palikimą nepretenduoja. Neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškimas.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime (el. b. 25-26 l.) nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjo prašymas, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla išnagrinėta iš esmės suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką pareiškėjo motina D. L. ir tėvas G. L. (el. b. 8, 10 l.). G. L. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. 6 l.). Po jos mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjas (el. b. 39 l.). Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad D. L. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. 5 l.). Po D. L. mirties atsirado palikimas, kurį be kita ko sudaro dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. 9 l.). Iš testamentų registro išrašo (el. b. 15 l.) matyti, kad testamentų registre nėra duomenų apie po D. L. mirties atsiradusio palikimo priėmimą. Mokesčių sumokėjimą už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas paslaugas patvirtina mokesčių kvitai (el. b. 11-14 l.). Tiek pareiškėjas, tiek ir suinteresuotas asmuo A. R. teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas iš karto po motinos D. L. priėmė palikimą, pradėdamas naudotis butu, mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu.

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.

Kaip matyti iš pareiškimo ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų, po palikėjos D. L. mirties atsirado palikimas. Palikėja D. L. turi pirmos eilės įpėdinius – pareiškėją M. L. ir suinteresuotą asmenį A. R.

Pareiškėjas M. L., mirus motinai, pradėjo faktiškai valdyti palikėjos turtą, nes liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi mirusiosios asmeniniais daiktais, išlaikė butą, mokėjo privalomus mokėti mokesčius už butui teikiamas paslaugas. Teise valdyti šį turtą pareiškėjas naudojasi iki šiol atvirai, prižiūri butą, moka už teikiamas paslaugas. Taigi pareiškėjas faktiškai rūpinasi velionės motinos turtu iki šiol. Suinteresuotas asmuo A. R. neprieštarauja, kad brolis M. L. priimtų po motinos mirties atsiradusį palikimą.

Tai reiškia, kad pareiškėjas palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos D. L. mirties, tačiau pareiškėjas laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą ir turtines teises negavo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mirusiosios motinos D. L. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus D. L. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) jos vaikas M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos D. L. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti iš karto po motinos mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Gema Janušienė