Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovui R. V. dėl asmeninės nuosavybės teise priklausančių daiktų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Jis parodė, kad kai vedė atsakovo motiną, knygas atsivežė su savimi, kai prasidėjo skyrybos, nurodė, kad asmeninius daiktus tikisi atgauti. Per teismą žadėjo, kad visus asmeninius daiktus grąžins, bet nuvažiavus į vietą ji neatidarydavo durų. Vieną kartą kieme buvo atsakovas ir pasakė, kad iš jo nieko negaus. Asmeniniai daiktai nutraukus santuoką liko pas atsakovo motiną. Knygas atsivežė iš pirmos santuokos 1987 m. 2014 m. šv. Kalėdų švęsti nuėjo pas dukrą, kai grįžo, spynos buvo pakeistos ir daugiau į namus neįleido. Santuoką nutraukiant pasidalino santuokos metu įgytą turtą, o kurį atsivežė, nenurodė. St. D. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškinį pareiškė R. V., kuris yra St. D. sūnus, pas jį liko daiktai. St. D. jo neįsileisdavo, todėl daiktų iš jo nepasiėmė. Prašo senų daiktų, muzikos centrų yra 40, juos susirinko per dvidešimt metų, buvo pridėtas pilnas kambarys, negali pasakyti, kiek kainuoja kiekvienas, nes pirkti turgaus kainomis, jei būtų žinojęs, kad reikės duomenų, būtų rinkęs. Nieko pateikti negali, nes čia seni daiktai, pirkti turguje. Garso stiprintuvai yra „Sherwood“, „Kenwood“, „Sony“, „Pioneer“, įvertino visus bendrai 125 EUR. Jei nebus visų, paimti iš atsakovo tuos, kurie bus. Įsigijimo įrodymų pateikti negali, jie buvo pirkti nuo 1994 m., visi daiktai buvo perkami kaip hobis. Resiveriai trimeriai, ten turi būti parašytas tuneris, tai yra stiprintuvai kartu su radiju, jie įsigyti per 20 m., jie įvairių firmų, kainą nurodė bendrą. Atsakovas tokių dalykų neturėjo. Keturis metus pas atsakovą nėra buvęs, nežino, kas pas jį yra. Garso kolonėlės yra kartu su centrais, 30 vnt po 2, identifikuoti negali, šiuos daiktus laikė sudėjęs viename kambaryje. Garso ir vaizdo kasetės 40 vnt, ant kai kurių yra užrašai, čia yra juostinės kasetės, o audio kasetės 360 vnt yra mažos kasetės, nurodė visų kainą. Elektronikos įrankiai – tai testeriai, sujungėjai, visi buvo sudėti į dėžutę, visai negalvojo apie daiktų piniginę išraišką, jam reikia nuotraukų ir knygų, daugiau nieko nereikia. 400 vnt knygų kai kurios yra su parašais, su savos gamybos antspaudukais, tos knygos praeitų laikų pasaulinės literatūros, kai buvo prenumeruojama, konkrečių negali nurodyti, yra Dž. K., T. M. R., Č. D. knygos, bet negali visų išvardinti, čia ne piniginė išraiška, negali pasakyti, kodėl įvertino 125 EUR. Enciklopedijas pirko turguje, 19 vnt enciklopedijų rusų kalba, bet jų tomų yra daugiau, kokias gavo, tokias pirko, kas pardavinėjo, tas jau mirė, jų įvardinti negali. Enciklopedijos lietuvių kalba, įsigytos 1983-1984 m., dar nebuvo vedęs. Kada jos pradėtos leisti, negali pasakyti, papildomą tomą gavo gal 1986 m. Literatūra apie statybas - apie montavimą, mazgų pjūvius, saugumo taisyklės, kursų katalogai. Medicininės enciklopedijos du tomai, ji brangi, nes yra mokslinė literatūra. Literatūros komplektas, tarybiniais laikais ėjo pasaulinės literatūros lobynas, paskutinių tomų negavo, įžymių rašytojų klasikos knygos, tai atskiros naujos knygos, jos ėjo gal 6-7 m. Čia tarybinių laikų knygos. Biliardo lazdą įsigijo 1999 m. ar 2000 m., jau santuokos metu, nenurodė nutraukiant santuoką, nes užmiršo. Žiūronus įsigijo 1990 m., santuokos metu, nenurodė nutraukiant santuoką, nes nekreipė dėmesio į smulkius daiktus, reikėjo dalintis techniką, traktorius, žiūronai gali būti, gali ir nebūti, svarbiausia nuotraukos. Nuotraukų yra 400 vnt, jos senesnės, pirmos santuokos vestuvinės, vaikų. Atsakovui tų nuotraukų nereikia, atsakovas gali būti jas sudeginęs. 2015 m. pabaigoje nuvyko pas St. D., dar vyko ištuokos procesas, jam daiktų neatidavė, nenurodė nutraukiant santuoką šių daiktų, nes buvo gėda dėl tokių smulkmenų. Atsakovas šiuo daiktus valdo neteisėtai, žino, kad jis parašė pareiškimą paveldėti turtą po motinos mirties. Sutuoktinei tų daiktų nereikėjo, ji sakė, kad viską grąžins, pradėjo reikalauti maždaug prieš pusantrų metų, bet neįsileisdavo. Buvo nemalonu kreiptis į teismą dėl turto padalijimo. Nuotraukos yra trijuose albumuose ir dėžutėje. Techniką pirkdavo turguje, kartais gaudavo už remontuojamus daiktus, tai buvo hobis rinkti seną literatūrą, šeima iš to pajamų negaudavo. Su St. D. bendras gyvenimas nutrūko faktiškai 2014 m. gruodžio 23-24 d., su ja gyveno (duomenys neskelbtini). Daiktus rinko ir santuokos su St. D. metu, pusė aparatūros nėra pirkta, ją gavo už savo darbus. Pagrindas yra nuotraukos ir knygos, visa kita gali nebūti, bet reikalavimus palaiko. Nežino, ar šiuo metu šie daiktai yra pas R. V., bet buvo pas St. D.

Liudytoja E. B. parodė, kad yra ieškovo dukra. Ji kurį laiką gyveno su tėčiu po tėvų skyrybų, po kurio laiko grįžo pas savo mamą. 2018 m. gegužės mėnesį važiavo pas atsakovą pasiimti priteistų daiktų, bet jis sakė, kad nieko neduos. Pagrindinis norimas dalykas - tai nuotraukos, knygos, enciklopedijos. Liko knygos, nuotraukos, kolonėlės, DVD grotuvai, nes tėtis rinko šiuos daiktus. Knygos buvo perkamos dar iki santuokos, nuotraukas darydavo pats. Nuotraukų buvo daug. Paskutinį kartą tuose namuose buvo prieš 6-7 metus.

Liudytoja J. G. parodė, kad yra ieškovo dukra. Ji prašė tėčio, kad dėl knygų ir nuotraukų greičiau kreiptųsi, bet jis vis tikėjo, kad jam atiduos. Gal dabar jau pas R. nėra nei nuotraukų, nei knygų. Atsakovui nuotraukos yra bevertės, negalvojo, kad neatiduos. Liudytoja nėra buvusi atsakovo namuose, nežino, ar ten yra nuotraukos ir knygos, gal sudegino. Nuotraukų skaičiaus negali pasakyti, ten yra labai senų nuotraukų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčas tarp šalių kilo dėl asmeninių daiktų grąžinimo, t.y. dėl turto išreikalavimo iš sąžiningo daiktų įgijėjo.

Šalių ir liudytojų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2016-05-16 Biržų r. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta santuoka tarp ieškovo nagrinėjamoje byloje S. D. ir jo sutuoktinės St. D., padalintas santuokos metu įgytas turtas, kurį patikslintame ieškinyje nurodė ieškovas S. D. (1 t., b.l. 8-23). St. D. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 7). Jos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi sūnus ir atsakovas šioje byloje R. V., kuris su motina ten gyveno visą laiką. Gyvenamasis namas buvo St. D. asmeninė nuosavybė, nes paveldėjo jį po savo motinos mirties. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, kurie liko pas St. D. po jų santuokos nutraukimo, o po jos mirties perėjo R. V. nuosavybėn, nes šie daiktai nebuvo padalinti nutraukus santuoką dėl to, kad jie asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovui.

Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas R. V. su savo motina St. D. ir jos buvusiu sutuoktiniu S. D. gyveno viename name iki 2014-12-24, kai ieškovas S. D. išėjo iš sutuoktinės namų ir daugiau ten negrįžo, santuoka tarp sutuoktinių buvo nutraukta 2016-05-16. Visi ieškinyje ieškovo nurodyti daiktai liko tame gyvenamajame name, ieškovo paaiškinimu, pas St. D., po kurios mirties daiktus valdo jos sūnus R. V.. Nors byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad atsakovas priėmė savo mirusios motinos palikimą, tačiau šalių paaiškinimais nustatyta, kad jis yra vienintelis įpėdinis ir vienintelis gyvenantis asmuo motinai priklausiusiame gyvenamajame name. Ieškovas neįrodinėjo aplinkybės, kad atsakovas daiktus, kuriuos reikalauja grąžinti, užvaldė neteisėtai, nes šie daiktai liko toje vietoje, kur ir buvo, atsakovas jokių nei atlygintinų, nei neatlygintinų sandorių siekiant įgyti daiktus nesudarinėjo. Atsakovas negalėjo tiksliai nurodyti, kurie iš reikalaujamų grąžinti daiktų sąrašo daiktai yra namie, tačiau nurodė, kad dalis išvardintų daiktų buvo pirkti jo, jo motinos, knygų rusų kalba nėra, dalis daiktų pirkta jo motinos santuokos su ieškovu laikotarpiu, dėl biliardo lazdos ir žiūronų paaiškinti nieko negali, nes jų nematė, nuotraukos gal ir buvo, bet jų taip pat nematė. Ieškovas neįrodė, kad reikalaujami daiktai yra pas atsakovą, nors tai yra jo pareiga reiškiant vindikacinį ieškinį.

Ieškovas nurodė, kad daiktai liko atsakovo ir jo motinos namuose nuo to laiko, kai jis 2014-12-24 paliko namus, bet tai nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovas daiktus prarado be savo valios. Reikšdamas galutinį reikalavimą santuokos nutraukimo byloje, kurį teismas išnagrinėjo ir dėl jo priėmė sprendimą, ieškovas nenurodė ginčo daiktų, neprašė jų priteisti, nors daiktų apimtis didelė, paties ieškovo paaiškinimu, šių daiktų buvo pilnas kambarys, vien knygų virš 800, 40 vnt muzikos centrų ir kt. Su St. D. po santuokos nutraukimo nebendravo, tik 2018 m. gegužės mėnesį buvo atvykęs su dukra į jos namus, tačiau R. V. neleido jiems susitikti. Palikęs daiktus sutuoktinės namuose, neprašęs juos padalinti vykstant ištuokos procesui, nenurodęs kitų aplinkybių, kurios pagrįstų daiktų praradimą prieš ieškovo valią, ieškovas neįrodė ginčo daiktų praradimo prieš jo valią.

Ieškovas prašo priteisti daiktus natūra, tačiau nei pateikdamas ieškinį, nei posėdžio metu reikalaujamų daiktų neidentifikavo. Reikalavimas priteisti jam individualiais požymiais neapibūdintus daiktus, pavyzdžiui, 40 vnt muzikinių centrų, 7 vnt stiprintuvų, 360 vnt audio ir garso kasečių ir pan. negali būti tenkintinas ir dėl to, kad jei atsakovo namuose ir būtų tokių kategorijų daiktų, tai identifikuoti, kurie iš jų yra nurodyti ieškovo, yra neįmanoma, o pareiga įrodyti, kad konkretus ieškovui priklausantis daiktas yra pas atsakovą, tenka ieškovui.

Ieškovui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad jis turėjo nuosavybės teisę į daiktus, nurodytus ieškinyje. Pats ieškovas nurodė, kad daugumą ginčo daiktų įsigijo būdamas santuokoje su St. D., tačiau mano, kad tai jo hobis, kad dalį jų gavo kaip atlygį už paslaugas ir visi šie daiktai yra jo asmeninė nuosavybė. Aukščiau nurodyta, kad ieškovas nutraukė santuoką su St. D., teismas padalino jų santuokos metu įgytą turtą. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ar kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (Lietuvos Respublikos CK 3.118 str. 1 ir 3 d.). Santuokos nutraukimo proceso metu ginčo turto režimas nebuvo nustatytas, nes nebuvo keliamas toks reikalavimas, todėl šis klausimas galėtų būti sprendžiamas tik civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėtoje Biržų r. apylinkės teisme, proceso atnaujinimo tvarka.

Nenustačius ieškinio faktinio pagrindo aplinkybių, kad savininkas daikto valdymą prarado be savo valios, atsakovas daiktą valdo neteisėtai (be teisinio pagrindo), kad daiktai priklauso ieškovui ir jie neidentifikuoti, t.y. neapibūdinti pagal individualius požymius, negali būti pripažinta, jog egzistuoja vindikacinio ieškinio faktinių aplinkybių visetas. Dėl to pažeistos teisės negali būti ginamos vindikacinio ieškinio pagrindu ir ieškinys atmestinas.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį, nes nuo ieškovo daiktų praradimo praėjo daugiau nei treji metai. Ieškovas iš sutuoktinės namų išėjo ir faktiškai daiktais nesinaudojo nuo 2014-12-24, ieškinį pareiškė 2018-09-24. Taigi praėjo daugiau kaip treji metai nuo daiktų praradimo momento. Tačiau trejų metų senaties terminas taikomas, jei atsakovas kilnojamąjį daiktą įgijo atlygintinai iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (Lietuvos Respublikos CK 4.96 str. 1 d.). Ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovas ginčo daiktus įgijo atlygintinai, todėl senaties terminas sprendžiant šį ginčą netaikomas ir šis prašymas atmestinas.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 95 str., ieškovui prašo skirti baudą, nes ieškovas šiuo ieškiniu aiškiai parodė, kad mėgsta naudotis įstatymų spragomis, kad teismui netiksliai teikia ieškinius ir negerbia visų kitų dalyvių (1 t., b.l. 26-27). Civilinio proceso įstatymas reglamentuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį <...>, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. <...> (Lietuvos Respublikos CPK 95 str. 1 d.). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. <...> (Lietuvos Respublikos CPK 95 str. 2 d.). Kadangi ieškovas turi teisę reikšti ieškinį ir ginti pažeistas (jo nuomone) teises, taigi kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Respublikos CPK 5 str. 1 d.) ir teismas įstatyme nurodytų piktnaudžiavimo atvejų nenustatė, tam nėra civilinio proceso įstatyme numatytų sąlygų, atsakovo prašymas ieškovui skirti baudą atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas 2018-05-24 UAB „Perlo paslaugos“ terminale sumokėjo 78 EUR žyminį mokestį (1 t., b.l. 6¹). Tačiau bylinėjimosi išlaidos – 78 EUR žyminis mokestis iš atsakovo ieškovui nepriteistinos, kadangi ieškovo ieškinys atmestas (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 2 d.).

2018-10-03 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 100% atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (1 t., b.l. 36). Pagal 2018-11-12 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) už advokato I. Tumo teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą R. V. prašoma priteisti 156 EUR advokato užmokesčio valstybei (1 t., b.l. 44). Šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais, jos yra teisingos ir protingos, neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ nustatytų dydžių (6 p., 24.3.6.1 p., 24.3.6.2 p.). Todėl atmetus ieškovo ieškinį, iš ieškovo pilnai priteistinos 100% atsakovo turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, kas sudaro 156 EUR advokato užmokesčio už teisinę pagalbą – tripliko parengimą ir atsakovo atstovavimą pirmosios instancijos teisme dviejuose posėdžiuose, kadangi tokia suma nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos CPK ir Nutarime nustatyti reikalavimai (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 2 d., 99 str. 2 d.).

Kadangi ieškinys atmestas, tai iš ieškovo priteistinos ir iki teismo sprendimo priėmimo susidariusios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (1 t. pažyma, Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 263-267 straipsniais, 268 straipsnio 1-4 dalimis, 6-8 dalimis, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnio 1-4 dalimis, 5 dalies 1, 3 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo S. D. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 156 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš ieškovo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 3,58 EUR (tris eurus penkiasdešimt aštuonis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.