Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-09-29 · Byla Nr. ATP-526-316/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-29
Bylos Nr.
ATP-526-316/2014
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00326-2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Boleslovas Kalainis
Administracinė byla Nr. ATP-526-316/2014Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00326-2014Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014-07-10 nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nubaustas už tai, kad 2014-02-05 11.20 val., Plungės r., kelyje Plungė – Vėžaičiai, 3,90 kilometre, vairuodamas automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 71 kilometro per valandą greičiu, kai leistinas greitis buvo 50 kilometrų per valandą, t. y. leistiną greitį viršijo 21 kilometru per valandą (paklaida įskaičiuota). A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 135 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 str. 3 d.

Už šį pažeidimą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2014-03-18 nutarimu Nr. 86N-9098075-14 A. J. nubaustas 200 Lt bauda.

Žemesnės instancijos teismas

2014-07-10 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas nubaustojo skundas ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2014-03-18 nutarimas Nr. 86N-9098075-14 paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

Skundu Šiaulių apygardos teismui A. J. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014-07-10 nutartį, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto R. S. 2014-03-18 nutarimu Nr. 86N-9098075-14 skirtą 200 Lt. baudą už LR ATPK 124 str. 3 d. pažeidimą ir administracinę bylą nutraukti.

Apeliantas teigia, kad jo byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, t. y. grubiai pažeidžiant LR ATPK normas. A. J. teigia, kad jam buvo pranešta apie administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo laiką ir vietą, bet 2014-03-18 negalėjo dalyvauti administracinės bylos nagrinėjime, nes sirgo ir apie tai buvo pranešęs elektroniniu laišku Telšių apskrities VPK Kelių skyriaus viršininkui D. Razminui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jis negalėjo žinoti apie minėto pareigūno atostogų laiką, o tai, kad jis nepateikė ligą patvirtinančio dokumento netrukdė atidėti kitos jo bylos nagrinėjimo Telšių rajono apylinkės teisme.

A. J. teigia, kad byloje surinktais įrodymais negalima grįsti jo kaltės dėl inkriminuojamo pažeidimo, nes minėti duomenys neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Jo teigimu, byloje esančios nekokybiškos nuotraukos, iš kurių nesimato nei automobilio numerių, nei markės, nei vairuotojo veido, o tik neaiškus automobilio siluetas, negali būti laikomos tinkamai įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje. Be to, sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės, būtina turėti ne tik įrodymus, patvirtinančius kad būtent tas asmuo padarė administracinį tesiės pažeidimą, bet ir visas greičio matavimo prietaiso charakteristikas, kokia yra paklaida, ar iš tiesų šiame ruože yra nustatytas 50 km/h greičio režimas, kas, kada ir kokiu sprendimu nusprendė riboti greitį šiame kelio ruože. Šių duomenų byloje nebuvo surinkta. Telšių rajono apylinkės teisme buvo pateikti žodiniai prašymai išreikalauti įrodymus, koks greičio režimas galioja tame ruože, greičio matuoklio technines charakteristikas, Ryšių reguliavimo tarnybos viršininko leidimą naudoti tokio tipo greičio matuoklius, įrodymus, kad pateiktas greičio matuoklio patikros sertifikatas atitinka būtent tą greičio matuoklį, kuris neva užfiksavo pareiškėjui nuosavybės teisę priklausantį automobilį. Teismas visus jo prašymus atmetė nepateikdamas jokių motyvų. ir tuo buvo pažeistos mano teisės reikalauti pateikti bylai reikšmingus įrodymus.

Be to, nubaustasis A. J. teigia, kad jam nepagrįstai nebuvo surašytas administracinis nurodymas ir jis negalėjo pasinaudoti teise sumokėti mažesnę baudą. Jo nuomone, apylinkės teismas neteisingai taikė administracinės teisės normas. Jis akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju jo 2014-02-05 padaryto pažeidimo negalima laikyti pakartotiniu, kadangi už analogišką 2013-10-28 padarytą pažeidimą dar nebuvo įsiteisėjęs institucijos priimtas sprendimas. Todėl nebuvo pagrindo jo laikyti padariusiu pažeidimą, priskiriamą tam pačiam LR ATPK str. ir buvo galimybė surašyti administracinį nurodymą.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo faktines bylos aplinkybes bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias greičio matavimo prietaisų MultaRadar S580 panaudojimo teisėtumą. Teismui buvo pateiktas greičio matavimo prietaiso MultaRadar S580 patikros sertifikatas Nr. 1394096, kuris galioja iki 2014-06-09. Patikros sertifikate nurodyta skaitmeninė kamera Smart Camera III Nr. 593-072/71045, kai tuo tarpu teismas atsisakė išreikalauti matavimo prietaiso MultaRadar naudojimo instrukciją tad neaišku, ar pateiktas patikros sertifikatas atitinka faktiškai naudojamą nurodyta skaitmeninę kamera Smart Camera, ar yra naudojamos kitos greičio matavimo kameros. Tai, anot pareiškėjo, yra grubus administracinės procedūros pažeidimas, nes teismas priėmė nutartį net neturėdamas greičio matavimo prietaiso techninės dokumentacijos, tad nebuvo galimybės susipažinti su naudojamos greičio matavimo techninėmis galimybėmis. Nagrinėjamu atveju automobilio greitis buvo fiksuojamas panaudojant radiolokacinį transporto priemonių greičio matavimo prietaisą MultaRadar S580. Vadovaujantis LR Elektroninių ryšių įstatymo 9 str. 2 p., 30 str. 2 d. 17 p., 50 str. 2 d. 1 p., Europos Komisijos 2005-01-17 sprendimu 2005/50/EB dėl 24 GHz radijo dažnių juostos suderinimo automobilinių mažojo nuotolio radarų terminuotam naudojimui Bendrijoje (OL 2005 L 21, p. 15), Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2010-09-09 įsakymu Nr. 1V-893 patvirtinto Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo sąrašo 5 punktu bei Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2005-10-06 įsakymu Nr. 1V-854 patvirtintų Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių 4 ir 5 punktais, greičio matavimo prietaisų MultaRadar S580 naudojami radijo dažniai (kanalai) gali būti naudojami tik gavus ryšių reguliavimo tarnybos leidimą. Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių 48.1.1. punkte numatyta, jog leidime naudoti radijo dažnį (kanalą) gali būti nustatytas reikalavimas, kad prieš pradėdamas naudoti kiekvieną radijo stotį, radijo dažnio (kanalo) naudotojas privalo gauti Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti stacionariąją ir (ar) judriąją radijo stotį. Tokią teismų praktiką yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracines bylas dėl greičio viršijimo, kai greitis buvo fiksuojamas panaudojant radiolokacinius transporto priemonių greičio matavimo prietaisus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-18 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1679/07, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. N63 -1066/2008).

Greičio matavimo prietaiso MultaRadar S580 spinduliuotės galia yra 300 W, tai yra žymiai didesnė nei > 100 mW (b.l. 17), o naudojamas dažnis - 24.1 GHz (b.l. 17), tad tokiu atveju turi būti Ryšių reguliavimo tarnybos viršininko leidimas šiems greičio matavimo prietaisams naudoti, kurio byloje nėra. Nesant šio leidimo, automobilių greičio matavimo prietaisų MultaRadar S580 naudojimas yra neteisėtas, o tai reiškia, kad neteisėtais veiksmais gauti įrodymai yra niekiniai. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl šios gan svarbios materialinės teisės normos pažeidimo iš viso nepasisakė.

Be to, pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visus neaiškumus ir prieštaravimus traktuoja ne pažeidėjo naudai, kaip to reikalauja administracinė teisena, o Telšių AVPK naudai, nes pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą, neva nubaustasis turėjo įrodyti, kad ne jis padarė minėtą pažeidimą. Tuo yra pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Šalies argumentai

A. J. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad būtent jis nurodytu laiku vairavo nuotraukose užfiksuotą automobilį. Iš pateiktos nuotraukos iš viso nieko nematyti, kai tuo tarpu greičio matavimo prietaiso Multa Radar S580 naudojimo instrukcijos 6.7.3.7 punkte aiškiai yra nurodyta, kad šis greičio matavimo prietaisas įgalina nuotraukoje atpažinti tiek automobilio numerį, tiek vairuotojo veidą. Apeliantas kelia klausimą, kad jei nuotraukose nematyti nei vairuotojo veido, nei automobilio numerių, tai kyla pagrįsta abejonė, ar jo fiksuotas greitis atitinka tikrąjį važiuojančios transporto priemonės greitį. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta aplinkybė, kad greičio matavimo prietaisas, jei jis yra tinkamai sureguliuotas, įgalina nuotraukoje atpažinti tiek automobilio numerį, tiek vairuotojo veidą. Pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamoje dalyje nutylėjo šią gan svarbią greičio matavimo prietaiso naudojimo charakteristiką.

Be to, nubaustasis teigia, kad byloje nėra įrodymų, koks greičio rėžimas galioja toje vietoje. Teismui taip pat buvo nurodyta šį bylos aplinkybė, buvo pareikštas prašymas įpareigoti Telšių AVPK pateikti kelio ženklų įrengimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas šį prašymą ignoravo.

Apeliantas nurodo, kad dar vienas argumentas jo naudai yra tai, kad jis tuo metu automobiliu nesinaudojo, o juo naudojosi brolis, E. J., apie tai buvo pasakyta teismo posėdžio metu, bet, teismas šios aplinkybės netyrė. Teismo nutartyje nurodyta, kad nubaustasis turėjo pakankamai laiko pranešti apie tai, bet to nepadarė. Teismui buvo paaiškinta, kad nagrinėjant administracinę tesiės pažeidimo bylą būtų nurodęs, kas naudojosi jo automobiliu, bet tokios galimybės neturėjo. Tuo tarpu teismo aiškinimas, kad jis turėjo pakankamai laiko yra nieko nepagrįstas, nes joks norminis aktas nenurodo, per kiek laiko ir kada yra privaloma pateikti informacija, kas naudojosi asmeniui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu.

Taigi, apelianto nuomone, šioje administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, o administracinė bauda skirta remiantis nuomone ir interpretacijomis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas prašo nuobaudą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktos administracinės bylos medžiagos matyti, kad 2014-02-21 A. J. buvo surašytas ATP protokolas pagal LR ATPK 124 str. 3 d. už tai, kad jis 2014-02-05 11.20 val., Plungės r., kelyje Plungė – Vėžaičiai, 3,90 kilometre, vairuodamas automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 71 kilometro per valandą greičiu, kai leistinas greitis buvo 50 kilometrų per valandą, t. y. leistiną greitį viršijo 21 kilometru per valandą (paklaida įskaičiuota). A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 135 p. reikalavimus.

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad nurodytoje vietoje užfiksuotas automobilis AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavęs 74 km/h (paklaida įskaičiuota) greičiu, nuosavybės teise priklausantis A. J.. Iš byloje esančio patikros sertifikato Nr. 1394096 matyti, kad greičio matavimo sistema tinkama naudoti, sertifikato galiojimo pabaiga 2014-06-09.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo argumentu dėl administracinio nurodymo surašymo.

LR ATPK 260¹ str. numato, kad LR ATPK 259¹ str. nurodyti pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašo administracinį nurodymą už tuos administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnių sankcijose numatyta ne didesnė kaip trijų tūkstančių litų maksimali bauda. Administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos, o šio kodekso 260² straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytais atvejais – nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ne mažesnę kaip dešimt litų.

Administracinis nurodymas negali būti surašomas, jei šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijoje kaip pagrindinė ar papildoma administracinė nuobauda numatyta kitos rūšies negu bauda administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą). Administracinis nurodymas taip pat negali būti surašomas, jei asmuo pakartotinai per metus padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą atitinkamame šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, taip pat tuo atveju, jei administraciniu teisės pažeidimu padaryti turtiniai nuostoliai, kurie nėra pilnai atlyginti.

Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamo pažeidimo padarymo dieną (2014-02-05) A. J. atžvilgiu jau buvo priimtas Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūno nutarimas Nr. 86N-6087328-14 (priimtas 2014-01-14), kuriuo jis buvo nubaustas už analogišką pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 str. 3 d., tačiau šis sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, kadangi nubaustasis jį buvo apskundęs Telšių rajono apylinkės teismui, kuris sprendimą dėl skundo priėmė 2014-06-26. Taigi, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad 2014-02-05, kuomet užfiksuotas antrasis pažeidimas, nebuvo teisinio pagrindo teigti, kad A. J. padarė anksčiau (2013-10-28) užfiksuotą pažeidimą. Todėl buvo visos sąlygos jam surašyti administracinį nurodymą įstatymo nustatyta tvarka. Neatlikus šio procesinio veiksmo, buvo nepagrįstai suvaržytos nubaustojo teisės, numatytos LR ATPK 260¹ str. Kadangi šio trūkumo apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali pašalinti, byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su nubaustojo skundo argumentu, kad jo byla Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriuje buvo nepagrįstai išnagrinėta nubaustajam nedalyvaujant. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. J. nurodytu laiku negalėjo atvykti į bylos nagrinėjimą dėl ligos ir apie tai informavo Kelių skyriaus viršininką D. Razminą elektroniniu laišku. Ši priežastis laikytina svarbia, todėl bylos nagrinėjimas turėjo būti atidėtas. Neatidėjus bylos nagrinėjimo, A. J. neteko galimybės pateikti paaiškinimus ar įrodymus, buvo suvaržytos jo procesinės teisės.

Remiantis išdėstytu, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2014-07-10 nutartimi padarė neteisingą išvadą dėl 2014-03-18 nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl minėti sprendimai naikintini, o byla grąžintina iš naujo tirti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Kadangi byla grąžinama iš naujo tirti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, A. J. skundo argumentai dėl jo kaltės, susijusios su nagrinėjamu pažeidimu bei surinktų įrodymų vertinimu, nenagrinėtini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014-07-10 nutartį ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2014-03-18 nutarimas Nr. 86N-9098075-14, kuriuo A. J. nubaustas pagal LR ATPK 124 str. 3 d., ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Boleslovas Kalainis