Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 92 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartimi panaikintas Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir A. J. pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

2) Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir likusia neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta 2024 m. kovo 5 d.;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;

Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), teista:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį ir paskirta 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 10 valandų per mėnesį;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirta 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

3) Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta sumažinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose ir per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, pasenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

5) Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, pradėti dirbti arba būti registruotai darbo biržoje, ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, pasenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, pradėti dirbti arba būti registruotai darbo biržoje, ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, pasenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, pradėti dirbti arba būti registruotai darbo biržoje, ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, pasenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartimi, laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų arešto bausme;

6) Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

7) Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį ir paskirta 18 MGL, tai yra 677,88 Eur dydžio baudos bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta sumažinta 12 MGL, tai yra 451,92 Eur dydžio baudos bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir paskirta galutinė 8 MGL, tai yra 301,28 Eur dydžio baudos bausmė;

8) Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba būti registruotai darbo biržoje ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, pasenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba būti registruotai darbo biržoje ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, pasenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 8 MGL, tai yra 301,28 Eur dydžio bauda.

9) Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 75 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta sumažinta 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 70 parų arešto bausmė;

10) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (5 veikos) ir 215 straipsnio 1 dalį (5 veikos) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta sumažinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė;

13) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesi laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 3 mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 valandų bei per visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

14) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

15) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

16) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

17) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 28 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

18) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

19) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartimi, subendrintos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta 2024 m. lapkričio 15 d.;

20) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; iki 2025 m. rugsėjo 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. birželio 26 d. Bausmė neatlikta;

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. ir Ž. J. 2025 m. birželio 18 d. apie 13.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje veikdami kartu – atvirai, matant K. B. iš jos rankų pavogė pirkinių krepšį, kuriame buvo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti daiktai, piniginė, kurioje buvo, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta pinigų suma bei tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyti dokumentai, tokiu būdu bendrais veiksmais atvirai pagrobė K. B. priklausantį tyrimo metu tiksliai nenustatytos vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad iš anksto su Ž. J. nesitarė grobti svetimo turto, mintis kilo spontaniškai. Kai pamatė ateinančią nukentėjusiąją, jis atidarė laiptinės duris. Kai nukentėjusioji įėjo į laiptinę, Ž. paėmė iš nukentėjusiosios krepšį su daiktais. Kai jis pradėjo bėgti, Ž. paėmė nukentėjusiosios krepšį ir pabėgo. Ką darė su daiktais nepamena dėl girtumo. Krepšyje buvo du degtinės buteliai, vienas butelis sudužo.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-123-895/2017 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Iš byloje esančio vaizdo įrašo nustatyta, kad kaltinamieji pamatę nukentėjusiąją kartu pradėjo paskui ją eiti, kaltinamasis A. J. atidarė laiptinės duris ir jas laikė, o Ž. J. įėjo į laiptinę. Po kiek laiko, A. J. pradėjo bėgti, o Ž. J. pastūmė nukentėjusiąją ir paėmė nukentėjusiosios turėtą krepšį su jame buvusiais daiktais ir pasišalino. Kaltinamoji Ž. J. parodė, kad iš nukentėjusiosios pagrobtus pinigus išleido kartu su A. J., o krepšyje buvusį alkoholį kartu išgėrė. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamieji veikė kartu ir koordinuotai.

Kaltinamųjų A. J. ir Ž. J. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi A. J. ir Ž. J. 2025 m. birželio 18 d. apie 13.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje veikdami kartu – atvirai, matant K. B. iš jos rankų pavogė pirkinių krepšį, kuriame buvo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti daiktai, piniginė, kurioje buvo, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta pinigų suma bei tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyti dokumentai, tokiu būdu bendrais veiksmais atvirai pagrobė K. B. priklausantį tyrimo metu tiksliai nenustatytos vertės turtą. Veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamieji suvokė, kad iš nukentėjusiosios rankų grobia svetimą, jiems nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkei daro materialinę žalą ir norėjo taip veikti.

Dėl bausmės skyrimo A. J.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Anksčiau kaltinamasis teistas du kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, už analogiško nusikaltimo padarymą neteistas, paskirtas bausmes atlikęs, be to nusikaltimą, už kurio padarymą nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, padarė būdamas nepilnametis, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti kaltinamąjį recidyvistu.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padaryto nusikaltimo rūšį, – padarytas vienas baigtas apysunkis nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikaltimo motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas siekiant materialinės naudos, nepagarbos kitam asmeniui, jo sveikatai, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, pasinaudojant sunkia nukentėjusiosios sveikatos būkle ir negalėjimu savimi pasirūpinti; į nusikaltimo stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 7–18), baustas administracine tvarka, įskaitant ir dėl smulkių vagysčių (2 t., b. l. 19–35), nedirba (2 t., b. l. 36–37), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 38), įrašytas gydytojo psichiatro kabineto įskaitoje (2 t., b. l. 42), priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 41), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

Kaltinamasis nedirba, pajamų negauna, todėl jam neskirtina baudos bausmė, kuri, teismo vertinimu, nepasiektų jai keliamų tikslų. Kaltinamasis teistas, inkriminuojamą nusikaltimą įvykdė neišnykus teistumui, taip pat baustas administracine tvarka. Kaip matyti, kaltinamajam atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskirtų įpareigojimų jis nesilaikė, todėl bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis inkriminuojamą nusikaltimą padarė savo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), vienas iš anksčiau jo padarytų nusikaltimų taip pat padarytas tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu. Be to, šiuo metu kaltinamojo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla dėl turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikaltimų galimo padarymo jo gyvenamosios vietos adresu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad inkriminuojamą nusikaltimą kaltinamasis padarė tuo metu, kai kitame tyrime jam buvo paskirtos net trys švelnesnės kardomosios priemonės, kas sudaro pagrindą spręsti, kad dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti nebuvo pakankamos tam, kad sulaikytų kaltinamąjį nuo naujo nusikaltimo padarymo. Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą spręsti, kad laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimai, kurie sietini su gyvenamąja vieta, nesulaikys kaltinamojo nuo galimo naujų nusikalstamų veikų darymo, neatims ir neapribos kaltinamajam galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, neužtikrins teisingumo principo įgyvendinimo. Įvertinus veikos padarymo aplinkybes ir pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad arešto bausmė kaltinamajam taip pat neskirtina ir nėra pakankama pasiekti bausmei keliamus tikslus. Teismas įvertinęs išdėstytas aplinkybes, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė, jos dydį parenkant artimą minimaliam – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, nukentėjusiosios garbų amžių ir sveikatos būklę (sunkiai vaikšto, neprigirdi, sunkiai suvokia aplinką, negali tinkamai savimi pasirūpinti, jai būtina kitų asmenų pagalba), kitas pirmiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam A. J. skirtina sumažinta 4 (keturių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 75 straipsnyje numatytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, paprastai skiriamas tuo atveju, kai byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, kaltinamojo elgesį rodo, kad kaltinamojo resocializacija dar galima be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės.

Kaltinamasis anksčiau teistas du kartus, bausmę atlikęs. Kaltinamajam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau kaltinamasis nesilaikė jam paskirtų įpareigojimų, todėl bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Kaltinamasis savo priešingo teisei elgesio nekeičia, jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla dėl smurtinio ir turtinio pobūdžio nusikaltimų galimo padarymo, kaltinamasis eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų nevykdo, sistemingai vykdo smulkias vagystes, inkriminuojamas nusikaltimas ir vienas iš anksčiau padarytų nusikaltimų yra įvykdyti jo gyvenamosios vietos adresu, tai yra kitų tame pačiame daugiabutyje gyvenančių asmenų atžvilgiu. Inkriminuojamą nusikaltimą kaltinamasis padarė jo atžvilgiu atliekant kitą ikiteisminį tyrimą dėl iš esmės analogiškos nusikalstamos veikos, tuo metu jam buvo paskirtos net trys kardomosios priemonės, kas rodo, kad net ir žinodamas apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, kaltinamasis savo priešingo teisei elgesio nekeitė ir jokios įtakos nei pradėtas tyrimas, nei kardomosios priemonės jam nepadarė. Kaltinamasis nedirba, nededa jokių pastangų teisėtomis priemonėmis gauti pajamų, o iš smulkių vagysčių ir šio nusikaltimo gautos pajamos yra jo pragyvenimo šaltinis. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia teigti, jog A. J. negeba daryti išvadų ir savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme, todėl A. J. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Kadangi suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 4 dalyje, neišnykę, kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bet ne ilgiau nei iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės faktinio atlikimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. birželio 18 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžia skaičiuotina faktinio A. J. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Dėl bausmės skyrimo Ž. J.

Kaltinamosios Ž. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ž. J. teista dvidešimt kartų, inkriminuojamą nusikaltimą padarė neatlikus jai paskirtos bausmės už analogiško nusikaltimo padarymą. Kaltinamoji sistemingai daro turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, anksčiau skiriamos bausmės jokio poveikio jai nepadarė, todėl teismas pripažįsta Ž. J. recidyviste ir ši aplinkybė yra sunkinanti jos atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamoji nedirba, pajamų negauna, todėl jai neskirtina baudos bausmė, kuri, teismo vertinimu, nepasiektų jai keliamų tikslų. Kaltinamoji teista, inkriminuojamą nusikaltimą įvykdė neišnykus teistumui, tuoj po baudžiamojo įsakymo už analogiško nusikaltimo padarymą priėmimo, jam dar neįsiteisėjus ir neatlikus paskirtos laisvės apribojimo bausmės, taip pat bausta administracine tvarka, paskirtos nuobaudos galiojančios. Kaltinamoji inkriminuojamą nusikaltimą padarė savo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), vienas iš anksčiau jos padarytų nusikaltimų taip pat padarytas tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu. Be to, šiuo metu kaltinamosios atžvilgiu nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos dėl turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikaltimų galimo padarymo, iš kurių dvi galimai padarytos jos gyvenamosios vietos adresu. Inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu Ž. J. kitose bylose buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tačiau šios priemonės nesulaikė kaltinamosios nuo naujo nusikaltimo padarymo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimai, kurie sietini su gyvenamąja vieta, nesulaikys kaltinamosios nuo galimo naujų nusikalstamų veikų darymo, neatims ir neapribos kaltinamajai galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, neužtikrins teisingumo principo įgyvendinimo. Teismas įvertinęs išdėstytas aplinkybes, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, sulaikyti kaltinamąją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, sprendžia, kad kaltinamajai skirtina straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė, jos dydį parenkant didesnį nei sankcijos minimumas – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji pažinojo nukentėjusiąją kaip kaimynę, matė jos amžių ir būklę, suprato, kad ji negali nei pasipriešinti, nei apsiginti, tačiau nuo nusikaltimo padarymo tai jos nesustabdė, taip pat į pirmiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajai Ž. J. skirtina sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi inkriminuojamą nusikaltimą Ž. J. įvykdė neatlikusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės su įpareigojimais, paskirta bausmė su paminėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bendrinamos BK 64 straipsnio pagrindu visiško bausmių sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant visą likusią neatliktą 7 (septynių) mėnesių 8 (aštuonių) dienų laisvės apribojimo bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. baudžiamuoju įsakymu, pakeistą į 2 (dviejų) mėnesių 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimą ir Ž. J. paskirti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamoji anksčiau teista dvidešimt kartų, realią laisvės atėmimo bausmę atliko 2024 m. lapkričio viduryje, tačiau jau šių metų birželio mėnesį jos atžvilgiu priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriam neįsiteisėjus kaltinamoji padarė inkriminuojamą nusikaltimą, be to kitose bylose ji yra kaltinama 2025 m. pradžioje įvykdžiusi turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje, taip pat yra kaltinama smurtavusi greitosios medicinos pagalbos darbuotojo atžvilgiu vežant ją į gydymo įstaigą. Kaltinamoji savo priešingo teisei elgesio nekeičia, eilę kartų bausta administracine tvarka, paskirtų nuobaudų nevykdžiusi, inkriminuojamas nusikaltimas įvykdytas jos gyvenamosios vietos adresu, anksčiau ji taip pat yra teista dėl nusikalstamų veikų prieš kaimynus padarymo, tai yra kaltinamoji nusikalstamas veikas vykdo kitų tame pačiame daugiabutyje gyvenančių asmenų atžvilgiu. Kaltinamoji atlikusi laisvės atėmimo bausmę dirbo keliose darbovietėse skirtingais laikotarpiais, nuo kelių dienų iki kelių savaičių, dvi savaites iki suėmimo išėjo iš darbo, Užimtumo tarnyboje neregistruota. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja kaltinamąją ir leidžia pagrįstai teigti, jog Ž. J. negeba daryti išvadų ir savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme, todėl Ž. J. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, kaltinamoji laikinai sulaikyta 2025 m. birželio 18 d. 22.15 val. (1 t., b. l. 158–162). Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartimi Ž. J. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo sulaikymo dienos – 2025 m. birželio 18 d. (1 t., b. l. 174–180).

Kadangi suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, 2 ir 4 dalyse, neišnykę, kaltinamoji nesaistoma jokiais tvirtesniais socialiniais ryšiais, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bet ne ilgiau nei iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės faktinio atlikimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamosios laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. birželio 18 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio Ž. J. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje buvo gauta 2025 m. liepos 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatei Violetai Naujokienei teikiant antrinę teisinę pagalbą A. J. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 197,75 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. J. nedirba, pajamų negauna, taip pat įvertinus tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis suimtas, byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo A. J. nepriteisiamos.

Byloje buvo gauta 2025 m. liepos 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatei Loretai Daukšienei teikiant antrinę teisinę pagalbą Ž. J. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 283,33 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji Ž. J. nedirba, pajamų negauna, taip pat įvertinus tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis suimtas, byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamosios Ž. J. nepriteisiamos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Byloje buvo gauta 2025 m. liepos 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatei Eglei Šovienei teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai K. B. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 129,17 Eur.

Šioje byloje nukentėjusiosios atstovei teko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusiąją teisiamajame posėdyje, atstovė užtikrino nukentėjusiosios, kuri dėl garbaus amžiaus ir sveikatos būklės sunkiai orientavosi procese, teises ir teisėtus interesus, tad nurodytos 129,17 Eur išlaidos, nelaikytinos nepagrįstai didelėmis, todėl iš kaltinamųjų lygiomis dalimis priteistinos 129,17 Eur dydžio (iš kiekvieno po 64,585 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai. Šiame kontekste pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiosios atstovavimą patyrė valstybė nesudaro pagrindo spręsti, kad jos negali būti priteisiamos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

skaitmeninė laikmena (1 vnt.), saugoma baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 60), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje;

asmens kratos metu pas A. J. rasta sidabrinės spalvos grandinėlė, saugoma Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, grąžintina A. J. nuosprendžiui įsiteisėjus;

asmens kratos metu pas Ž. J. rasti pinigai (44 euro centai), saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, grąžintini Ž. J. nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam A. J. paskirti sumažintą 4 (keturių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti A. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. birželio 18 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti faktinio A. J. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bet ne ilgiau nei iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės faktinio atlikimo.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš A. J. nepriteisti.

Ž. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajai Ž. J. paskirti sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant visą likusią neatliktą 7 (septynių) mėnesių 8 (aštuonių) dienų laisvės apribojimo bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. baudžiamuoju įsakymu, pakeistą į 2 (dviejų) mėnesių 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimą ir Ž. J. paskirti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti Ž. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. birželio 18 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio Ž. J. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bet ne ilgiau nei iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės faktinio atlikimo.

Pripažinti Ž. J. recidyviste.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš Ž. J. nepriteisti.

Priteisti lygiomis dalimis iš A. J. ir Ž. J. 129,17 Eur dydžio (iš kiekvieno po 64,585 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiosios atstovavimą valstybės naudai.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

skaitmeninę laikmeną (1 vnt.), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje;

asmens kratos metu pas A. J. rastą sidabrinės spalvos grandinėlę, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, grąžinti A. J. nuosprendžiui įsiteisėjus;

asmens kratos metu pas Ž. J. rastus pinigus (44 euro centus), saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, grąžinti Ž. J. nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtų kaltinamųjų – nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamiesiems, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.