- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-229-524/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00076-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-229-524/2014
2014 m. kovo 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-247-105/2013 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl santuokos nutraukimo ir pasekmių bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-10-04 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų šalių kaltės, pripažinti jam nuosavybės teises į gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad namų valdą įsigijo 1990-03-16. Dėl notaro klaidos pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėja nurodyta ir atsakovė – sutartyje įrašyta R. V., nors sutarties sudarymo metu atsakovės pavardė buvo D. Kadangi šalių santuoka buvo sudaryta jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, t. y. 1990-04-28, atsakovė negalėjo būti į sutartį įrašyta kaip ieškovo sutuoktinė. Namų valda yra asmeninė ieškovo nuosavybė, kadangi pirkta už ieškovo asmenines lėšas, atsakovė prie pirkinio neprisidėjo. Kadangi šalys namų valdoje gyveno labai trumpai, jos neremontavo, nepagerino. Notarinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo laiku įregistruota, todėl 2007 metais, ieškovui jau 15 nebegyvenant su atsakove, teisme buvo iškelta civilinė byla dėl namų valdos įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu. Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-03-06 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-109-760/2007) buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad abi šalys į namų valdą nuosavybę įgijo pagal įgyjamąją senatį. Tačiau minėto proceso metu ieškovas teigė, kad namų valdą įgijo kartu su atsakove, nes taip reikėjo sakyti norint įforminti nuosavybę, o iš tikro atsakovė neturi jokių teisių į namų valdą. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registre namų valda įregistruota kaip sutuoktinių dalinė nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-10-04 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgytą namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp šalių padalijo lygiomis dalimis. Teismas, remdamasis civilinės bylos Nr. 2-109-760/2007 medžiaga, nustatė, kad abi šalys siekė įforminti nuosavybę į namų valdą, abi kartu pasirašinėjo procesinius dokumentus. Ieškovas neįrodė, kad namų valdą įgijo iš asmeninių lėšų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria namų valda padalyta kaip bendroji dalinė nuosavybė, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad 1990-03-16 sutartyje atsakovė negalėjo būti įrašyta ieškovo pavarde, kadangi šalys dar nebuvo susituokusios. Turtas, įgytas iki santuokos, laikomas asmenine nuosavybe. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog turtas šalių buvo įgytas po Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-03-06 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-109-760/2007, įregistravimo viešame registre. Apelianto teigimu, turtas buvo įgytas 1990-03-16, tuomet buvo už jį sumokėti pinigai, turtas perduotas ieškovui. Ieškovas įsigytą namų valdą iki 2006 m. rudens teisėtai ir sąžiningai valdė, atsakovė kartu nebegyveno nuo 1993 metų ir jokių turtinių pretenzijų nereiškė. Tik kilus reikalui atlikti namų valdos teisinę registraciją, ieškovas kreipėsi į advokatus. Negalima sutikti su teismo išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų. Daugiau kaip pusę metų iš atsakovės nebuvo galima gauti jokios žinios apie ieškinio pagrįstumą, ji gyvena Vokietijoje, šaukimus gavo, tačiau atsiliepimo nepateikė. Teismas nenagrinėjo ieškovo prašymo pripažinti atsakovės dalyvavimą būtinu. Atsakovės advokatas atvyko nepasiruošęs ir į daugelį klausimų negalėjo atsakyti teigdamas, kad jo susitarimas su atstovaujamąja to nenumato. Aplinkybes dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-03-06 sprendimu išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-109-760/2007 ieškovas paaiškino – ta byla buvo reikalinga namų valdai įregistruoti ir negali būti vertinama kaip abiejų šalių bendra valia dėl namų valdos įgijimo. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, dėl atsakovės nedalyvavimo nebuvo galima išsiaiškinti esminių bylos aplinkybių, padaryti procesiniai pažeidimai, sudarė prielaidas neteisingoms išvadoms, dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisingas teismo sprendimas.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-03-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-109-760/2007 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į rąstinį gyvenamąjį namą su veranda, priestatu, inventorizacijos byloje pažymėtą 1A¹m, turintį 142,26 kv. m. naudingo ploto, lentinę daržinę – 21¹m, molio ūkinį pastatą – 3I¹p, lentinę daržinę – 4I¹m, lentinę daržinę – 5I¹m, betono kiemo rūsį - 6I¹b, bei kiemo įrengimus, esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį. Faktas buvo nustatytas nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą įregistruoti tikslu (b. l. 16–17). Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota R. V. ir J. V. bendroji dalinė (po 1/2 dalį) nuosavybė į nurodytus pastatus (b. l. 10–12).
Ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti turtą asmenine nuosavybe, tačiau minėtų pastatų nuosavybės klausimas jau yra išspręstas Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-03-06 įsiteisėjusiu sprendimu – teismas konstatavo, jog nuosavybė įgyta ne kurios nors šalies asmeniškai, o bendrai. Pastarojo sprendimo pagrindu (CK 4.254 str. 1 p., 4.255 str. 2 p.), šalių prašymu (CK 4.256 str.) turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas bendrąja daline šalių nuosavybe. Teismas santuokos nutraukimo byloje privalo padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo (CK 3.116 str.). Byloje nagrinėjamu atveju nė viena iš šalių neginčijo šalių įregistruotų bendrosios dalinės nuosavybės proporcijų, todėl teismui nebuvo pagrindo dar kartą padalyti tą pati turtą tokiomis pat dalimis, kurios ir taip yra įregistruotos viešame registre (CK 4.262 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria padalyti (duomenys neskelbtini), esantys pastatai, naikintina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-10-04 sprendimo dalį, kuria padalytas J. V. ir R. V. santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), panaikinti.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistą.