Alytaus apylinkės teismo nutartis

2023-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. T-68-543/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-06
Bylos Nr.
T-68-543/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė
Nuteistasis
S. K.
Kategorijos
Byla Nr. T-68-543/2023
Teisminio proceso Nr. NesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 6 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė,

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 357-20 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam S. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 2 punktą, 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą, paskirta galutinė subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo S. K. bausmės vykdymo pradžia – 2005 m. liepos 14 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2010 m. liepos 20 d.

Žemesnės instancijos teismas

2023 m. sausio 30 d. Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-20 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nutarė taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog dabartinės bausmės atlikimo metu šio nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas šeštą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs 4/5 dalis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis dabartinę bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės neištaisomos – nužudytas žmogus, nuteistasis yra pripažintas pavojingu recidyvistu, tačiau reikia įvertinti ir kitas aplinkybes. Nuo 2022 m. spalio 4 d. bausmę nuteistasis atlieka (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. spalio 27 d. nuteistasis dirba, jo motyvacija darbui yra teigiama. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis turės darbą bei gyvenamąją vietą, jis neturi finansinių įsipareigojimų. Nors iki bausmės vykdymo pradžios nuteistasis nebuvo sukūręs ilgalaikių darbo santykių, tačiau bausmės atlikimo metu stebimos teigiamos nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu, o faktas, kad nuteistasis turi galimybių ir po bausmės atlikimo užmegzti stabilius darbo santykius, jo nusikalstamo elgesio rizikai gali turėti teigiamos įtakos ir lemti jos mažėjimo tendencijas. Nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra tvirti, palaikantys, nuteistasis vyksta į išvykas pas namiškius. Tvirti bei palaikantys santykiai su sutuoktine, broliu, taip pat nuteistojo pastangos juos išlaikyti yra vienas iš veiksnių, motyvuojančių jį bausmės atlikimo metu koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti ir jų vengia. Stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys, tačiau svarbiu aspektu išlieka nuteistojo sąmoningumo didinimas, suvokiant savo elgesio pasekmes bei numatant bendravimo su asmenimis, kurie veda netinkamą gyvenimo būdą, neigiamas pasekmes, suvokiant aplinkos įtaką paties interesams bei elgesiui. Vertinant nuteistojo emocinę gerovę, pastebima, jog nuteistasis savo emocine savijauta yra patenkintas, jo emocinė būsena yra adekvati esamai situacijai, jis deda pastangas tobulindamas savo asmenybę. Nuteistasis bendrauja pakankamai laisvai, atvirai bei mandagiai. Jo bendravimo įgūdžiai atitinka formalaus ir mandagaus bendravimo taisykles, nuteistojo amžių ir išsilavinimą. Nusikaltimas padarytas neplanuotai, impulsyviai, tačiau šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis veiktų impulsyviai. Nuteistojo įvykdytas nusikaltimas yra smurtinis, tačiau nėra duomenų, kad bausmės atlikimo metu jis būtų elgęsis agresyviai, grasintų ar stengtųsi kontroliuoti kitus nuteistuosius. Nuteistasis stengiasi numatyti savo elgesio pasekmes, vengia konfliktinių ar pavojingų situacijų, stengiasi elgtis taip, kad jo veikla duotų teigiamų rezultatų. Nuteistasis turi konkrečių ateities planų, jis formuoja gerus darbinius santykius su bendradarbiais ir vadovais, supranta kitų požiūrį, neprieštarauja vidaus tvarkos taisyklėms, jų laikosi. Galima daryti prielaidą, jog nuteistasis geba identifikuoti ir valdyti rizikos veiksnius, nuosekliai siekia užsibrėžtų tikslų, nėra pastebimo impulsyvaus, konfliktiško reagavimo, todėl šie veiksniai gali padėti ateityje išvengti nusikalstamo elgesio kartojimo. Nuteistasis nesilaiko neformalių nuteistųjų elgesio taisyklių, neišsako diskriminacinių nuostatų, priežiūrą vertina teigiamai. Nuteistasis pasižymi negatyviomis nuostatomis į nusikaltimą, išsako nepasitikėjimą teismais ir teisine sistema, tačiau atlikdamas bausmę jis linkęs bendradarbiauti, dalyvauja intervencinėse programose bei pozityvioje veikloje. Visuomenės atžvilgiu jis nusiteikęs pozityviai, supranta, jog yra bendros vertybės, kurių ir pats laikosi. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis atsižvelgė į ankstesnes Komisijos rekomendacijas, jas vykdė, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nors dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, elgesio problemos vaikystėje, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus, nelankstus mąstymas, negatyvios nuostatos, tačiau yra ir apsauginiai veiksniai – glaudūs socialiniai ryšiai, turima gyvenamoji vieta, teigiama nuostata į darbą ir patvirtinta galimybė įsidarbinti po lygtinio paleidimo, siūlomų intervencinių priemonių priėmimas ir įsitraukimas į resocializacijos procesą, motyvacija sveikti nuo priklausomybės ir teigiamos nuostatos į terapinę pagalbą. Tokių aplinkybių pagrindu Komisija nusprendė, jog galima daryti išvadą, kad nuteistasis S. K. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį bei padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, o visa tai leidžia konstatuoti, jog šis nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga šiam nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.

Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. 357-20 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis S. K. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu nuteistojo S. K. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ vertinimo metodiką vertinama kaip žema. Nors šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau tai nėra laikoma absoliučiu bei besąlyginiu pagrindu taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis S. K. dirba, jis aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir itin artimus socialinius ryšius. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės taip pat negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjamam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Visų pirma, iš 2023 m. sausio 30 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-17 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo S. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 6 Komisijos nariai, iš kurių 5 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 1 narys pasisakė prieš šio nuteistojo lygtinį paleidimą. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis S. K. Lietuvos Respublikoje yra teistas penkis kartus. Tarp visų nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų išskirtinai dominuoja veikos nuosavybei bei turtinėms teisėms ir smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis, tačiau paskutiniai nuteistojo įvykdyti nusikaltimai yra sunkesni už ankstesnius jo įvykdytus nusikaltimus, kadangi šiuo metu jis atlieka bausmę ir už tyčinį labai sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą nužudymą. Pastebėtina, jog paskutiniu teismo nuosprendžiu nuteistasis yra pripažintas ir pavojingu recidyvistu. Realią laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Taigi vien paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog šis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Pažymėtina ir tai, jog praeityje šio nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Būtina pažymėti tai, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei jų sunkumas rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių net ir laisvės atėmimas, bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistojo pastangas mažinant savo nusikalstamumo galimybes. Juo labiau, kad ir šiuo metu dar išlieka daugybė nuteistajam būdingų dinaminių kriminogeninių veiksnių.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog laisvėje šis nuteistasis turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, jis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą bei (duomenys neskelbtini) specialybę. Iki dabartinės bausmės vykdymo pradžios nuteistasis turėjo menką darbo patirtį. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba. (duomenys neskelbtini) yra pateikusi raštą dėl nuteistojo S. K. įdarbinimo. Vertinant nustatytas aplinkybes dėl ne itin žymios šio nuteistojo turimos oficialaus darbo patirties laisvėje, tokios aplinkybės visgi nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Tuo tarpu minėtos bendrovės pateiktas raštas dėl galimo nuteistojo įdarbinimo yra visiškai neįpareigojančio pobūdžio, o ir išduotas daugiau kaip prieš tris metus – 2019 m. rugsėjo 23 d.

Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, pats nuteistasis nurodęs, jog iki dabartinės bausmės vykdymo pradžios jis pragyveno iš darbinių pajamų, valstybės skiriamos neįgalumo pašalpos, tačiau neneigia, kad įvykdytų nusikalstamų veikų motyvas ir pagrindas buvo finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais. Teismo nuosprendžiu iš nuteistojo buvo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimai. Bausmės atlikimo metu buvo vykdomi išskaičiavimai pagal vykdomuosius dokumentus, kurie pagal antstolės patvarkymą vėliau buvo atšaukti, kaip išmokėti. Taigi, nors šiuo metu nuteistasis jau neturi finansinių įsipareigojimų, tačiau ankstesni lėšų paskirstymo įgūdžiai, jų stoka bei finansinio stabilumo stoka galėjo lemti pasireiškusį jo nusikalstamą elgesį. Pats nuteistasis nurodęs, jog praeityje jis dažnai pasirinkdavo netinkamą draugų kompaniją, kuri galėjo neigiamai įtakoti jo elgesį. Nors šiuo metu nuteistasis sugeba atsirinkti draugus, galinčius įtakoti neigiamai, su jais nebendrauja ir stengiasi atsiriboti nuo neigiamą įtaką galinčių daryti aplinkinių, tačiau teismas vertina, kad šiuo metu nėra jokių objektyvių duomenų bei garantijų dėl to, kad laisvėje šis nuteistasis neatkurs socialinių ryšių su nusikalstamą gyvenimo būdą palaikančiais asmenimis. Pastebėtina, jog paskutiniai nuteistojo padaryti nusikaltimai buvo įvykdyti būnant apsvaigusiam nuo alkoholio. Pats nuteistasis pripažįsta turėjęs alkoholio vartojimo problemų ir dėl apsvaigimo atsirandančias problemas. Tokios aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistajam yra būdingos psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio vartojimo problemos. Nors dabartinės bausmės vykdymo metu pats nuteistasis pripažįsta šias problemas ir bando jas spręsti tiek savarankiškai, tiek ir dalyvaudamas intervencinėse programose, savipagalbos grupėse, tačiau visgi dar nėra jokių objektyvių garantijų dėl to, jog laisvėje nuteistasis sugebės atsispirti šių psichiką veikiančių medžiagų potraukiui.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis socialinius ryšius palaiko tik su savo šeima. Jis pripažįsta, kad yra atsiribojęs nuo kitų, yra labiau linkęs laiką leisti vienas. Bendrauja su kitais nuteistaisiais tik tiek, kiek to reikalauja situacija – darbe, būryje ir tik bendromis temomis. Nuteistasis pripažino bandęs nusižudyti – pasikarti dar būdamas laisvėje. To priežastimi jis įvardijo savo tuometinės psichinės sveikatos pablogėjimą – (duomenys neskelbtini), nes buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje. Nuteistasis pripažįsta turėjęs tam tikrų elgesio problemų vaikystėje, kadangi nuo 10 metų augo (duomenys neskelbtini), tačiau savaitgaliais grįždavo į namus. Nuteistajam būdingas kiek sulėtėjęs mąstymas bei elgesys, jis pats save apibūdina kaip lėtą žmogų, tačiau tik tam tikrose situacijose jis yra linkęs pirmiau apsvarstyti, o tik po to veikti. Vertindamas padarytą nusikaltimą, savo kaltę neigia ir tai, ką galėjo padaryti kitaip, nenumato galimybės išvengti nusikaltimo padarymo – neiti į svetimą butą, o pasekmes – kad reikėjo sakyti tiesą ir išduoti bendrininką. Nors nuteistojo padaryto nusikaltimo pasekmės buvo akivaizdžios, tačiau laisvės atėmimo pasekmę jis sieja ne su nusikalstama veikla, o su netinkamu nusikaltimo tyrimu, nes pats mano, jog jo nebendradarbiavimas turėjo įtakos bausmei, o ne pats nusikaltimas. Nuteistasis pasižymi negatyviomis nuostatomis dėl savo nusikaltimų, linkęs juos neutralizuoti, jis neigia kaltę. Nuteistasis išsako nepasitikėjimą teismais ir teisine sistema, mano, jog tyrėjai netinkamai įvertino jo nusikaltimus.

Kaip pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu buvo 14 kartų paskatintas ir 5 kartus nubaustas drausmine tvarka. Šiuo metu nuteistasis jau neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Tačiau verta pažymėti ir tai, jog drausmine tvarka jis buvo nubaustas už itin šiurkščius laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – uždraustų daiktų turėjimas ir nustatyto režimo pažeidimai. Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis jau turi 14 paskatinimų, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo S. K. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Juo labiau, kad ir šiuo metu vis dar išlieka daugybė dinaminių kriminogeninių veiksnių – ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; elgesio problemos vaikystėje; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes; būdingas konkretus bei nelankstus mąstymas ir negatyvios nuostatos. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis S. K., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 2 metai 5 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuojama, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo S. K. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius nutylėdama šį nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis S. K. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus šį nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. 357-20 dėl nuteistojo S. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. 357-20 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam S. K.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo S. K. asmens bylą Nr. 11789 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė