Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. V., pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Algirdui Paulauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo N. V., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1977-01-04, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 50⁶ str. 1 d., iškeltą pagal VMI prie LR Finansų ministerijos pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014-05-28 gavus po apeliacinės instancijos teismo sprendimo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-18 nutartį VMI prie LR Finansų ministerijos pareiškimą N. V. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 50⁶ str. 1 d., kadangi pareiškime nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas ir yra N. V., pagal 2013-03-29 mokestinės nepriemokos balansą turi 114661,87 Lt mokestinę nepriemoką, kuri susidarė 2011-2013 metų laikotarpyje. Bendrovės mokestinės nepriemokos išieškojimui VMI prie FM priėmė sprendimus: 2013-04-16 Nr. (23.17-08)-320-27318, 2013-05-14 Nr. (23.17-08)-320-34807, 2013-09-12 Nr. (23.17-08)-320-65736, 2013-10-10 Nr. (23.17-08)-320-74336 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo. Minėti sprendimai iki šiol nėra įvykdyti. Antstolių informacinės sistemos 2014-01-28 duomenimis bendrovės atžvilgiu yra vykdomos 5 bylos, iš jų: 3 valstybės naudai – 104094,95 Lt sumai, 2 pagal kitų kreditorių reikalavimus – 17109,56 Lt sumai. VĮ Registrų centras ir VĮ „REGITRA“ 2014-01-28 duomenimis bendrovė nuosavybės teise privalomai registruotino turto neturi. LR ĮBĮ 8 str. 1 d. reglamentuoja, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi duomenų, kad N. V., būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta, kad jis padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 50⁶ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas N. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2010 metais. Atskaitomybė buvo visą laiką teikiama, tik ji vėliau buvo koreguojama. Taip įvyko dėl to, kad buvo pasamdęs buhalterę, po to pamatė, kad ji netinkamai tvarkė apskaitą, vėliau buvo kita buhalterė ir ji jau teikė korekcijas 2013 metais. Skola susidarė, nes su juo neatsiskaitė kitos įmonės, dėl to ir jis negalėj atsiskaityti. Šiuo metu įmonei jau iškelta bankroto byla pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą, jiems skola apie 5000 Lt. Iš pradžių teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsiėmė, bet įstojo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi VMI kaltina, jog jis nekėlė savo įmonei bankroto bylos, o byla jau iškelta, prašo neskirti nuobaudos. Juo labiau, kad VMI įstojo į bankroto bylą.

LR ATPK 50⁶ str. 1 d. yra numatyta įmonių ir įstaigų administracijų vadovų ar administratorių atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais).

LR įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. numato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviems sąlygoms, t. y. kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir, kai šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš IBĮ 8 str. 1 d. normos matyti, kad turi būti nustatytos abi paminėtos sąlygos.

ĮBĮ 2 str. 8 d. numato, kad „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

LR ATPK 7 str. numato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Kiekvienas organas ar institucija, tirianti ar nagrinėjanti administracinių teisės pažeidimų bylas privalo laikytis procesinių principų ir garantijų, sąžiningai ir kruopščiai atlikti savo funkcijas bei vykdyti įstatymų nuostatas. Šių principų laikymasis garantuoja, kad nebus pažeistos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, konstitucinės teisės. Be to, jų laikymasis garantuoja, kad procesas bus sąžiningas ir objektyvus.

Nors bylose dėl pažeidimų, numatytų LR ATPK 50⁶ str., ATP protokolas nesurašomas ir administracinio teisės pažeidimo byla pradedama kreditoriaus pareiškimu, tačiau tai neatleidžia besikreipiantį į teismą su pareiškimu subjektą nuo bendrų LR ATPK reikalavimų, keliamų kaltinimą formuluojančiam dokumentui, paprastai ATP protokolui, o šio pobūdžio bylose – pareiškimui iškelti bylą. Pareiškimas, kuris šiuo atveju yra prilyginamas ATP protokolui, tai procesinis dokumentas, kuriame yra formuojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, jame apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Atitinkamai, formuluojamas kaltinimas turi būti pagrįstas pridėtais atitinkamais duomenimis, kurie leistų daryti išvadą, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą pažeidimą.

LR ATPK 256 str. 1 d. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, kad įrodymai yra vienintelis šaltinis, kuriais remiantis daromos išvados dėl pažeidimo ir jį padariusio asmens. Šio straipsnio 2 d. nustato įrodymų leistinumo standartus renkant įrodymus, t.y. šaltinius, iš kurių gali būti gauti duomenys. Be to, įrodymų leistinumo standartas reiškia ir tai, kad įrodymai turi būti tikri, tinkamai ir pagal įstatymą įforminti, teismui, nagrinėjančiam bylą, neturi kilti abejonių dėl jų patikimumo ir tikrumo. Šios nuostatos taikomos ne tik teismui, bet ir visam įrodymų rinkimo procesui, kuriame dalyvauja ir organas (pareigūnas), surašęs protokolą.

LR ATPK 256 str. 3 d. nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, šiuo atveju institucija, teikianti pareiškimą dėl bylos iškėlimo, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Tai reiškia, kad įrodymus renka ir už jų tinkamumą bei tikrumą visų pirma atsako organas (pareigūnas) turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą/pareiškėjas, teikiantis pareiškimą dėl bylos iškėlimo. Negalima tokia situacija, kuomet pareiškėjas, teismui teikiamu pareiškimu inicijuodamas administracinio teisės pažeidimo teiseną, pažeidžia įstatymo nuostatas ir nepateikia teismui jokių įrodymų dėl pažeidimo, formaliai surašydamas pareiškimą, o teismas pats įrodymus surenka ir jų pagrindu priima sprendimą. Toks teismo elgesys rodytų aiškų šališkumą.

Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuojamu laikotarpiu buvo nemoki. Yra pateikti tik sprendimai dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, pažymos dėl privalomo registruoti turto ir išrašas iš antstolių bazės, tačiau nėra jokių duomenų apie faktinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę ir finansinę padėtį inkriminuojamu laikotarpiu, turimas pinigines lėšas, skolininkus ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad VMI prie LR FM teikdamas teismui pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo N. V. ir prašydamas jį patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 50⁶ str., pažeidė LR ATPK 256 str. Esant aukščiau išvardytiems trūkumams, pareiškimas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir todėl grąžintinas pareiškėjui – VMI prie LR FM trūkumų pašalinimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 286 str., 287 str. 1 d. 3 p., teismas

nutarė:

Pareiškėjo VMI prie LR Finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pagal LR ATPK 50⁶ str. 1 d. iškėlimo N. V., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1977-01-04, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su medžiaga grąžinti VMI prie LR FM nurodytų trūkumų pašalinimui.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.