Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo sodininkų bendrijos „Pramonės darbuotojų“ ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio kopija su priedais, teismo pranešimas (CPK 124 str.) atsakovui įteikti tinkamai viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui R. A. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (adresas nesuteiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklausantys žemės sklypai yra ieškovo teritorijoje, todėl atsakovas privalo mokėti bendrijoje nustatytus mokesčius. Atsakovas nuo 2012 m. nemoka bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu nustatyto bendrijos tikslinio žemės mokesčio. Bendra atsakovo skola už laikotarpį nuo 2012 m. iki 2016 m. yra 665,26 Eur.

Sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau - CK), Sodininkų bendrijų įstatymu bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis (įstatymo 3 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne, nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-460/2008).

Pagal CK 4.76, 4.86 straipsnio 1 dalį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijos tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir naudojimu, 15 straipsnis numato išimtines bendrijos narių susirinkimo teises, tarp jų nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką, tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Taigi pagal įstatymą mokesčių, rinkliavų ir kitokių mokėjimų dydį nustato bendrijos narių susirinkimas. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovui nesumokėjus sodininkų bendrijos nustatyto tikslinio žemės mokesčio, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 665,26 Eur skolą laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 4.76 straipsnis, 4.86 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti savo prievolę atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 665,26 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo taip pat priteisiamos 66 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 16,00 Eur žyminis mokestis, 50,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Valstybei iš atsakovo nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 262, 285-286 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. A., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovui sodininkų bendrijai „Pramonės darbuotojų“, į. k. 193151168, 665,26 EUR (šeši šimtai šešiasdešimt penki eurai 26 euro centai) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 665,26 EUR sumą nuo 2016-12-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 66 EUR (šešiasdešimt šeši eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2-3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą (jeigu byloje buvo paskirtas teismo posėdis), taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data bei žyminio mokesčio kvitas.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.