Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui Jonui A. K., išnagrinėjusi Jono A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), pensininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

policijos įgaliotas pareigūnas G. Š. 2016-10-17 surašė Jonui A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį, dėl to, kad jis 2016-09-06 apie 18.30 val. parduotuvėje ,,Rimi“, esančioje Alytuje, Naujoji g. 7E/Ūdrijos g. 1, nuo kasos Nr. 6 lentynos, vagystės būdu pagrobė svetimą turtą – L. P. priklausančią piniginę, kurios vertė 35 eurai ir joje buvusius 45 eurus, asmens dokumentus, nuolaidų korteles, tuo padarydamas L. P. 80 eurų turtinę žalą.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Taigi, asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti visus įrodymus, patvirtinančius, kad J. A. K. vagystės būdu pagrobė svetimą turtą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas Jonui A. K. dėl vagystės surašytas remiantis L. P. 2016-09-06 pareiškimu, kuriame ji nurodo, kad 2016-09-06 apie 18.30 val. apsipirkusi prekybos centre ,,Rimi“, Ūdrijos g. 1, Alytuje, kasoje Nr. 6 pamiršusi piniginę, kurią atvirai pavogė už jos stovėjęs vyriškis, jai padaryta 80 eurų turtinė žala.

Teismo posėdžio metu Jonas A. K. paaiškino, kad 2016-09-06 parduotuvėje „Rimi“ apsipirko ir už kasos, jau prekybos salėje, lentynoje, rado pamestą piniginę. Jis piniginę paėmė galvodamas, kad gal kas nors jos pasiges. Kurį laiką palaukė piniginės savininko, tačiau kai niekas jos nepasigedo, ją parsinešė namo, nes tikėjosi rasti piniginėje kokius nors savininko kontaktus ir ją grąžinti. Namuose apžiūrėjęs piniginę rado asmens tapatybės kortelę, nuolaidų kortelių, pensininko pažymėjimą. Ant banko kortelės buvo asmens pavardė L. P.. Taip pat piniginėje buvo 15 eurų ir centai. Piniginę laikė pas save kelias dienas. Kai pamatė „Alytaus gido“ internetiniame puslapyje savo nuotrauką su komentarais, parašė komentaruose, kad P.atsiųstų savo kontaktus. Kai ji neatsakė, jis paskambino į policijos komisariatą. Piniginę su reklaminiais lankstinukais jo žmona netyčia išmetė. Jis dar bandė jos ieškoti, bet nerado. L. P. už prarastus daiktus ir naujų dokumentų pagaminimą pervedė 90 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 50 straipsnio atsakomybė kyla tam, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo ar išvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, padaro smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Minėtas pažeidimas padaromas tik veikiant tyčia. ATPK 10 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Taigi smulkaus svetimo turto pagrobimo atveju, jei asmuo veikia nesąmoningai, t. y. neturi valios laisvės, jis negali atsakyti dėl padarytos administracinio teisės pažeidimo požymius turinčios veikos. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ATPK 50 straipsnyje įtvirtintas smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1024/2007, N62-96/2009, N62–507/2010, N62-2799/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės įvykio aplinkybės, t. y., kad 2016-09-06 apie 18.30 val. parduotuvėje „Rimi“, esančioje Alytuje, Naujoji g. 7E/Ūdrijos g. 1, J. A. K. nuo kasos Nr. 6 lentynos, paėmė svetimą turtą – L. P. priklausančią piniginę, tuo padarydamas L. P. 80 eurų turtinę žalą. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad L. P. J. A. K. pervedė 90 eurų. Fotonuotraukose užfiksuota palikta piniginė ir šalia stovintis žmogus. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkta rašytinė medžiaga, jas taip pat pripažįsta ir J. A. K.. Tačiau vien faktinių aplinkybių nustatymas nepatvirtina, jog Jonas A. K. veikė tyčia, t.y. siekdamas pasisavinti svetimą turtą užvaldydamas jį kaip savo. Be abejo, radusiojo ir piniginę paėmusiojo ?asmens veiksmai tiek teisiniu, tiek elementariu gyvenimišku požiūriu nėra pateisinami, kai ?piniginę namuose laikė, o jos iš karto neperdavė policijos įstaigai, arba ?parduotuvės apsaugos darbuotojams, tačiau tai nėra tiesioginiai duomenys, kurie leistų padaryti ?išvadą dėl vagystės subjektyvinės pusės buvimo. Smulkiosios vagystės subjektyvinei pusei būtinas požymis - tiesioginė tyčia. Objektyvių duomenų, kad J.A. K. tyčia pasisavino svetimą turtą, nėra.

J. A. K. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nesant jo veikoje smulkiosios vagystės sudėties. Iš J. A. K. paaiškinimo matyti, kad jis nevogė piniginės, bet ją rado. Visos administracinės teisenos metu J. A. K. aiškino, jog jis neketino pasisavinti piniginės, bandė ieškoti jos savininkės. Tyčios pavogti piniginės neturėjo, labai dėl to išgyvena. Netikėti šiais J. A. K. duotais parodymais teismui nėra pagrindo, kadangi jie buvo ištirti teismo posėdžio metu ir aplinkybių, paneigiančių minėtus parodymus, nenustatyta, todėl vadovaujamasi baudžiamosios teisės principu, kad visos abejonės ?aiškinamos įtariamojo naudai (in dubio pro reo). Visa tai leidžia spręsti, kad J. A. K. neturėjo tikslo vogti ir todėl jo veikoje nėra tiesioginės tyčios pasisavinti svetimą turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 50 straipsnį bylos teisena nutrauktina, nenustačius J. A. K. veikoje šio pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Jono A. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį teismą.