- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-13
- Bylos Nr.
- 1-68-272/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Kaltinamasis
- R. G.
- Civilinis ieškovas
- S. J.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini). sav., deklaruojama gyvenamoji (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2013-04-11 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 str. 1 d., 165 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d. 1 p., galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto;
2) 2013-12-13 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d., vadovaujantis BK 64¹ str., galutine bausme - 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs, -
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. balandžio 29 d., tiksliai nenustatytą dieną, apie 9 val., svetimo turto vagystės tikslu atvyko į S. J. priklausantį mišką, esantį (duomenys neskelbtini)., ir neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką savavališkai nupjovė devynis žalius beržus, tai yra 5,152 m³ medienos, ir ją išvežė, tokiu būdu pagrobė S. J. priklausantį nedidelės 150 Eur vertės turtą.
Kaltinamasis R. G. kaltas neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiojo S. J. anksčiau nepažinojo, liudytojus visus pažįsta: liudytojas V. Č. gyvena (duomenys neskelbtini), netoli jo (R. G.), santykiai su juo kaimyniški, būdavo, kad jie susipykdavo, kai buvo išgėrę, susiginčydavo dėl menkniekių, bet tai buvo seniai; liudytojas A. S. bendrauja su kaimynu S. G., su kuriuo bendrauja ir jis (R. G.), ir šiaip dažnai būna kaime, todėl jį (A. S.) ir pažįsta, santykiai su A. S. yra normalūs. Su A. K. pažįstami kaip kaimynai, netoli – gal už kilometro - gyvena, nuo mažens su juo pažįstami, jie yra draugai; V. L. yra jo (R. G.) klasiokės mama, santykiai su ja normalūs, piktumų su ja neturėjo. Jis (R. G.) žino, kad yra kaltinamas medienos vagyste. Parodė, kad (duomenys neskelbtini), gal, 2013 metais buvo išretintas miškas, buvo pasilikę medienos atliekų. 2015 m. pavasarį, gal kovo mėnesį, tiksliai negali pasakyti, jis (R. G.) nuėjo į tą mišką pasimalkauti sau tų atliekų ir V. Č. paprašė, kad išvežtų atliekas į pagrindinį kelią. Jis (V. Č.) sutiko, padėjo. V. Č. iš miško iki pagrindinio kelio išvežė gal 5 vežimus tų atliekų, vežė gal 2 valandas. Po kelių dienų jis sumokėjo V. Č. 15 eurų. Paskui jis (R. G.) su jo tėvo V. G. traktoriumi tą medieną susivežė namo. Ten buvo visokia mediena: ir pušis, ir alksnis, ir drebulė. Tai buvo kaladėlėmis supjaustyti medžiai. Jis pats supjaustė tas paliktas atliekas. Daugiausia buvo pušis, eglė, juodalksnis. Buvo ir šakų, viršūnių. Medžiai nestambūs, iki 15 cm diametro. Medžių kamienų buvo keli. Kamienai buvo jau supjaustyti ir palikti. Tarp jo išvežtų atliekų beržų nebuvo. Jis nežinojo, kieno tai miškas. Mano, kad nieko blogo nepadarė, kad paėmė tą medieną, nes ji vistiek supūtų. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebuvo susitikęs. Su žalos atlyginimu nesutinka. Medieną jis rinko ne nukentėjusiojo miške, jis maždaug žino, kur yra nukentėjusiojo S. J. miškas, nepamena, iš kur tai žino. S. J. miško sklype jis niekada nebuvo. Žino, kad miškai yra atskirti, nes, kai eina grybauti, tai matosi, kad atskirti. Nukentėjusiojo miškas nuo kitų savininkų atskirtas, gal, keliais, nes ten eina kelias. Koks plotas nukentėjusiojo miško, nežino. Jis yra girdėjęs, kad miškas yra S. J., o pačio žmogaus (nukentėjusiojo) nėra matęs. Jis iš anksčiau žino, kad S. J. turi miško, iš kur tai žino, nežino, gal tėvas sakė, kai jie vaikščiojo po mišą, nukentėjusiojo miško ribų jis (R. G.) nežino. Jo tėvai neturi miško. Parodė, kad jis, kai buvo (duomenys neskelbtini), matė, kad 2013 metais kažkokie žmonės pjovė mišką, bet nukentėjusiojo ten nebuvo, todėl jis ir sprendžia, kad tai ne S. J. miškas. Parodė, kad jis (R. G.) prašė A. K. padėti pjauti mišką, gal, 2013 m. Pjovė mišką pas S. S., davė išpjauti po vėtros. A. K. pasakė, kad negali padėti. Parodė, kad šiuo metu jis (R. G.) nedirba, uždarbiauja neoficialiai pas draugą, ūkininką, prie statybų, žada įsidarbinti pas jį oficialiai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta tokiais įrodymais.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. J. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), turi mišką (duomenys neskelbtini). Miškas buvo dar jo prosenelio, jis (S. J.) savininku tapo apie 1992 m. Miško turi 25,60 ha, miško plotis 200 m, ilgis 1 km 200 m. Nuo kaimo miškas atribotas, apie 30 procentų eina kelias, kita pusė raistas, o raisto gale yra geodeziniai kuolai, per vidurį yra apie 4 kuolai, buvo iškirtę ribas gal prieš 10 metų, bet jos dabar užaugę lapuočiais. Kaltinamojo anksčiau nepažinojo. Parodė, kad jis yra paprašęs A. S., kad prižiūrėtų jo mišką, tai jis prižiūri, apsilanko miškė, žino ribas. 2015 m. A. S. paskambino jam ir pasakė, kad išpjauti beržai jo (S. J.) teritorijoje. Sakė, kad moteris matė, kai grybavo ar uogavo, kad (duomenys neskelbtini) anūkas tai padarė. Jis (S. J.) yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir žino, kad tai R. G. senelius vadindavo (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad išpjauti jo medžiai, jis pranešė Trakų policijai, tai buvo 2015-04-29. Jis (S. J.) nuvažiavo, apmatavo kelmus. Buvo nupjauti, atrodo, 9 beržai. Kai jis nuvažiavo po A. S. skambučio į mišką, matėsi, kad šviežiai nupjauti medžiai. Prieš tą įvykį A. S. nesakė, kad būtų išpjauti medžiai. Jis (A. S.) būna miške kartą į savaitę. Jis (S. J.) pats iki įvykio buvo miške, važiuoja ten dažnai, nes ten yra ir sodintas miškas, paskutinį kartą miške jis buvo, gal, prieš 2 savaites iki įvykio, viskas buvo tvarkoje, jokių vėžių, išpjautų medžių nepastebėjo. Nurodė, kad jam padaryta 150 Eur žala. Žalą jis paskaičiavo, pasitaręs su kitais žmonėmis, su A. S.. Buvo nustatyta, kad išpjauti 5,152 kietmetriai, o beržinių malkų mašina kainavo apie 500 litų, todėl jis ir nustatė, kad medienos vagyste jam padaryta 150 Eur žala. Žala jam nėra atlyginta. Jis neprašo atlyginti žalos ir atsisako civilinio ieškinio, ką patvirtina teismui pateikiamu pareiškimu, tik nori, kad daugiau tokie atvejai nepasikartotų.
Liudytojas A. S. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), nukentėjusįjį S. J. pažįsta apie 15 metų, jie yra draugai; kaltinamąjį R. G. taip pat pažįsta, žino, kur jis gyvena, pažįsta jo tėvus, konfliktų su kaltinamuoju neturėjo. Parodė, kad jis (A. S.) pagal susitarimą su nukentėjusiuoju prižiūri jo mišką. Anksčiau jis (A. S.) gyveno (duomenys neskelbtini). Dabar jis kartą per porą savaičių nuvažiuoja į nukentėjusiojo mišką. Parodė, kad 2015 m. balandžio mėnesį jam paskambino V. L. ir pasakė, kad S. J. miške pjovė medžius. Jis nuvažiavo į mišką ir pamatė, kad išpjauti medžiai, bet tų žmonių, kas pjovė, jau nebuvo. Buvo išpjauti beržai, kelmų jis neskaičiavo, bet nemažai jų buvo, rodos, iki 12 kelmų. V. L. tą pačią dieną, kai matė, negalėjo paskambinti, nes neturėjo sąskaitos telefone. Kai jis (A. S.) nuvažiavo apžiūrėti, matėsi ratų žymės, gal sunkvežimio. Tiksliai nepamena, tą pačią dieną ar kitą, jis paskambino kaltinamajam. Kaltinamasis pasakė, kad ne jis išpjovė medžius, bet vietiniai žmonės žino, kad tai yra kaltinamojo darbas. Jis (A. S.) taip pat spėjo, kad tai padarė kaltinamasis, nes buvo girdėjęs, kad kaltinamasis užsiima tokiais darbais, parduoda malkas, ar jis turi savo miško, nežino. Kai atvažiavo policija, jis (A. S.) parodė vietą, jis žino nukentėjusiojo miško ribas ir matė, kad medžiai išpjauti tikrai nukentėjusiojo miške. V. L. sakė, kad kaltinamąjį matė toje vietoje, kur buvo išpjautas nukentėjusiojo miškas. Jam yra žinoma, kad, gal, 2013 m., tiksliai neprisimena, buvo retinamas S. J. miškas, darbus vykdė (duomenys neskelbtini) įmonė, buvo, gal, ir likę viršūnės, storesnės šakos, iki 15 cm diametro, bet tas, kas vykdo darbus, surenka tinkamą medieną, tuo metu buvo retinta pušis, o nukentėjusiojo išpjauti buvo beržai. Be to, ten, kur buvo retinamas miškas, kelmai jau buvo patamsėję, o čia buvo švieži kelmai. Buvo nupjauti stovintys medžiai, neįsidėmėjo tų medžių, gal ir buvo kreivų, teoriškai galima pasakyti, kad galėtų ir lentas pagaminti. Beržai augo paraistyje, tai galėjo būti daugiau malkinė mediena. Priekaba, apie 5 kub. m, pagamintų beržinių malkų tuo metu kainavo apie 500 litų, todėl jie su nukentėjusiuoju taip ir įvertino žalą. Paskui policija matavo kelmų storius. Parodė, kad iki to įvykio paskutinį kartą miške jis (A. S.) buvo gal prieš pora savaičių, viskas buvo tvarkoje. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus policijoje jis geriau atsiminė įvykio aplinkybes.
Liudytojas A. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo, vieną kartą buvo jį sutikęs, kai šis su mašina išvažinėjo iš miško, o jis (A. K.) ėjo; kaltinamąjį pažįsta, jie gyvena vienas netoli kito, jie pasisveikina ir tiek, santykiai normalūs. Parodė, kad apie 2 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miškas. 2015 m. gegužės ar birželio mėnesį, tiksliai neatsimena, jis matė, kaip R. G. pro jo (A. K.) namus eidavo į mišką, po to veždavo malkas. Neatsimena, ar kaltinamasis prašė jo padėti pjauti mišką. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus, pasakojo taip, kaip buvo.
Liudytoja V. L. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo nepažįsta, bet pažįsta A. S., kuris pažįsta S. J.; kaltinamąjį R. G. pažįsta, (duomenys neskelbtini) yra apie 1 – 1,5 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini), todėl ir pažįsta kaltinamąjį, be to, jis mokėsi su jos dukra vienoje klasėje, tai nuo jo vaikystės jį ir pažįsta, kol vaikai kartu mokėsi, bendraudavo, tai kaltinamasis ateidavo, o dabar nebendrauja, konfliktų su juo neturėjo. Parodė, kad pernai, balandžio mėnesį jai teko vaikščioti po (duomenys neskelbtini), grybavo. Begrybaujant kirtimuose pastebėjo, kad yra pjaunamas miškas. Anksčiau A. S., kai jie eidavo grybauti, jai sakė, kad tai yra S. J. miškas. Ji pastebėjo R. G. apie 20 m atstumu nuo jos, o toliau buvo dar vienas žmogus, ji jo nepažinojo. Ji jiems nieko nesakė. Kaltinamasis ją taip pat pamatė. Kitą dieną ji pamatė, kad malkos suvežtos į krūvą, matėsi, kad pjautos nuo kelmo, suvežtos į tokią vietą, kad geriau būtų jas paimti. Tą pačią ar kitą dieną, tiksliai neatsimena, ji paskambino A. S., nes žinojo, kad jis pažįsta S. J., prižiūri jo mišką. Ji paskambino ir pasakė, kad A. S. nuvažiuotų ir pasižiūrėtų, ar nedaroma žala. Jis nuvažiavo, paskui pasakė, kad malkų jau nėra, išvežtos, jis pranešė apie tai šeimininkui. Kiek medžių buvo nupjauta, ji neskaičiavo. Ar buvo kitų medžių nupjauta, neatkreipė dėmesio, matė, kad buvo šviežiai nupjauti beržai. Malkos buvo kaladėlėmis, maždaug iki 20-25 cm diametro. Malkų buvo apie viena krovininė GAZ mašina, iki 10 metrų. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tuo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes.
Liudytojas V. Č. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo nepažįsta, kaltinamąjį R. G. pažįsta, jis gyvena kaimynystėje, apie 1,5 km atstumu nuo jo (V. Č.), su kaltinamuoju ir jo šeima nebendrauja, tik pasisveikina, konfliktų neturėjo, santykiai normalūs. Parodė, kad 2015 m. balandžio mėnesį R. G. paprašė jo padėti jam išvežti malkas. Ten (duomenys neskelbtini) kažkas tvarkė mišką, buvo likę kaladėlės, jas reikėjo suvežti į tam tikrą vietą. Jis (V. Č.) padėjo išvežti kaladėles. Buvo visokių medžių: beržo, alksnio, pušies. Vežė su arklio traukiamu vežimu, išvežė gal 7 vežimus. Į vežimą telpa apie 1 metras malkų, tai būtų apie 0,6 kub. metro. Jis neklausė R. G., iš kieno miško veža malkas, nežinojo kieno miškas, padėjo vežti, norėdamas užsidirbti pinigų. Nežino, ar R. G., ar jo tėvai turi miško. Kaltinamasis jam sumokėjo apie 15 eurų, kiek tiksliai - neprisimena. Malkas vežė iš miško į palaukę, kur jas iškrovė ir paliko, kas po to buvo su ta mediena, nežino, R. G. sakė, kad vėliau ją paims. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes, tyrėjui davė teisingus parodymus.
2015-04-29 pareiškimu Vilniaus aps. VPK Trakų rajono policijos komisariatui (b. l. 1) S. J. pranešė apie tai, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio miško, (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), pavogti 6-7 beržai; nurodė, jog kalbama, kad tai O. V. sūnus, gyvenantis netoliese (duomenys neskelbtini); mediena parduota lyg tai į Alytų.
2015-06-02 apžiūros protokole (b. l. 8-12) užfiksuota, kad apžiūros objektas yra miško vietovė, esanti (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)); apžiūrint miško teritoriją matosi nupjautos medžių šakos, vietomis guli supjautos beržo kaladės, apėjus teritoriją matosi 9 nupjautų žalių beržų kelmai; dalis medžių kelmų ištepti purvu.
Iš Valstybinės miškų tarnybos 2015-06-03 informacijos Nr. S-8K-04-23 bei jos priedo biržės taksavimo lapo matyti (b. l. 25, 26), kad S. J. privačioje valdoje (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančioje (duomenys neskelbtini) savavališkai iškirsti 9 beržai, iš viso 5,152 ktm.
Iš 2015-06-25 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos rašto Nr. S-8K-04-27 (b. l. 32) matyti, kad S. J. privačiame miško sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) yra įvykdytas neteisėtas miško kirtimas. Leidimas kirsti mišką šiam miško sklypui išduotas nebuvo.
Iš Valstybės įmonės Trakų miškų urėdija 2015-12-05 informacijos Nr. 3-785 matyti (b. l. 30), kad vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2005-04-15 įsakymu Nr. D1-204 „Dėl vidutinių nenukirsto miško 1 kietmetrio medienos pagl atskiras medžių rūšis kainų nustatymo“, 2015 metais balandžio mėn. stataus miško (beržo) vidutinė kaina buvo 22,60 Eur už 1 kietmetrį.
2015-11-25 parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 45-48) liudytoja V. L. parodė vietoje, kokiomis aplinkybėmis ji matė įtariamąjį R. G. S. J. priklausančioje miško valdoje.
2015-08-24 parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 58-61) liudytojas V. Č. parodė vietoje, kokiomis aplinkybėmis jis kartu su įtariamuoju R. G. arklio traukiamu vežimu vežė beržines kalades S. J. priklausančioje miško valdoje.
Kaltinamojo R. G. parodymus, kad jis nepadarė šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, teismas vertina kritiškai ir juos atmeta bei jais nesivadovauja priimant nuosprendį, nes šie kaltinamojo parodymai visiškai paneigiami byloje surinktais anksčiau išdėstytais rašytiniais įrodymais, nukentėjusiojo S. J., liudytojų A. S., A. K., V. L., V. Č. anksčiau išdėstytais bylos teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais bei jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. J., 2015-05-12 apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, parodė (b. l. 16), kad (duomenys neskelbtini) jis turi apie 25,6 ha miško. 2015-04-29 jam paskambino pažįstamas A. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) ir retkarčiais užsuka į S. J. priklausantį mišką, apžiūri, ar niekas nekerta miško, ir pranešė, kad yra iškirsta ir išvežta apie 6-7 beržai. Iš vietinių gyventojų S. J. sužinojo, kad tai galėjo padaryti V. G. sūnus. S. J. asmeniškai buvo nuvykęs į jam priklausantį mišką ir suskaičiavo, kad yra nupjauti bei pavogti 9 beržai, kurių skersmens išmatavimai – 2 vnt. po 28 cm, 2 vnt. po 33 cm, 1 vnt. po 38 cm, 2 vnt. po 42 cm, 1 vnt. po 50 cm, 1vnt. po 54 cm. Kiek jam yra žinoma iš vietinių gyventojų, miškas iškirstas savaitės laikotarpiu nuo tada, kai jam pranešė. Viso jam padaryta 150-200 Eur turtinė žala, kurią patikslins vėliau. Žalą paskaičiavo pagal vidutinę rinkos beržinės medienos kainą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2015-05-20 apklaustas liudytojas A. S. parodė (b. l. 41), kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jo pažįstamas S. J., kuris kažkada turėjo sodybą (duomenys neskelbtini)., o dabar yra likęs tik jo miškas, paprašė jo (A. S.), kad jis kartas nuo karto apžiūrėtų S. J. turimo miško valdas, ar niekas nekerta jo medžių. Jis sutiko ir kartais nuvažiuoja apžiūrėti S. J. miško valdos. 2015 m. balandžio mėnesį, maždaug 22 dieną jis nuvyko į S. J. mišką, tuo metu viskas buvo tvarkoje, nebuvo nupjautų medžių. Dar po savaitės, apie 29 dieną, nuvykęs pamatė, kad yra iškirsti didelio skersmens beržai, maždaug apie 6 medžiai. Mediena išvežta. Matėsi, kad pjovimas yra šviežias, maždaug 2-3 dienų senumo.
Ikiteisminio tyrimo metu 2015-06-16 apklaustas liudytojas A. K. parodė (b. l. 42), kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Trakų r. Netoli jo namų yra (duomenys neskelbtini) kaimas, kur yra miškas. Jis pats asmeniškai ne kartą yra matęs, kaip gretimo kaimo gyventojas R. G. eidavo į minėtą mišką ir girdėdavosi pjanunamos medienos ir pjūklo garsas. Vėliau atvažiuodavo GAZ markės krovininis automobilis, mėlynos spalvos, raudonos spalvos priekabos bortais, ir iš miško išveždavo malkas. Taip pat R. G. yra ne kartą jam skambinęs ir prašęs padėti pjauti mišką, tačiau jis (A. K.) visada atsisakydavo, kadangi, kiek jam yra žinoma, R. G. pjauna ne jam priklausantį mišką.
Ikiteisminio tyrimo metu 2015-06-16 apklausta liudytoja V. L. parodė (b. l. 43), kad 2015 m. balandžio 18 d., galbūt anksčiau ar keletą dienų vėliau, šiuo metu datos tiksliai neprisimena, ji buvo (duomenys neskelbtini) miške, grybavo. Apie 9 val. eidama minėtu mišku ji girdėjo pjūklo garsus, kad kažkas tai pjauna medieną. Būdama miške ir rinkdama grybus ji pastebėjo jai gerai žinomą gretimo kaimo gyventoją R. G., kuris ją pamatęs nusisuko, netoli jo buvo sukrauta nemaža krūva beržinių kaladėlių. Po keleto dienų ji paskambino A. S., kuris prižiūri S. J. mišką, ir papasakojo, kad matė R. G. miške, ir ji galimai išpjovė mišką. Nuvažiavęs į vietą ir patikrinęs vėliau A. S. jai papasakojo, kad S. J. miške išpjauta nemažai beržų. Kiek jai yra žinoma, R. G. jau ne pirmą kartą pjauna ne jam priklausantį mišką.
Ikiteisminio tyrimo metu 2015-08-24 apklaustas ir 2015-11-27 papildomai apklaustas liudytojas V. Č. parodė (b. l. 57, 65), kad jis gyvena (duomenys neskelbtini).. Gretimame kaime gyvena kaimynas ir jam pažįstamas R. G., kuriam apie 23 m. 2015 m. balandžio mėnesį, tiksliai neatsimena, galbūt mėnesio viduryje, pas jį į namus atėjo R. G. ir paprašė iš miško ištempti beržo medieną, kuri, kaip jis paaiškino, yra link (duomenys neskelbtini) kaimo, netoli (duomenys neskelbtini). R. G. paaiškino, kad jis išpjovė savo pažįstamo ar giminaičio, šiuo metu jau tiksliai neprisimena, medžius. Kitą rytą jis kartu su R. G. jam (V. Č.) priklausančiu arkliu, nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimo mišką. Ten jis kartu su R. G. pradėjo iš miško traukti medieną, ištraukė iš viso apie vieną krovininio automobilio priekabą. Rąsteliai jau buvo R. G. supjauti į kaladėles. Gal per 6-7 kartus tą medieną jis (V. Č.) išvežiojo arklio traukiamu vežimu iki miško keliuko ir ten sukrovė. Ten sukrauti jam pasakė R. G.. Mediena buvo nupjauta durpyne, žemoje vietoje, ten privažiuoti automobiliui nėra galimybės. Jis (V. Č.) medieną išvežiojo ir sukrovė ant kieto pagrindo, kad galėtų privažiuoti krovininis automobilis. Po keleto dienų jis (V. Č.) matė, kad nuo tos vietos su malkine mediena važiavo automobilis GAZ. Tik tada R. G. jam sumokėjo 15 Eur ir pasakė, kad minėta mediena jau išvežta.
Teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės vienodais ir nuosekliais nukentėjusiojo, liudytojų A. S., V. L., V. Č., A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, kadangi, kaip parodė teisme pats kaltinamasis, nukentėjusiojo jis anksčiau nepažinojo, ką patvirtino ir nukentėjusysis S. J., kuris taip pat parodė, kad kaltinamojo anksčiau nepažinojo, taip pat kaltinamasis parodė, kad jo tarpusavio santykiai su liudytojais A. S. ir V. L. yra normalūs, V. Č. yra jo kaimynas, o A. K. – taip pat kaimynas ir draugas, tai patvirtino ir liudytojai A. S., V. L., V. Č., A. K., kurie teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jų santykiai su kaltinamuoju yra normalūs; taigi, iš to darytina išvada, kad apkalbėti kaltinamąjį nukentėjusysis S. J. ir liudytojai A. S., V. L., V. Č., A. K. neturi pagrindo.
Kaltinamasis R. G., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, parodė (b. l. 87, 92-93), kad niekam jokių medžių jis nekirto, tuo neužsiima, todėl nieko konkrečiai papasakoti negali. Kas galėjo iškirsti nukentėjusiojo mišką jis nežino, nieko neįtaria. 2015 m. balandžio mėnesio pabaigoje jis nebuvo S. J. priklausančiame miško sklype, beržinių kaladžių arklio traukiamu vežimu netraukė ir tai tvirtina kategoriškai.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. G. jau parodė, kad (duomenys neskelbtini) miške, gal, 2013 metais buvo išretintas miškas, buvo pasilikę medienos atliekų. 2015 m. pavasarį, gal kovo mėnesį, tiksliai negali pasakyti, jis (R. G.) nuėjo į tą mišką pasimalkauti sau tų atliekų ir V. Č. paprašė, kad išvežtų atliekas į pagrindinį kelią. Jis (V. Č.) sutiko, padėjo. V. Č. iš miško iki pagrindinio kelio išvežė gal 5 vežimus tų atliekų, vežė gal 2 valandas. Po kelių dienų jis sumokėjo V. Č. 15 eurų. Paskui jis (R. G.) su jo tėvo V. G. traktoriumi tą medieną susivežė namo. Ten buvo visokia mediena: ir pušis, ir alksnis, ir drebulė. Tai buvo kaladėlėmis supjaustyti medžiai. Jis pats supjaustė tas paliktas atliekas. Daugiausia buvo pušis, eglė, juodalksnis. Buvo ir šakų, viršūnių. Medžiai nestambūs, iki 15 cm diametro. Medžių kamienų buvo keli. Kamienai buvo jau supjaustyti ir palikti. Tarp jo išvežtų atliekų beržų nebuvo. Jis nežinojo, kieno tai miškas. Medieną jis rinko ne nukentėjusiojo miške, jis maždaug žino, kur yra nukentėjusiojo S. J. miškas, nepamena, iš kur tai žino. S. J. miško sklype jis niekada nebuvo. Nukentėjusiojo miškas nuo kitų savininkų atskirtas, gal, keliais, nes ten eina kelias. Jis iš anksčiau žino, kad S. J. turi miško, iš kur tai žino, nežino, gal tėvas sakė, kai jie vaikščiojo po mišą, nukentėjusiojo miško ribų jis (R. G.) nežino. Jo tėvai neturi miško. Parodė, kad jis, kai buvo (duomenys neskelbtini) miške, matė, kad 2013 metais kažkokie žmonės pjovė mišką, bet nukentėjusiojo ten nebuvo, todėl jis ir sprendžia, kad tai ne S. J. miškas.
Įvertinus byloje surinktus ir anksčiau išdėstytus įrodymus, kaltinamojo parodymai, kad jis S. J. miško sklype niekada nebuvo; kad (duomenys neskelbtini) miške, gal, 2013 metais buvo išretintas miškas, buvo pasilikę medienos atliekų, kurių 2015 m. pavasarį jis (R. G.) ir nuėjo į tą mišką pasimalkauti ir kurias vėliau jam padėjo išvežti V. Č.; kad ten buvo visokia mediena: ir pušis, ir alksnis, ir drebulė, daugiausia buvo pušis, eglė, juodalksnis, medžiai buvo nestambūs, iki 15 cm diametro, tarp jo išvežtų atliekų beržų nebuvo, - vertintini kritiškai ir atmestini, vertintini kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, todėl teismas jais nesivadovauja priimant nuosprendį. Pažymėtina, kad kaltinamasis 2016-12-13 Trakų rajono spylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 98-99) jau buvo nubaustas pagal BK 178 str. 1 d. už analogišką nusikalstamą veiką, t. y. už medienos (beržų) vagystę.
Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis R. G. laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. balandžio 29 d., tiksliai nenustatytą dieną, apie 9 val., svetimo turto vagystės tikslu atvyko į S. J. priklausantį mišką, esantį (duomenys neskelbtini), ir neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką savavališkai nupjovė devynis žalius beržus, tai yra 5,152 m³ medienos, ir ją išvežė, tokiu būdu pagrobė S. J. priklausantį nedidelės 150 Eur vertės turtą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę kaltinamajam R. G. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, teistas, teistumas neišnykęs, nusikalto taip pat turėdamas neišnykusį teistumą, oficialiai nedirba, baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54, 61 str. nuostatomis darytina išvada, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant kaltinamajam didesnę nei įstatymo numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis laisvės apribojimo bausmę; paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., subendrinama su 2013-12-13 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajm paskirta ir neatlikta bausme bauda.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J. atsisakymas nuo jo byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl 150 Eur priteisimo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui (b. l. 22) priimamas, tokią ieškovo teisę numato įstatymas (BPK 112 str. 3 d., CPK 42, 140 str.) ir byla šioje dalyje nutrauktina; bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-313 straipsniais, teismas
nusprendė:
R. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu arba mokymusi, ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2013-12-13 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu R. G. paskirtą ir nesumokėtą 8 MGL (301,28 Eur) baudą, ir galutinę subendrintą bausmę R. G. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu arba mokymusi, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir 8 MGL (301,28 Eur) baudą.
Į bausmės laiką įskaityti R. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. birželio 17 d. (viena laikino sulaikymo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms).
Kardomąją priemonę R. G. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Priimti S. J. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl 150,00 Eur priteisimo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.