Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. patikslintą ieškinį atsakovei Z. S. dėl bendraturčių nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovės Z. S. patikslintą priešieškinį atsakovui dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo arba bendrąja daline nuosavybe esančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų E. B., VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos aplinkybės.

7. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (1 t., b. l. 6-12) nustatyta, kad ieškovas ginčo objektu esantį nekilnojamąjį turtą įsigijo 2015-03-18 dovanojimo sutarties pagrindu. Šį turtą jam padovanojo motina A. B., kuri jį 2015-02-10 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1-835 pagrindu paveldėjo mirus J. B. (Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.1, 4.8 punktai (2 t., b. l. 2-3). Ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 529/1464 dalys žemės sklypo, kurio plotas 0,1464 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato- gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato 3I1m (toliau – ir Sandėlis Nr. 1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sandėlis Nr. 1).

8. Atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 660/1464 dalys (295/1464+365/1464) žemės sklypo, kurio plotas 0,1464 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato- gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas 6G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas įgytas 2006-12-14 Dovanojimo sutarties Nr. GDMI-3441 ir 2012-07-31 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0123/11/01163 pagrindu.

9. 275/1464 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruota M. B. vardu. T. K. R. nuosavybės teisė įregistruota į ¼ dalis ūkinio pastato 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6-12).

10. Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi tvarkos ūkiniais pastatais ar jų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės bei naudojimosi tvarkos žemės sklypu

Dėl istorinės naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos

11. 1979-05-30 Žemės sklypo naudotojai J. B., A. B. (J. B. brolis), T. K. R. ir E. V. sudarė sutartį dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kuri buvo įregistruota tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka (2 t., b. l. 4). Buvo susitarta, kad plotu A (57 kv. m. ) ir A1 (131 kv. m.), iš viso 186 kv. m., naudosis T. K. R., plotu B (259 kv. m.) naudosis E. V., plotu C (316 kv. m.) naudosis J. B., plotu D (140 kv. m.) naudosis A. B., o plotu E 354 kv. m. visi savininkai naudosis bendrai (3 t., b. l. 16).

12. Pažymoje dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo (3 t., b. l. 32) nurodyta, kad namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) inventorinės bylos duomenimis išskirtas žemės sklypas yra 0,1443 ha. Atlikus geodezinius matavimus pagal inventorinės bylos duomenis, nustatyta, kad faktiškai naudojamo sklypo plotas yra 0,1464 ha, kuris paskirstytas tarp savininkų – M. B. 0,0275 ha, J. B. 0,0529 ha, T.K. R. 0,0295 ha, O. V. 0,0365 ha. Valstybinės žemės patikėtiniui pardavus žemės sklypą jos naudotojams, naudojimosi tvarka žemės sklypo dalimis tarp bendraturčių nebuvo nustatyta.

17. Atsakovė ir ankstesni jos turto savininkai nuolat gerino Sandėlio Nr. 1 būklę, kadangi turėjo pagrįstą lūkestį dėl beveik 40 metų egzistuojančios ūkinių pastatų naudojimo tvarkos tęstinumo: užbetonavo Sandėlio Nr. 1 duobę, kadangi anksčiau šiame ūkiniame pastate buvo įrengtas lauko tualetas; apkalė, sutvirtino ir nudažė Sandėlio Nr. 1 sienas; apšiltino Sandėlio Nr. 1 sienas; įrengė Sandėlio Nr. 1 stogelį nuo lietaus; nuo atsakovės gyvenamojo namo dalies į Sandėlį Nr. 1 buvo atvesta vandentiekio infrastrukūra; nuo atsakovės gyvenamojo namo dalies į Sandėlį Nr. 1 buvo atvesta elektros infrastrukūra. Jokių pretenzijų dėl nurodytų darbų ankstesni bendraturčiai atsakovei niekada nereiškė ir su jais sutiko. Atsakovė mano, kad ieškovas atsakovės sąskaita ne tik siekia išspręsti istorinius savo giminaičių santykius, tačiau ir įgyti teisę naudotis didžiąja dalimi Sandėlio Nr. 1, kurį nuolat savo lėšomis gerino atsakovė ir jos tėvai. Iš pateiktų į bylą nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad atsakovės naudojama turto dalis yra žymiai geriau prižiūrėta, nei ieškovo ir kitų savininkų.

18. 2012-07-31 Atsakovė varžytynių būdu padidino savo bendrosios nuosavybės dalį įsigydama 295/1464 Žemės sklypo dalis, ¼ Gyvenamojo namo dalį ir garažą, kurie priklausė T. K. R. (3 t., b. l. 19-21). Atsakovės teigimu, varžytynėse buvo parduodamas visas T. K. R. priklausantis turtas, kurį 2011-08-03 areštavo antstolis Marekas Petrovskis (2 t., b. l. 5): Žemės sklypo, gyvenamojo namo, Sandėlių Nr. 1 ir Nr. 2 dalys bei garažas, tačiau varžytynių būdu atsakovei nebuvo perleista T. K. R. nuosavybė į Sandėlio Nr. 1 ir Sandėlio Nr. 2 dalis. Atsakovei varžytynių būdu įgijus visą kitą antstolio areštuotą T. K. R. turtą, turto areštas tą pačią dieną bei tuo pačiu pagrindu buvo išregistruotas ir ūkinių pastatų atžvilgiu (2 t., b. l. 5). Atsakovė nurodo, jog ji buvo įsitikinusi, kad jai perėjo ir T. K. R. nuosavybė į Sandėlio Nr. 1 ir Sandėlio Nr. 2 dalis, nei T. K. R. teisių perėmėja A. R., nei kiti asmenys po varžytynių Sandėliu Nr. 1 daugiau nesinaudojo ir jokių pretenzijų atsakovei nereiškė. Atsakovė mano, kad 2012-07-31 vykusių varžytynių metu atsakovei turėjo pereiti ir T. K. R. nuosavybė į Sandėlio Nr. 1 ir Sandėlio Nr. 2 dalis, todėl ateityje sieks įstatyme numatytomis priemonėmis šią klaidą ištaisyti.

19. Apklausti liudytojai S. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), V. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)), V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad iš J. B. žino, kad ji turėjo sandėliuką, tačiau kaip kuriuo konkrečiai iš pastatų ji naudojosi ir kuriuo negalėjo naudotis, nė vienas iš trijų pirmiau išvardintų liudytojų tiksliai nurodyti negalėjo. V. P. nurodė, kad ji naudojosi arčiausiai esančiu sandėliuku. Oficialiame rašytiniame įrodyme Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Šančių- Panemunės policijos nuovados 2011 m. liepos 29 d. nutarime Nr. 20-23-AP-419, kuris buvo priimtas išnagrinėjus J. B. pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, jog Z. S. užėmusi ir negrąžina pareiškėjai priklausančią sandėliuko dalį, nurodyta: „apklausų metu nustatyta, kad ginčijamu sandėliuku J. B. niekada nesinaudojo, keičiantis valdų savininkams pagal žodinį susitarimą, kuris galėjo įvykti 1978 metais, naudojosi ne J. B., o kiti valdų savininkai“.

22. Teismas sutinka su atsakovė, kad pagrįstai kyla klausimas, kaip daugiau nei 40 metų bent trys skirtingi savininkai bendrai naudojo po du ūkinius pastatus, į kiekvieną ūkinį pastatą turėdami ½, ¼ ir ¼ dalis, jei niekas niekada nesitarė dėl šių ūkinių pastatų naudojimosi tvarkos. Neįtikėtina ir logiškai nepaaiškinama, kad nebuvo jokio susitarimas dėl pastatų naudojimo tvarkos tarp savininkų. Be to, Sandėlyje Nr. 2 įrengti vandens šildytuvai ir kt., skirti aptarnauti M. B. priklausantį gyvenamąjį namą, nors nuosavybės teisę į šį gyvenamąjį namą turėję asmenys neturi nuosavybės teisės į ūkinius pastatus taip pat patvirtina, kad tarp savininkų buvo susitarta dėl ūkinių pastatų naudojimosi tvarkos, o ūkiniu pastatu 4I1ž naudojosi ne tik jo savininkai, bet ir kiti asmenys.

21. Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad ūkinių pastatų savininkai jais naudojosi atsakovės nurodyta tvarka, kuri bendru savininkų žodiniu susitarimu egzistuoja jau 40 metų, todėl sprendžiant šalių ginčą šios aplinkybės ignoruoti negalima.

Dėl ginčo sprendimo būdo

22. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

23. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Šiuos skirtumus būtina įvertinti sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

25. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

26.Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.).

27. Nagrinėjamoje byloje atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekianti bendraturtė (atsakovė) pasiūlė tokį atidalijimo variantą, pagal kurį jai tektų ½ dalis iš vieno iš dviejų bendraturčių valdomų ūkinių pastatų kartu su T. K. R. teisių perėmėjais, kuriems taip pat atitektų ½ dalis, o kitam bendraturčiui (ieškovui) vienam liktų kitas ūkinis pastatas. Taigi atsakovė, siekdama atidalijimo, nori įgyti ieškovo dalis viename iš ginčo šalių valdomų bendrosios nuosavybės teise ūkinių pastatų, siūlydama jam už tai perleisti savo bendrosios nuosavybės dalį kitame šalių bendrai valdomame ūkiniame pastate. Teismas pažymi, kad ieškovės siūlomas atidalijimo variantas reiškia ne bendraturčių atidalijimą iš bendrosios nuosavybės natūra, bet kompensuojant kitam bendraturčiui jo dalį ūkiniame pastate kitu turtu, t. y. ieškovės ir T. K. R. teisių perėmėjų turima dalimi kitame bendrosios nuosavybės teise valdomame ūkiniame pastate. Toks atidalijimo būdas nelaikomas, kaip teigia ieškovo atstovas mainų sutartimi, ir yra taikomas teismų praktikoje (pvz. civilinė byla Nr. 3K-3-235/2014).

Dėl ūkinių pastatų

28. Ieškovas prašė nustatyti naudojimosi tvarką, atitinkančią šalių nuosavybės dalis kiekviename iš ūkinių pastatų, sau prašydamas priskirti didžiausias ir geriausias patalpas kiekvieno iš pastatų pirmuosiuose aukštuose, o Z. S. kartu su T. K. R. įpėdiniais bendrai naudotis tomis pačiomis patalpomis, kurių tik pusę sudaro patalpos pirmame aukšte, o kitos yra rūsyje, o tai neatitinka proporcingumo ir bendraturčių interesų pusiausvyros principų. Kad pusiausvyra būtų išlaikyta, ir ieškovas taip pat turėtų galimybę kur sandėliuoti daržoves, kaip jis vaizdžiai ir primygtinai savo procesiniuose dokumentuose siūlo atsakovei, jam taip pat turėtų atitekti dalis rūsio patalpų. Ieškovas, siūlydamas naudojimosi tvarką ignoruoja aplinkybę, kad pastatu 4I1ž 40 metų išimtinai naudojosi tik J. B. ir asmenys, kuriems ji leido tuo pastatu naudotis, o kitu pastatu naudojosi atsakovės ir T.K. R. pirmtakai.

29. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitam- nustatyti daikto naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, nes atidalijimu yra palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas bei išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių. Sprendžiant bendraturčių ginčą, teismas turi siekti užtikrinti kuo efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą, siekti eliminuoti prielaidas konfliktinėms situacijoms atsirasti bei atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius.

30. Pagal atsakovės suformuluotą priešieškinio reikalavimą, ieškovas asmeniškai įgytų vieną ūkinį pastatą (Sandėlį Nr. 2), o atsakovė kitu ūkiniu pastatu (Sandėliu Nr. 1) dalintųsi su vienu bendraturčiu. Tokiu būdu, būtų išvengta situacijos, kai kiekvienu ūkiniu pastatu pagal atitinkamą tvarką naudojasi net trys bendraturčiai, kas iš esmės paneigtų bet kokį šių ūkinių pastatų naudojimo racionalumą ir sudarytų prielaidas bendraturčių ginčams ateityje. Atsakovės siūlomo ginčo sprendimo atveju bendraturčiai neturėtų sudarinėti sąlygų vienas kitam naudotis ir jiems nustatytomis žemės sklypo ribomis vien dėl to, kad būtų užtikrinta galimybė kiekvienam bendraturčiui naudotis kiekvienu ūkiniu pastatu.

31. Teismo vertinimu, atsakovės siūlomas atidalijimo būdas ir tvarka yra racionalesnė, maksimaliai eliminuojanti prielaidas konfliktinėms situacijoms kilti, užtikrinanti istorinės – faktinės ūkinių pastatų naudojimo tvarkos tęstinumą.

32. 2017 m. kadastrinių matavimų duomenimis, Sandėlis Nr. 1 ir Sandėlis Nr. 2 pagal naudojimosi ir naudingąsias savybes yra praktiškai identiški, o vidutinė rinkos vertė skiriasi nežymiai: Sandėlio Nr. 1 bendras plotas yra 22,29 kv. m. (pagrindinis pastatas 16,7 kv. m., rūsys 5,59 kv. m.), vidutinė rinkos vertė 340 Eur, Sandėlis Nr. 2 bendras plotas yra 23,14 kv. m. (pagrindinis pastatas 17,04 kv. m., rūsys 6,1 kv. m.), vidutinė rinkos vertė 507 Eur (3 t., b. l. 166-171). Atidalinus ūkinius pastatus pagal atsakovės pateiktą projektą, ieškovui vienam atitektų vertingesnis pastatas, todėl jo interesai nebūtų pažeisti ir išlaikytas bendraturčių interesų pusiausvyros principas, eliminuota konfliktų dėl naudojimosi ūkiniais pastatais tarp bendraturčių grėsmė.

33. Teismui nusprendus, kad šalių ginčą tikslingiau išspręsti atidalijimo būdu, dėl atsakovės prašomos nustatyti naudojimosi ūkiniais pastatais tvarkos nepasisakytina.

Dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos

33. Ieškovas prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). naudojimosi tvarką tarp nekilnojamojo turto bendraturčių pagal VĮ Registrų centro sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių patikslintą projektą M 1:500 (2018-02-06): A. B. atskirai naudosis žemės sklypo plotais D- 18 kv. m., D2-7 kv. m., D3-362 kv. m., viso -387 kv. m. ploto; bendrai naudosis žemės sklypo plotais A1-71 kv. m., A2-27 kv. m., A3-10 kv.m., B-23 kv. m., C-11 kv. m., viso – 142 kv. m.; iš viso A. B. naudojamas žemės plotas sudarys 529 kv. m; Z. S. atskirai naudosis žemės sklypo plotais E1-133 kv. m., E2-408 kv. m., viso – 541 kv. m., bendrai naudosis žemės sklypo plotais A1-71 kv. m., A2-27 kv. m., A3-10 kv.m., B-23 kv. m., C-11 kv. m., viso – 142 kv. m.; iš viso Z. S. naudojamas žemės plotas sudarys 660 kv. m; M. B. turto paveldėtojai atskirai naudosis žemės sklypo plotais F1-72 kv. m., F2-169 kv. m., viso – 241 kv. m., bendrai naudosis žemės sklypo plotais B-23 kv. m., C-11 kv. m., viso – 34 kv. m.; iš viso M. B. turto paveldėtojų naudojamas žemės plotas sudarys 275 kv. m.

34. Atsakovė prašo nustatyti bendrąja nuosavybe esančio žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0884-2286 naudojimosi tvarką pagal 2018-03-19 parengtą bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „BAUPROJEKT“ projektą M 1:500: A. B. atskirai naudojasi A3+D1+D2+D3+G Žemės sklypo plotais (iš viso atskirai – 413 kv. m.), o bendrai naudojasi – A1+B+C Žemės sklypo plotais (iš viso bendrai – 116 kv. m.); Z. S. atskirai naudojasi A2+E1+E2 Žemės sklypo plotais (iš viso atskirai – 589 kv. m.), o bendrai naudojasi – A1 (iš viso bendrai – 71 kv. m.); M. B. teisių perėmėjai atskirai naudojasi F1+F2 Žemės sklypo plotais (iš viso atskirai – 241 kv. m.), o bendrai naudojasi – B+C Žemės sklypo plotais (iš viso bendrai – 34 kv. m.)

35. Sprendžiant šalių ginčą ir vertinant žemės naudojimo racionalumą, svarbu kuo didesnį žemės plotą palikti naudotis kiekvienam bendraturčiui asmeniškai. Pagal ieškovo planą 318 kv. m. iš 1464 kv.m. šalims paskirta naudotis bendrai, pagal atsakovės – 221 kv. m., t.y. 97 kv. m. mažiau, todėl atsakovės planas šiuo aspektu yra racionalesnis.

36. Sutiktina su atsakove, kad pagal ieškovo pasiūlytą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, ieškovas iš esmės siūlo Teismo sprendimu įtvirtinti bendraturčių vaikštinėjimą kito bendraturčio žemės sklypo dalimis ir prieš pat pastarojo bendraturčio gyvenamojo namo dalies langus. Ieškovas siūlo atitraukti ieškovui tenkančias Žemės sklypo dalis taip, kad jos atsidurtų ieškovės Gyvenamojo namo dalies teritorijoje, kur yra atsakovės patalpų langai. Pagal atsakovės siūlomą modelį, prie Gyvenamojo namo esančios Žemės sklypo dalys lieka taip, kad iš esmės sutaptų su Gyvenamojo namo pasidalinimu, o ieškovui tenkanti Žemės sklypo dalis yra atitraukiama kitoje Žemės sklypo dalyje.

37. Lyginant šalių pateiktus planus bei 1979-05-30 Žemės sklypo naudotojų susitarimą, pagal kurį šalys bei ankstesni sklypo naudotojai labai ilgą laikotarpį (40 metų) žemės sklypu naudojosi, akivaizdu, kad atsakovės pateiktas planas artimesnis nusistovėjusiai naudojimo tvarkai.

38. Teismas, vertindamas civilinėje byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgia į tai, kad bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „BAUPROJEKT“ parengtame plane siūloma naudojimosi tvarka artimesnė nuo 1979 m. nusistovėjusiai naudojimosi žemės sklypu tarp naudotojų tvarkai, yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje. Įvertinus visų šių aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad priešieškinis turi būti patenkintas kaip pagrįstas ir įrodytas, o ieškinys atmestas (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus visiškai, šalims atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo iš viso 2300 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2000 Eur advokato padėjėjo suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti, 150 Eur žyminio mokesčio, 150 Eur išlaidų, kurios buvo sumokėtos bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei UAB „Bauprojekt“ už žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą 98 t., b. l. 88-101) .

40. Atsakovės turėtos žyminio mokesčio ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto rengimo išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 10 p. 93 str. 1 d.).

41. Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), t.y. už 2017 m. spalį – gruodį 838,7 Eur, 2018 m. sausį - kovą – 850,8 Eur, balandį- birželį – 884,8 Eur, liepą- rugsėjį- 895,2 Eur koeficientas. Atsiliepimas į iešškinį parengtas 2017 m. spalio mėn., už jo parengimą rekomenduojama maksimali priteistina suma pagal 5 ir 8.2 punktą yra 1677,4 Eur (838,7 x 2,5 x 0,8), triplikas parengtas 2018 m. vasario mėn., už jo parengimą rekomenduojama maksimali priteistina suma pagal 5 ir 8.3 punktą yra 1020,96 Eur (850,8 x 1,5 x 0,8). Priešieškinis parengtas 2018 m. kovo mėn., už jo parengimą rekomenduojama maksimali priteistina suma pagal 5 ir 8.2 punktą yra 1701,6 Eur (850,8 x 2,5 x 0,8). Advokato padėjėjas atstovavo atsakovę teismo posėdžiuose 2018-04-11, 2018-06-14, 2018-07-03, 2018-08-28, kurių trukmė atitinkamai 23 min., 48 min., 7 val. 18 min., 2 val. 10 min., todėl pagal Rekomendacijų 5, 8.19 p. už atstovavimą posėdžiuose atitinkamai priteistina 715,33 Eur (0 + 1 x 884,8 x 0,1 + (7+2) x 895,2 x 0,1) x 0,8. Advokato padėjėjas taip pat parengė du rašytinius paaiškinimus, prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t.y. parengė 3 dokumentus, kuriuose buvo pareikšti prašymai ir pateikti paaiškinimai (pagal Rekomendacijų 8.16 punktą taikomas 0,4 koeficientas), taip pat teikė atsakovei teisines konsultacijas, analizavo teismų praktiką, teisės doktriną. Prašoma priteisti 2000 Eur suma už suteiktas paslaugas yra apytiksliai tris kartus mažesnė už maksimalią priteistiną sumą, nustatytą Rekomendacijose. Ieškovas prašo jam priteisti 7320 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, ši suma yra daugiau kaip tris karus didesnė už turėtas atsakovės išlaidas, todėl spręstina, kad atsakovė ekonomiškiau naudojosi teisine pagalba. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų nepriekaištingą kokybę (aiškumą ir konkretumą), vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad atsakovei iš ieškovo už advokato padėjėjo paslaugas priteistina visa prašoma 2000 Eur suma (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 2 d., CK 1.5 str.; Rekomendacijų 2 p., 5 p., 8-11 p.).

42. Iš ieškovo priteistinos išlaidos valstybei – 16,38 Eur, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93 straipsniais, 96 straipsnio 2 dalimi, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai.

1. Nustatyti bendrąja nuosavybe esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „BAUPROJEKT“ 2018-03-19 parengtą projektą M 1:500:

1.1. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi A3 (20 m²), D1 (18 m²), D2 (7 m²),D3 (362 m²), G (6 m²) Žemės sklypo plotais (iš viso atskirai – 413 m²), o bendrai naudojasi – A1 (71 m²), B (23 m²), C (22 m²) Žemės sklypo plotais (iš viso bendrai – 116 m²);

1.2. Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi A2 (48 m²), E1 (133 m²), E2 (408 m²) Žemės sklypo plotais (iš viso atskirai – 589 m²), o bendrai naudojasi – A1 (iš viso bendrai – 71 m²);

1.3. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisių perėmėjai atskirai naudojasi F1 (72 m²), F2 (169 m²) Žemės sklypo plotais (iš viso atskirai – 241 m²), o bendrai naudojasi – B (23 m²), C (11 m²), Žemės sklypo plotais (iš viso bendrai – 34 m²).

2. Atidalinti bendrąja daline nuosavybe esančius ūkinius pastatus adresu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti šiuos ūkinius pastatus tokia tvarka:

2.1 ūkinis pastatas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) tampa Z. S. ir T. K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisių perėmėjų bendrąja nuosavybe lygiomis dalimis (po ½ dalį pastato);

2.2. ūkinis pastatas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) tampa asmenine ieškovo A. B. nuosavybe.

Priteisti Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,38 Eur (šešiolika eurų 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėtojo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.