- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-28
- Bylos Nr.
- I-7273-428/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01829-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės,
dalyvaujant pareiškėjui V. Z., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei G. L.-G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl skundžiamų aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2018-05-28 sprendimą Nr. (9.11)S-35303, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2018-08-01 sprendimą Nr. (11.1)I-4620 ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių pateikti informaciją apie tyrimo rezultatus, susijusius su pareiškėjo 2018-05-04 pranešimu.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2018-05-28 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsisakė pateikti duomenis apie tyrimo, kuris buvo pradėtas pagal pareiškėjo 2018-05-04 pranešimą dėl galimai nepagrįstai išmokėtų išmokų D. P., rezultatus. Pareiškėjas nurodė, jog 2018-05-04 pranešimu informavo atsakovą, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2018-04-18 teismo posėdyje, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1412-886/2018 pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovui V. Z. dėl žalos atlyginimo, paaiškėjo, kad D. P. turėjo gydytis Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – ir LSMUL Kauno klinikos) Reumatologijos skyriuje laikotarpiu nuo 2013-04-23 iki 2013-05-02, o ne 2013-05-01 važinėti dviračiu ir apie 16.30 val. būti degalinės UAB „Lietuva Statoil“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , kur tarp pareiškėjo ir D. P. įvyko konfliktas, dėl kurio pareiškėjas buvo nekaltai nuteistas. Iš civilinėje byloje Nr. 2-1412-886/2018 pateiktų dokumentų paaiškėjo, kad nedarbingumo pažymėjimas po stacionaraus gydymo dar buvo pratęstas iki 2013-05-06 ambulatoriniam gydymui ir D. P. nepertraukiamai gydėsi nuo 2013-02-04. Pareiškėjas prašė atsakovo informuoti jį apie tyrimo rezultatus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2018-05-28 raštu Nr. (9.11) S-35303 atsisakydamas pateikti informaciją, nurodė, kad pareiškėjas nepriklauso subjektams, turintiems teisę gauti išvadą apie D. P. išduoto nedarbingumo pažymėjimo pagrįstumą bei elgesio taisyklių pažeidimą. Pareiškėjas VSDFV Kauno skyriaus veiksmus apskundė Fondo valdybai. Tačiau Fondo valdyba skundžiamame sprendime nurodė, kad nepaisant to, jog VSDFV Kauno skyriaus atsakymas neatitinka formalių reikalavimų (nenurodytas atsisakymo teikti asmens duomenis teisinis pagrindas ir apskundimo tvarka), pats sprendimas neteikti duomenų šiuo atveju yra teisingas ir teisėtas. Pareiškėjas mano, jog VSDFV Kauno skyrius ir Fondo valdyba nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė suteikti pareiškėjui informaciją apie atlikto tyrimo rezultatus. Fondo valdyba vadovavosi Reglamentu (ES) 2016/679, tačiau atsakingoms institucijoms tiriant asmenų padarytus pažeidimus šis reglamentas nėra taikomas. Reglamento (ES) 2016/679 2 straipsnio 2 dalies d punkte nustatyta, kad reglamentas netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko kompetentingos valdžios institucijos, nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, tikslais. Prašomos atskleisti informacijos pobūdis, gautas atlikus tyrimą, lemia, kad ji yra atskleistina pareiškėjui (pranešėjui apie padarytą pažeidimą). Reglamento prasme atsakovo saugoma informacija yra asmens sveikata, bet ne pažeidimas ir jo tyrimo faktas. Pažeidimas nepriklausomai, kokioje srityje yra padarytas, atskleistinas prevenciniais tikslais. Tokio pobūdžio informacijos neatskleidimas kelia abejonių dėl atlikto tyrimo skaidrumo ir objektyvumo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Pareiškėjas 2018-05-04 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydamas atlikti tyrimą ir nustatyti, ar D. P. teisėtai išmokėta ligos išmoka, nes jis nesigydė LSMUL Kauno klinikų Reumatologijos skyriuje laikotarpiu nuo 2013-04-23 iki 2013-05-02, o 2013-05-01 važinėjo dviračiu ir apie 16.30 val. buvo UAB „Lietuva Statoil“ degalinės teritorijoje. Apie tyrimo rezultatus pareiškėjas prašė jį informuoti. Asmens duomenų teikimo ir gavimo tvarką reglamentuoja 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir Reglamentas (ES) 2016/679), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklės, patvirtintos Fondo valdybos direktoriaus 2014-09-11 įsakymu Nr. V-555 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad informacija apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją gali būti pateikta kitiems asmenims tik esant raštiškam draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokos gavėjo sutikimui arba jo prašymui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus (t. y. teikiant toje dalyje nurodytus viešus duomenis) ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokų gavėjo sutikimo nereikia. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašomi pateikti duomenys nėra duomenys, kurie pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį laikomi viešaisiais duomenimis. Šio straipsnio 2 dalies nuostata „kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokų gavėjo sutikimo nereikia“ reiškia nuorodą į specialiąsias teisės normas, suteikiančias konkrečiam subjektui teisę gauti VSDFV Kauno skyriaus valdomus duomenis apie kitą asmenį, t. y. tokia teisė turi būti numatyta tų subjektų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Pagal Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnio 1 dalį, specialių kategorijų asmens duomenis tvarkyti draudžiama (įskaitant jų teikimą ir gavimą). Išimtys numatytos šio straipsnio 2 dalyje, t. y. turi būti tenkinama bent viena tokių duomenų teisėto tvarkymo (įskaitant gavimą ir teikimą) sąlyga. Kitų kategorijų asmens duomenų tvarkymas (įskaitant gavimą ir teikimą) laikomas teisėtu, jei yra bent viena iš Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalyje numatytų teisėto tvarkymo sąlygų. Pareiškėjo prašymas neatitinka nė vienos iš šiuose straipsniuose nurodytų sąlygų. Pareiškėjas prašo pateikti duomenis apie asmenį, kuriam jis neatstovauja. Taisyklių 44 punkte nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys gauti Fondo administravimo įstaigų tvarkomus duomenis apie kitą asmenį, kuriam jie neatstovauja, privalo pateikti rašytinį prašymą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar Taisyklių 12 punkte nustatyta tvarka kitaip patvirtinti savo asmens tapatybę. Taisyklių 44.1 punktas reglamentuoja, kad prašyme papildomai turi būti nurodyta prašomų pateikti duomenų apimtis, duomenų teikimo ir gavimo teisinis pagrindas ir duomenų panaudojimo tikslas. Šių prašymo elementų būtinumas grindžiamas duomenų valdytojo pareiga užtikrinti imperatyvius Reglamento principus – teisėtumo principą (Reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punktas), pagal kurį duomenų tvarkymas galimas tik jei tenkinama viena iš Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalyje ar 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų; tikslo apribojimo principą (Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies b punktas), reikalaujantį, kad duomenys būtų renkami tik nustatytu ir aiškiai apibrėžtu tikslu ir toliau nebūtų tvarkomi su tuo tikslu nesuderinamu būdu; duomenų kiekio mažinimo principą (Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktas), reikalaujantį, kad būtų tvarkomi tik tokie duomenys (įskaitant teikimą ir gavimą), kurių reikia siekiant to tikslo. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymas neatitinka nė vienos iš Reglamente nustatytų asmens duomenų teikimo ir gavimo teisėtumo sąlygų. VSDFV Kauno skyrius 2018-05-28 raštu Nr. (9.11)S-35303 V. Z. prašymą atsisakė patenkinti bei nurodė, kad pagal pareiškėjo pranešimą patikrino D. P. medicinos dokumentus, tačiau išvadą apie D. P. išduoto elektroninio nedarbingumo pažymėjimo pagrįstumą bei galimą elgesio taisyklių pažeidimą pateiks gavę duomenų subjekto sutikimą dėl jo duomenų teikimo, teismo užklausimą arba pateikus teismo liudijimą apie teisę gauti tuos duomenis. Pareiškėjas skunde teigia, kad „atsakingoms institucijoms tiriant asmenų padarytus pažeidimus šis Reglamentas (ES) 2016/679 nėra taikomas“ bei remiasi Reglamento (ES) 2016/679 2 straipsnio 2 dalies d punkto nuostata, kad Reglamentas netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko kompetentingos valdžios institucijos, nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, tikslais. Pastebėtina, kad pareiškėjas neteisingai vertina ir supranta šį straipsnį, kadangi jis taikomas minėtoms institucijoms, o ne fiziniams asmenims. Nei VSDFV Kauno skyriui, nei Fondo valdybai nesuteikta teisė nevykdyti įstatymų ar poįstatyminių norminių teisės aktų ir taikyti šių teisės aktų išimtis. Todėl skundžiami sprendimai yra teisėti ir nėra teisinio pagrindo jų naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atsisakymo pateikti duomenis apie tyrimą, kuris buvo pradėtas pagal pareiškėjo 2018-05-04 pranešimą dėl galimai nepagrįstai išmokėtų išmokų D. P..
Pareiškėjas ginčija VSDFV Kauno skyriaus 2018-05-28 sprendimo Nr. (9.11)S-35303 ir Fondo valdybos 2018-08-01 sprendimo Nr. (1.11) I-4620, priimto išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra asmens teisės gauti informaciją iš valstybės institucijos tinkamas įgyvendinimas.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2018-05-04 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydamas atlikti tyrimą dėl D. P. išmokėtos ligos išmokos teisėtumo, nes šis asmuo laikotarpiu nuo 2013-04-23 iki 2013-05-02 turėjo gydytis LSMUL Kauno klinikų Reumatologijos skyriuje, tačiau D. P. 2013-05-01 apie 16.30 val. važinėjo dviračiu ir buvo UAB „Lietuva Statoil“ degalinės teritorijoje. Pareiškėjas apie tyrimo rezultatus prašė jį informuoti. VSDFV Kauno skyrius skundžiamu 2018-05-28 raštu Nr. (9.11)S-35303 pareiškėjo prašymą atsisakė patenkinti, nurodydamas, jog pagal pareiškėjo pranešimą patikrino D. P. medicinos dokumentus, tačiau išvadą apie jam išduoto elektroninio nedarbingumo pažymėjimo pagrįstumą bei galimą elgesio taisyklių pažeidimą pateiks gavęs duomenų subjekto sutikimą dėl jo duomenų teikimo, teismo užklausimą arba pateikus teismo liudijimą apie teisę gauti tuos duomenis. Fondo valdyba skundžiamu 2018-08-01 sprendimu Nr. (11.1)I-4620 paliko galioti skundžiamą VSDFV Kauno skyriaus sprendimą ir pripažino atsisakymą teikti asmens duomenis teisingu ir pagrįstu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tam tikrais atvejais, nustatytais įstatyme, minėta teisė gali būti ribojama.
Nagrinėjamo ginčo atveju taikytinas 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).
Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte apibrėžta, jog asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. To paties straipsnio 2 punkte numatyta, jog duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.
Pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies nuostatas duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.
Šios pastraipos f punktas netaikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis (Reglamento (ES) 2016/679 6 str. 1 d.).
Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draudžiama tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, taip pat tvarkyti genetinius duomenis, biometrinius duomenis, siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.
To paties Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog 1 dalis netaikoma, jei taikoma viena iš toliau nurodytų sąlygų: a) duomenų subjektas aiškiai sutiko, kad tokie asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais nurodytais tikslais, išskyrus atvejus, kai Sąjungos arba valstybės narės teisėje numatyta, kad 1 dalyje nurodyto draudimo duomenų subjektas negali panaikinti; b) tvarkyti duomenis būtina, kad duomenų valdytojas arba duomenų subjektas galėtų įvykdyti prievoles ir naudotis specialiomis teisėmis darbo ir socialinės apsaugos teisės srityje, kiek tai leidžiama Sąjungos arba valstybės narės teisėje arba pagal valstybės narės teisę sudaryta kolektyvine sutartimi, kuriuose nustatytos tinkamos duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų apsaugoti gyvybiniai duomenų subjekto arba kito fizinio asmens interesai, kai duomenų subjektas dėl fizinių ar teisinių priežasčių negali duoti sutikimo; d) duomenis tvarko politinių, filosofinių, religinių ar profesinių sąjungų tikslų siekiantis fondas, asociacija ar kita pelno nesiekianti organizacija, vykdydama teisėtą veiklą ir taikydama tinkamas apsaugos priemones, ir su sąlyga, kad tvarkomi tik tos organizacijos narių ar buvusių narių arba asmenų, kurie reguliariai palaiko ryšius su ja dėl jos siekiamų tikslų, duomenys ir kad asmens duomenys neatskleidžiami už organizacijos ribų be duomenų subjektų sutikimo; e) tvarkomi asmens duomenys, kuriuos duomenų subjektas yra akivaizdžiai paskelbęs viešai; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant pareikšti, vykdyti arba apginti teisinius reikalavimus arba tuo atveju, kai teismai vykdo savo teisminius įgaliojimus; g) tvarkyti duomenis būtina dėl svarbaus viešojo intereso priežasčių, remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise, kurie turi būti proporcingi tikslui, kurio siekiama, nepažeisti esminių teisės į duomenų apsaugą nuostatų ir kuriuose turi būti numatytos tinkamos ir konkrečios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės; h) tvarkyti duomenis būtina profilaktinės arba darbo medicinos tikslais, siekiant įvertinti darbuotojo darbingumą, nustatyti medicininę diagnozę, teikti sveikatos priežiūros arba socialinės rūpybos paslaugas ar gydymą arba valdyti sveikatos priežiūros ar socialinės rūpybos sistemas ir paslaugas remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise arba pagal sutartį su sveikatos priežiūros specialistu, taikant 3 dalyje nurodytas sąlygas ir apsaugos priemones; i) tvarkyti duomenis būtina dėl viešojo intereso priežasčių visuomenės sveikatos srityje, pavyzdžiui, siekiant apsisaugoti nuo rimtų tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai arba užtikrinti aukštus sveikatos priežiūros ir vaistų arba medicinos priemonių kokybės ir saugos standartus, remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise, kurioje numatomos tinkamos ir konkrečios priemonės duomenų subjekto teisėms ir laisvėms apsaugoti, visų pirma profesinė paslaptis; j) tvarkyti duomenis būtina archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį, remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise, kurie turi būti proporcingi tikslui, kurio siekiama, nepažeisti esminių teisės į duomenų apsaugą nuostatų ir kuriuose turi būti numatytos tinkamos ir konkrečios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės.
Nurodytos Reglamento (ES) 2016/679 nuostatos reiškia, jog asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, jeigu atitinka Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnyje ir 9 straipsnio 2 dalyje numatytas leidimo tvarkyti asmens duomenis sąlygas.
Pažymėtina ir tai, kad šiuo Reglamentu (ES) 2016/679 valstybės narės susitarė, jog valstybės taip pat suteikiama tam tikra veiksmų laisvė nustatyti savo taisykles dėl specialių kategorijų asmens duomenų (neskelbtini duomenys) tvarkymo. Todėl šiuo reglamentu neužkertamas kelias taikyti valstybės narės teisę, kurioje nustatomos konkrečių duomenų tvarkymo atvejų aplinkybės (Reglamentu (ES) 2016/679 10 p.).
Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju taip pat taikytinos konkrečios Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos, detalizuojančios asmenų teisę gauti Fondo valdybos informacinėje sistemoje sukauptą informaciją.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad informacija apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją gali būti pateikta kitiems asmenims tik esant raštiškam draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokos gavėjo sutikimui arba jo prašymui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus (t. y. teikiant toje dalyje nurodytus viešus duomenis) ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokų gavėjo sutikimo nereikia.
Pažymėtina, jog pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, vieši draudėjo duomenys yra: 1) draudėjo kodas, jo suteikimo ir pabaigos datos; 2) draudėjo apdraustųjų asmenų skaičius; 3) draudėjo socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių, palūkanų skola; 4) draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis negu 3, apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis. Draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis negu 20, apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, mediana, standartinis nuokrypis, 25 procentų kvantilis ir 75 procentų kvantilis; 5) draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis negu 3, priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų suma.
Pareiškėjas prašė atsakovo informuoti jį apie atlikto tyrimo rezultatus dėl D. P. išmokėtos ligos išmokos teisėtumo.
Pareiškėjo prašomos informacijos apie asmenį turinys buvo susijęs su kito asmens, būtent D. P., sveikata, t. y. jo sveikatos būkle, gydymo apimtimi, trukme, ir tuo pagrindu jam išmokėta draudimo išmoka.
Teismo nuomone, prašomos informacijos turinys atitiko Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 15 dalyje nurodytą sveikatos duomenų apibrėžimą, pagal kurį sveikatos duomenys – tai duomenys, susiję su fizine ar psichine fizinio asmens sveikata, įskaitant duomenis apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, atskleidžiantys informaciją apie to fizinio asmens sveikatos būklę.
Nagrinėjamo ginčo atveju nei Reglamento (ES) 2016/679 6 ir 9 straipsnių nuostatos, nei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnis nesuteikė atsakovui teisės be apdraustojo socialiniu draudimu asmens D. P. teikti atsakovo tvarkomus asmens (asmens sveikatos) duomenis, nes tai nebuvo vieši duomenys, kurie gali būti teikiami pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, kai draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokų gavėjo sutikimo teikti asmens (asmens sveikatos) duomenis nereikia.
Pareiškėjo prašoma informacija neatitiko Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnyje ir 9 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, suteikiančių atsakovui teisę teikti asmens (asmens sveikatos) duomenis. Atsakovas pagrįstai atsisakė teikti pareiškėjo prašomus duomenis apie kitą asmenį, t. y. D. P..
Taip pat pareiškėjas, būdamas fizinis asmuo, turėdamas tikslą gauti atsakovo tvarkomus kito asmens duomenis, nesikreipė į atsakovą Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2014-09-11 įsakymu Nr. V-555 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Tačiau ir pareiškėjo galimas kreipimasis Taisyklių nustatyta tvarką nesuteiktų atsakovui teisės teikti D. P. duomenų, nes pareiškėjas nebuvo D. P. atstovaujantis asmuo.
Atsakovas, skundžiamu 2018-05-28 raštu Nr. (9.11)S-35303 atsisakydamas patenkinti pareiškėjo prašymą, nurodė, kad pagal pareiškėjo pranešimą patikrino D. P. medicinos dokumentus, tačiau išvadą apie D. P. išduoto elektroninio nedarbingumo pažymėjimo pagrįstumą bei galimą elgesio taisyklių pažeidimą pateiks gavęs duomenų subjekto (D. P.) sutikimą dėl jo duomenų teikimo, teismo užklausimą arba pateikus teismo liudijimą apie teisę gauti tuos duomenis.
Atsakovas, būdamas valstybinio administravimo subjektas, skundžiamu raštu, pagrįstai atsisakė atlikti veiksmus, kurie imperatyviai draudžiami pagal pirmiau minėtuose teisės aktuose numatytas duomenų apie asmenį teikimo sąlygas.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).
Įvertinus ginčijamo VSDFV Kauno skyriaus rašto turinį, darytina išvada, jog skundžiamame administraciniame akte nurodytas atsisakymo pateikti informaciją turinys aiškus, argumentuotas, tačiau nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, nenurodyta akto apskundimo tvarka. Teismo nuomone, nurodyti skundžiamo rašto trūkumai laikytini formaliais, nepaneigiančiais atsisakymo teikti informaciją apie asmenį teisėtumo, taip pat iš esmės nepažeidusiais ir nesuvaržiusiais pareiškėjo teisių.
Pažymėtina, jog skundžiamame rašte nenurodyta apskundimo tvarka nesutrukdė pareiškėjui ginti pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka, jam kreipiantis į Fondo valdybą dėl atsakovo atsisakymo pateikti duomenis, o po to į teismą. Fondo valdyba skundžiamame sprendime nurodė teisės normas, kuriomis pagrindė atsakovo atsisakymą pateikti pareiškėjo prašomus duomenis. Todėl nenustatyta jokių esminių teisės aktų pažeidimų, lemiančių skundžiamų aktų panaikinimą. Fondo valdyba, pritardama atsakovo atsisakymui atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus ir palikdama galioti atsakovo skundžiamą raštą, savo argumentus išsamiai ir motyvuotai pagrindė teisės aktų nuostatomis, nurodė priimto sprendimo apskundimo tvarką.
Todėl dėl nurodytų argumentų nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamus administracinius aktus bei tenkinti pareiškėjo skundo išvestinį reikalavimą įpareigoti VSDFV Kauno skyrių pateikti informaciją apie tyrimo rezultatus, susijusius su pareiškėjo 2018-05-04 pranešimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.