- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-1447-125/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00762-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- E. M.
- Ieškovas
- A. G.
- Advokatai
- Arūnas Skuolevičius, Petras Žekys
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovei E. M. dėl leidimo rekonstruoti namą be bendraturtės sutikimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama leisti jai atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, parengtą UAB „Arkilida“, į.k. (duomenys neskelbtini), atestuotos architektės L. L., padidinant gyvenamojo namo kambarį (plane pažymėtą indeksu 1-7), statant 5,79 m² priestatą, rekonstrukcijos projektinio pasiūlymo plane pažymėtą indeksu l-7a, ir prie sandėliuko (plane pažymėtu indeksu 1-11) statant 1,74 m² priestatą, rekonstrukcijos projektinio pasiūlymo plane pažymėtą indeksu 1-12, be atsakovės E. M., sutikimo bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žemės sklypas, ant kurio stovi rekonstruotinas pastatas, priklauso nuosavybės teise tiek jai, tiek atsakovei, sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Būtinybė rekonstrukcijai kilo todėl, kad erdve, kurioje nori padidinti savo gyvenamojo namo kambarį, šiuo metu naudojasi atsakovės poilsiautojai kaip rūkykla, be to, pati atsakovė ne sezono metu ten stato konteinerį šiukšlėms, kita patalpa reikalinga rekonstrukcijos, siekiant ten įrengtą sandėliuką panaudoti pagal paskirtį. Atsakovė savo atsisakymo nemotyvuoja, nors projektinis pasiūlymas jai buvo pateiktas. Nors joms priklauso po ½ namo, tačiau faktiškai atsakovė naudojasi visu 2-uoju aukštu, kurio plotas didesnis (84,86 kv.m.), nei ieškovės naudojamo faktinio 1-ojo aukšto ploto, kuris yra 74,64 kv.m. Po rekonstrukcijos, 1-ojo aukšto plotas padidėtų tik iki 82,17 kv.m., taip būtų sumažintas nepagrįstas idealiųjų dalių ir realiai naudojamų plotų skirtumas.
Atsiliepimas
Atsakovė E. M. pareiškime, kuriuo prašė peržiūrėti teismo 2011-11-23 sprendimą už akių, nurodė, kad sklypas, ant kurio stovi ginčo namas, neatidalintas, naudojimosi juo tvarka nenustatyta, tačiau faktinio naudojimosi tvarka nusistovėjusi. Tarp jos ir ieškovės dažnai kyla ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu, teigia, jog neaišku, kieno žemės sklype ieškovė rekonstruos namą, statydama priestatus, be to, atlikus rekonstrukciją, ieškovė jos nuosavybės sąskaita įgis papildomą 7,53 kv.m. žemės plotą, dėl ko ji patirs nuostolius, jokios kompensacijos už priestatus ieškovė nesiūlo, ieškovės numatyti pagerinimai pažeidžia jos kaip bendraturtės interesus ir gali turėti įtakos nuosavybės dalių pasikeitimui žemės sklype ir gyvenamajame name. Jos sutikime buvo kalbama tik apie pamatų apšiltinimą, fasado renovavimą, balkono įsirengimą, nes šie darbai nebūtų atliekami jos nuosavybės sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-04-23 sprendimu ieškinį tenkino ir leido ieškovei atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, parengtą UAB „Arkilida“, į.k. (duomenys neskelbtini), atestuotos architektės L. L., padidinant gyvenamojo namo kambarį (plane pažymėtą indeksu 1-7) statant 5,79 m² priestatą, rekonstrukcijos projektinio pasiūlymo plane pažymėtą indeksu l-7a, ir prie sandėliuko (plane pažymėtu indeksu 1-11) statant 1,74 m² priestatą, rekonstrukcijos projektinio pasiūlymo plane pažymėtą indeksu 1-12, be atsakovės E. M. sutikimo; priteisė iš atsakovės E. M. 2139 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. G.; priteisti iš atsakovės E. M. 50,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl atsisakymo duoti sutikimą ieškovės rekonstrukcijos daliai, todėl nagrinėtinos konkretaus atsisakymo priežastys. Atsakovė nurodė, kad duoti sutikimą ieškovės rekonstrukcijos daliai – t.y. verandos įsirengimui praplatinant gyvenamąjį kambarį atsisako dėl to, kad jai bus nepatogu statyti automobilį, dėl kitos dalies rekonstrukcijos neprieštarauja. Teismas nustatė, jog nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Ieškovės prašymas dėl sutikimo yra konkretus, atsakovei pateiktas rekonstrukcijos techninis projektas, kuriame aiškiai nurodyti statybos darbai, kuriuos ketina atlikti ieškovė – t.y. praplatinama pirmo aukšto patalpa, pažymėta indeksu 1-7 bei prie sandėliuko, pažymėto indeksu 1-11, pristatomas sandėliukas 1-12, po rekonstrukcijos išorinės pastato sienos lieka medinės. Teismas nurodė, jog pagal kasacinio teismo suformuotą įrodinėjimo paskirstymo taisyklę įrodyti, kad rekonstrukcija pažeis teises ir interesus ir kaip juos pažeis, turi įrodyti bendraturtis, kuris atsisako duoti sutikimą rekonstrukcijai, šiuo atveju, atsakovė E. M.. Atsakovė nesutinka, kad ieškovė didintų pirmojo aukšto kambarį, pažymėtą indeksu 1-7, motyvuodama tuo, kad jai bus nepatogu statyti automobilį, nes atidarant dureles, jas teks atremt į sieną, teisme papildomai nurodė, kad ji kompensacijos nepageidauja. Teismas ieškovės pageidavimą vertina kaip racionalų, juo labiau, kad atsakovė neneigė ieškovės argumentų, jog gyvenamojo namo kieme yra net dvi vietos bendraturčių automobiliams statyti, todėl atsakovės automobilio statymas ant ieškovės ir atsakovės bendrai naudojamo įvažiavimo yra neprotingas, ir dėl šios priežasties atsakovės atsisakymas suteikti galimybę praplatinti gyvenamojo kambario sieną, užpildant nišą, kuri naudojama ne pagal paskirtį, vertintinas kaip nepagrįstas, neproporcingas ir ribojantis ieškovės teises labiau nei būtina, be to, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.).
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-04-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, jog teismas nepagrįstai ieškovės pateiktus brėžinius laikė rekonstrukcijos techniniu projektu, kuriuose net nenurodyti konkretūs darbai, ir nukrypo nuo Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikos, kuria nustatyta, kad bendraturtis sutikimą duoda ne bendrai teisei į statybą realizuoti, o konkretiems statybos darbams atlikti. Taip pat nurodo, jog teismas nustatydamas, jog rekonstrukcijos darbai sulygins šalių turto dalis, nepagrįstai vadovavosi šiuo argumentu tenkindamas ieškinį. Taip pat nurodo, jog ieškovės nurodomi darbai yra ne rekonstrukciniai darbai, o laikytini nauja statyba, kadangi faktiškai pastatys naują priestatą.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013-04-23 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo nesutinkanti su apeliacinio skundo motyvais. Nurodo, jog pateiktas projektinis pasiūlymas atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7.2.1 p., ir jame aiškiai nurodyta kokie darbai ir iš kokių medžiagų bus atliekami. Atsakovė neteisingai nurodo Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikos pavyzdį civilinės bylos Nr. 3K-3-1265/2002, kadangi šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl savavališkai pastatyto statinio rekonstravimo, ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nurodydamas apie nelygiavertį valdomą bendrasavininkų turtą. Tačiau teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes, kadangi ieškovė jas teisme nurodė, kad įrodytų atsakovei, jog jos interesai nebus pažeisti. Taip pat nepagrįsti atsakovės argumentai, kad nurodyti rekonstrukciniai darbai yra nauja statyba, kadangi vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 18 d., Reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 23 p., atlikus rekonstrukciją užstatymo plotas nesikeis, todėl negalima kalbėti apie naują statybą ar naujo objekto sukūrimą. Ieškovė taip pat nurodo, jog atsakovė pareikšdama nepagrįstą apeliacinį skundą piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra 0,0788 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovei A. G., nuosavybės teise priklauso 359/788 šio žemės sklypo dalys bei ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora), o atsakovei E. M. – 429/788 žemės sklypo dalys bei ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei ½ kitų statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora), esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 21-25). Šalys paaiškino, jog ieškovė, naudojasi gyvenamojo namo pirmuoju aukštu, įgytu 2005-12-16 rentos iki gyvos galvos sutarties pagrindu Nr.4771, o atsakovė - antruoju aukštu (b.l. 9-13,26-27). Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nenustatyta. 2010-10-10 rašytiniu sutikimu atsakovė nurodė sutinkanti, kad ieškovė A. G. apsišiltintų pamatus, o prie esamų stulpų prisistatytų balkoną, taip pat sutiko, kad apsišiltintų sienas ir renovuotų pirmo aukšto fasadą (b.l. 28). 2011-07-15 ieškovė per Vilniaus miesto 1-ą notarų biurą persiuntė atsakovei UAB „Arkilida“ parengtą rekonstrukcijos projektą (b.l. 14-18), ir prašė iki 2011-07-29 pasirašyti sutikimą rekonstrukcijai, projektas atsakovei buvo įteiktas 2011-07-20. Atsakovė pastabų dėl projektinio pasiūlymo nepateikė, sutikimo taip pat nedavė (b.l. 19-20). 2012-10-17 parengti specialieji architektūros reikalavimai pastato statybai (b.l. 114-115).
Nagrinėjamoje byloje atsakovė atsisako duoti sutikimą ieškovei atlikti rekonstrukciją pagal parengtą rekonstrukcijos projektavimo pasiūlymą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 31 p. nustatyta, jog projektiniai pasiūlymai tai yra eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti. Vadovaujantis to paties įstatymo 8 straipsniu, leidimui rekonstruoti statinį gauti reikalingas statinio bendraturčių sutikimas bei žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo nuostatos įtvirtintos CK 4.75 str. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto teisė rekonstruoti, remontuoti patalpas, realizuojama bendru sutarimu su kitais nuosavybės teisės subjektais (CK 4.75 str. 1 d.). Kaip jau pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pripažįstant bendraturčių teisę keisti bendrai valdomą daiktą, ši teisė ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus, kurie turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nenustatė realios atsakovės teisių ar teisėtų interesų grėsmės. Atsakovė nurodė, kad duoti sutikimą ieškovės rekonstrukcijos daliai – t.y. verandos įsirengimui praplatinant gyvenamąjį kambarį atsisako dėl to, kad jai bus nepatogu statyti automobilį, nes padidinus patalpą, esančią pirmajame aukšte po jos balkonu, ji nebegalės laisvai atidaryti automobilio durelių, jai bus nepatogu, dėl kitos dalies, t.y. sandėliuko pasididinimo, rekonstrukcijos neprieštarauja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė šio argumento pakankamu atsakovės teisių pažeidimu, kadangi jis neproporcingai riboja ieškovės teises.
Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovės pateiktas projektinis pasiūlymas nenurodo konkrečių rekonstrukcijos darbų, kadangi iš projekto brėžinių matyti kokios ir kaip bus keičiamos sienos (b.l. 15–16). Atitinkamai, ieškovė prašo atsakovės suteikti leidimą būtent šiems darbams atlikti, kaip ir yra numatyta tiek įstatymų normose, tiek ir teismų praktikoje. Nepagrįstas ir atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, pasisakydamas dėl bendraturčių nelygiaverčiai valdomą turtą. Šalims priklausančios lygios turto dalys yra nustatytos nekilnojamojo turto registro centro duomenimis ir pirkimo pardavimo sutartimis (b.l. 21–27). Pirmosios instancijos teismas sprendime vertino bendraturčių dalių klausimą, norėdamas nustatyti galimą atsakovės teisių pažeidimo pagrįstumą, todėl toks vertinimas nėra laikytinas teismo išėjimo už nagrinėjamos bylos ribų.
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovės projektinis pasiūlymas yra ne rekonstrukcijai, o naujai statybai, kadangi ieškovė faktiškai pastatys priestatą, t.y. naują objektą. Tačiau, ieškovės pateiktas projektas atitinka Statybos įstatymo 2 str. 18 p. statinio rekonstravimo sąvoką – pristatymas prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinio statinio (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą. Taigi darytina išvada, jog ieškovės pateiktas projektinis pasiūlymas apima rekonstravimo darbus, o ne naują statybą, todėl atmestinas ir šis atsakovės argumentas.
Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 158), priteistinos iš atsakovės E. M. (CPK 96 str. 1 d.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (LR CPK 328 str.), kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės E. M. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. G. naudai.