Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, susipažinęs su S. B. atstovo advokato padėjėjo Aleksandro Morozovo pareiškimu dėl privataus kaltinimo proceso prieš V. M. pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 154 straipsnio 1 dalį bei pateiktais pareiškimo priedais

Aprašomoji dalis

nustatė:

Advokato padėjėjas Aleksandras Morozovas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl privataus kaltinimo baudžiamosios bylos pradėjimo prieš V. M. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį bei 140 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodo, kad V. M. paskleidė apie jį garbę ir orumą žeminančias žinias, t. y. apšmeižė rašydama skundus SĮ „Vilniaus miesto būstas“, juose nurodydama, kad jis „...pamazgas, išmatas pila lauke po langais...“, be to, 2012 m. rugsėjo 21 d. rytą, jam esant kieme jį užpuolė, nuplėšė nuo veido akinius ir juos sulaužė bei trenkė pagaliu per rankas ir taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

S. B. atstovo advokato padėjėjo Aleksandro Morozovo pareiškimą atsisakytina priimti.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, pagal jame suformuluotą kaltinimą byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Privataus kaltinimo bylose kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas, todėl jų statusas sutapatinamas su kaltintojo statusu, o skundo ar pareiškimo turiniui keliami reikalavimai atitinka kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka ir kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnyje apibrėžiant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo turinį ne tik nurodyta, kas privalomai juose turi būti išdėstyta, bet ir akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės – skunde ar pareiškime turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus ir kartu konkretus nusikalstamos veikos vaizdas. Taigi nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas privalo skunde/pareiškime nurodyti esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Esminiai skundo/pareiškimo turinio defektai suvaržo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybą, nes jis, esant nekonkrečiam kaltinimui, negali pasiruošti efektyviai nuo jo gintis.

Nagrinėjamu atveju iš S. B. atstovo advokato padėjėjo A. Morozovo pareiškimo turinio matyti, kad V. M. kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nežymaus sveikatos sutrikdymo S. B. padarymu, tačiau byloje nurodyta tik šios, galimai padarytos veikos padarymo data bei pateikta specialisto išvada, kurioje jam nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Tačiau nenurodyta konkreti šios veikos padarymo vieta, taip pat įvykio liudytojai, jų vardai pavardės ir gyvenamoji vieta, kiti duomenys, kurie patvirtina ne tik galimai S. B. kilusius padarinius bet ir kitus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Šios aplinkybės bei panašaus pobūdžio duomenys itin svarbūs veikos padarymu kaltinamam asmeniui ruošiantis gynybai. Tuo tarpu dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos pareiškime nurodyta tik tai, kad V. M. rašydama skundus SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir juose nurodydama, kad jis „...pamazgas, išmatas pila lauke po langais...“, jį apšmeižė, tačiau nenurodytas šios veikos padarymo laikas.

Be to pažymėtina, kad BPK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog privatus kaltintojas, dalyvaudamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog paduodamas skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Pagal BPK 408 straipsnio 1 dalį, privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. Tuo tarpu BPK 408 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas. Nagrinėjamu atveju S. B. vardu pareiškimą dėl privataus kaltinimo bylos pradėjimo pateikė jo atstovas advokato padėjėjas A. Morozovas. Atstovas kartu su skundu teismui pateikė jo atstovaujamojo neįgaliojo pažymėjimo kopiją, kuris susijęs su jo regėjimu bei išrašą iš medicininių dokumentų apie tai, kad jis dešine akimi nemato visiškai, o kairės akies matymas su korekcija iki 0,7. Vis tik atstovas nenurodė, kad šie S. B. fiziniai trūkumai trukdo jam pačiam pasinaudoti nukentėjusiojo teisėmis, o tik akcentavo tai, jog šiam sunku buityje palaikyti idealią švarą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad iš pareiškimo turinio galima spręsti, jog S. B. gyvena vienas, savarankiškai tvarko savo buitį, pirmiau nurodytų duomenų nepakanka išvadai, kad S. B. pats negali pasinaudoti teise paduoti privataus kaltinimo skundą ir tai už jį turi padaryti jo atstovas. Pažymėtina, kad minimas sveikatos istorijos išrašas patvirtina, jog S. B. turi regėjimo negalią, tačiau vis tik iš jo matyti, kad viena akimi jis mato, todėl remiantis vien šiais duomenimis nėra pagrindo spręsti, kad jis dėl negalios negali pats pasinaudoti teise paduoti skundą ir dalyvauti procese.

Esant pirmiau išdėstytiems pareiškimo trūkumams, konstatuotina, kad jis neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės, pareiškimą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas pareiškimą padavusiam asmeniui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti priimti S. B. atstovo advokato padėjėjo Aleksandro Morozovo pareiškimą dėl privataus kaltinimo bylos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 154 straipsnio 1 dalį pradėjimo V. M. ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.