Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. T-148-878/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-11
Bylos Nr.
T-148-878/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11880-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nuteistasis
S. Š.
Kategorijos
Byla Nr. T-148-878/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11880-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14 (S) 2.5.14.1
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 11 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L.,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 357–77 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. Š. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2018 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (19 epizodų), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 1 dalį (7 epizodai), 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams (įsiteisėjo 2018 m. liepos 31 d).

Bausmės pradžia – 2017 m. spalio 17 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 12 d. (užskaitytos 5 dienos).

Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2020 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 357–77 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam S. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą, yra jau atlikęs daugiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Vertinant nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, stebimas teigiamas pokytis. Per visą bausmės atlikimo laiką jis nebuvo baustas drausmine tvarka, skatintas už nepriekaištingą elgesį 2 kartus. S. Š. suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Pataisos įstaigoje dirba darbininku. Nesimokė, nes nuolat dirbo, darbą atlieka kokybiškai. Pateikė pažymą iš (duomenys neskelbtini), kurioje pažymima, jog lygtinio paleidimo atveju S. Š. bus priimtas statybininko pagalbinio pareigoms. Bendravimas su aplinkiniais yra itin teigiamas. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas, nuteistasis tvirtai įsitikinęs, kad sugebėtų laikytis įstatymų ir nepažeisti nustatytų sąlygų. Turėdamas finansinių įsipareigojimų, nuteistasis juos sprendžia, turi teigiamas nuostatas. Socialiniai ryšiai su artimaisiais tvirti, bendrauja su tėvu, broliu bei teta. Išvyksta trumpalaikėms išvykoms į namus, sugeba sugrįžti laiku ir be pažeidimų. Tvirtų socialinių ryšių palaikymas tikėtina padėtų nuteistajam lengviau integruotis į visuomenę. S. Š. optimistiškai žvelgia į ateitį, stebima stabili emocinė būsena. Kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nestebima. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žemėjo nuo 97 iki šiuo metu vertinamos 83 balais, iš jų 50 balų statiniai, kurių pokytis neįmanomas. S. Š. pažanga mažinant nusikalstamą riziką akivaizdi ir pakankama. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija daro išvadą, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, S. Š. likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2020 m. balandžio 27 d. gautas S. Š. prašymas, kuriame jis nurodė, jog deda visas pastangas, kad galėtų išeiti į laisvę. Nurodė, jog jis, atlikdamas bausmę pataisos namuose, buvo paskirtas į darbo būrį, dirbo be nusižengimų. Už gerą elgesį jis ne vieną kartą buvo paskatintas ir dėl to pervestas į besargybą. Visus paskirtus darbus atlieka sąžiningai. Atlikdamas bausmę, vedė, turi vaikų. Bendrauja su artimaisiais, žmona nuolat jį lanko pasimatymų metu. Keletą kartų jau buvo grįžęs į namus atostogų. Turi butą Vilniuje, žmona turi namą, todėl, išėjęs į laisvę, turės kur gyventi. Išėjęs į laisvę, planuoja dirbti, jau turi susiradęs darbą. Per laisvės atėmimo laikotarpį padarė išvadas, jog daugiau nenusikals, kad taip gyventi negalima. Kardinaliai pakeitė gyvenimo būdą, mąstymą. Šiuo metu jaučiasi atsakingas ne tik už save, tačiau ir už savo šeimą, artimuosius. Žmonai turi padėti materialiai. Šiuo metu dirba staliumi, atlieka ir kitus darbus. Būryje, kuriame jis gyvena, yra atsakingas už visus darbus, tenka remontuoti visus gedimus. Nurodo, jog yra labai reikalingas savo žmonai ir dviem dukrytėms, nes žmonai vienai pragyventi sunkoka. Teismo prašo atsižvelgti į tai, kad jis dalyvauja ir (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo konsultacijose, siekdamas sėkmingos integracijos laisvėje. Taip pat jam jau nuo 2017 m. spalio 30 d. reikalinga akies operacija, kurią laisvėje galėtų pasidaryti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2020 m. balandžio 30 d. buvo gautas A. O. prašymas, kuriuo ji prašė suteikti jos vyrui galimybę išeiti ankščiau laiko į laisvę, kadangi jis jau suprato savo klaidas, nenuvils teismo pasitikėjimo. Jų šeimoje auga trys dukros, todėl šeimai reikalinga pagalba. Nurodė, jog S. Š. išėjus į laisvę, jam padės, skirs daug laiko, kad jis nenusižengtų ir jų šeima būtų laiminga. S. Š. jai siunčia pinigus, padeda kiek gali. Trakų rajone ji turi namą, žemių, ten kartu su S. Š. užsiimtų ūkio darbais. S. Š. atliekant bausmę, ji nuolatos važinėja į pasimatymus su juo.

Komisijos 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 357–77 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu S. Š. iš esmės vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau ne visas – nelankė bibliotekos bei neįgijo specialybės.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šiuo metu S. Š. atlieka 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už daugybės nusikaltimų, iš kurių 19 yra apysunkiai, padarymą. Praeityje S. Š. taip pat teistas net 10 kartų. Pirmąjį nusikaltimą įvykdė būdamas vos (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. S. Š. praeityje 1 kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, jo sąlygų nepažeidė, taip pat nuteistajam ankščiau jau yra taikytas ir lygtinis paleidimas, jis lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė, nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, padarydamas naują nusikaltimą. S. Š. 2016 m. rugpjūčio 10 d. buvo skirti įpareigojimai registruotis ir neišvykti iš šalies, tačiau nuteistasis ir šių įpareigojimų nesilaikė ir išvyko į Vokietiją, kur buvo sulaikytas ir 2017 m. gruodžio 28 d. grąžintas į Lietuvą. Nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja S. Š. ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, bei polinkį sistemingai nusikalsti, nepaisyti įstatymų ir jam paskirtų įpareigojimų, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokią įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Socialinio tyrimo išvadoje ankstesni S. Š. teisės bei režimo pažeidimai (nusikaltimai padaryti jauname amžiuje, pažeistos lygtinio paleidimo sąlygos) taip pat išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika, bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo S. Š. nusikalstamo elgesio rizika sudaro 83 balus ir yra vertinama kaip vidutinė. Iš jų 50 balų yra statiniai, o 33 balai dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali koreguoti, tačiau nuo paskutinio vertinimo (2019 m. gruodžio 10 d.) S. Š. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 1 balu (buvo 84 balai). Toks nusikalstamo elgesio rizikos balų sumažėjimas nelaikytinas esminiu ir sudarančiu teismui pagrindą manyti, kad S. Š. išties esmingai pakeitė savo elgesį teigiama linkme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. S. Š. yra baigęs tik (duomenys neskelbtini) klases, specialybės neturi, įkalinimo įstaigoje nesimokė. Išėjus į laisvę, šios aplinkybės apribos nuteistojo galimybes legaliai įsidarbinti, dėl to gali pastūmėti pinigų prasimanyti ir nelegaliomis priemonėmis, juolab, kad praeityje daugumą nuteistojo įvykdytų nusikaltimų sudarė būtent vagystės, o jokio legalaus darbo būdamas laisvėje jis apskritai nėra dirbęs. Įkalinimo įstaigoje S. Š. nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. vasario 5 d. buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ staliumi. Nuo 2019 m. vasario 5 d. nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, įdarbintas darbininku. Nuteistasis 2020 m. kovo 3 d. pateikė pažymą, jog lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atliks pagalbinio statybininko pareigas. Šios aplinkybės vertintinos teigiamai, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokios pažymos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nėra laikomos garantu, jog išėjęs į laisvę nuteistasis tikrai įsidarbins.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog S. Š. turimi finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu. Būdamas laisvėje, S. Š. pajamas gaudavo tik iš nelegalaus atlygio, o pritrūkęs pinigų, jis jų prasimanydavo, darydamas nusikalstamas veikas. Akivaizdu, jog visą gyvenimą propaguojant tokį pragyvenimo modelį, S. Š. išėjus į laisvę bus labai sudėtinga pakeisti įsisenėjusį požiūrį ir pragyventi tik iš legaliai gaunamų pajamų. Be to, nors nuteistasis jau yra išmokėjęs 616,74 Eur finansinių įsiskolinimų, likusi neišmokėta suma vis dar išlieka labai didelė – 5372,53 Eur. Tokie dideli finansiniai įsipareigojimai išėjus į laisvę apsunkins S. Š. integraciją į visuomenę ir gali jį pastūmėti daryti naujas nusikalstamas veikas.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog S. Š. nuo 20 metų amžiaus piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis. Pradėjo nuo „žolės“ parūkymo, po to pradėjo vartoti heroiną. Vartojo kasdien, apie dvejus metus. Dauguma jo įvykdytų nusikaltimų buvo įvykdyti apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Šiuo metu narkotinių medžiagų teigia nevartojantis, įkalinimo įstaigoje psichiką veikiančių medžiagų vartojimas užfiksuotas nebuvo. Nepaisant savo akivaizdžios problemos, S. Š. nuo priklausomybės nesigydė, argumentuodamas subjektyviu manymu, jog išėjęs į laisvę nevartos ir be specialistų pagalbos. Bylos duomenimis, spręsti šią problemą S. Š. pradėjo tik visai neseniai – šiuo metu jis lanko savipagalbos grupės užsiėmimus, tai vertinama teigiamai. Nepaisant to, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis vis dar išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių.

Kiekvienu atveju, vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog S. Š. viso bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, tris kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį. Minėta aplinkybė, nors ir yra vertinama teigiamai, tačiau sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.

Teismas daro išvadą, jog nuteistasis S. Š. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Komisijos 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 357–77 dėl nuteistojo S. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2020 m. balandžio 8 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357–77 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. Š..

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja I. L.