Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. V. 2020 m. sausio 3 d. apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. P. sveikatą, t. y. konflikto su nukentėjusiuoju V. P. metu, pastarajam sugriebus jai už plaukų ir parvertus ant grindų, paėmė ant stalo gulėjusį peilį ir tyčia juo dūrė nukentėjusiajam V. P. vieną kartą į kairįjį šoną, padarydama nukentėjusiajam V. P. durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje.

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamoji V. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2020 m. sausio 3 d., buvo tamsus paros metas. Tądien ji buvo pas savo mamą D. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Kartu buvo mamos draugas R. D.. Ji pati (kaltinamoji) buvo neblaivi, tądien buvo išgėrusi daug skardinių alaus. Būdama pas mamą bute, tikslaus laiko nepamena, išgirdo triukšmą, sklindantį vienu aukštu žemiau – šūksnius, spardomų durų garsą. Nuėjusi laiptine žemyn pamatė nukentėjusįjį V. P., kuris spardė savo buvusios draugės I. D. duris (jiedu anksčiau gyveno kartu, tačiau I. D. susitaikė savo sutuoktiniu, dėl to tarp jos ir V. P. vyksta konfliktai; dėl šių konfliktų anksčiau ne kartą buvo kviečiama policija). Taip pat ji pamatė kieme atvykusius policijos pareigūnus. Nepamena, ką ji pirmą kartą sakė nukentėjusiajam V. P. ir ar V. P. klausė jos, tačiau jį išvežė policijos pareigūnai. Ji grįžo pas mamą. Maždaug po 30 minučių arba 1 valandos ji vėl išgirdo, kad kažkas spardo duris ir šūkauja. Suprato, kad kaimynės duris vėl spardo nukentėjusysis V. P.. Tąkart ji laiptine nulipo žemyn su R. D.. Pamatė, kad V. P. yra bendrame koridoriuje ir spardo I. D. kambario duris. Ji (kaltinamoji) liepė V. P. nusiraminti, klausė V. P., kas čia vyksta, liepė V. P. išsiaiškinti ramiai, nes jos (kaltinamosios) mažametis vaikas verkė nuo triukšmo. Taip pat ji pakvietė I. D. išeiti iš kambario ir išsiaiškinti su V. P.. I. D. išėjus iš kambario, jie su V. P. nuėjo į šalia esantį kambarį pas Z. L. (I. D. mamą). Pastarajame kambaryje taip pat buvo Z. L., A. S., R. D., o ar buvo J. L., nepamena. Z. L. kambaryje tarp V. P. ir I. D. įvyko konfliktas, kurio metu nukentėjusysis V. P. puolė ant I. D., vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė ir elgėsi agresyviai. Dėl to I. D. pabėgo iš Z. L. kambario. Jai (kaltinamajai) V. P. elgesys pasirodė nepriimtinas, todėl ji liepė V. P. nusiraminti ir išeiti. Tada V. P. puolė ją (kaltinamąją) – jis šaukė, elgėsi agresyviai, sugriebė ją abiejomis rankomis už plaukų ties paausiais, tampė už plaukų. Tarp jų dviejų įvyko grumtynės, jiedu susistumdė ir ji trenkėsi galva į pečių, prasiskėlė galvą. Kažkas bandė juos išskirti, tačiau V. P. nepaleido jos ir tuo metu jiedu pargriuvo ant grindų. Jai būnant suklupus V. P. jos vis tiek nepaleido. V. P. galėjo ją smaugti ir spardyti (taip jai sakė šalia buvę asmenys), tačiau ji pati to tiksliai neprisimena. Dėl pešamų plaukų ir praskeltos galvos ji juto fizinį skausmą, ji buvo išsigandusi ir labai bijojo V. P., nes būdamas neblaivus jis yra neprognozuojamas ir galėjo jai padaryti bet ką. Tuo metu ji ranka pajuto stalą ir pagriebusi nuo stalo pirmą pasitaikiusį daiktą (tai buvo peilis) sudavė juo V. P. į kairį šoną, į krūtinės-pilvo sritį, nes norėjo apsiginti nuo V. P.. Pamačiusi, kad įdūrė V. P. peiliu ji labai išsigando, verkė, šaukė ir liepė iškviesti greitąją medicinos pagalbą bei policijos pareigūnus. Po dūrio V. P. jai grasino, sakė, kad jai bus blogai, vartojo necenzūrinius žodžius. Kažkas iš kambaryje buvusių asmenų, berods R. D., iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji peilį padėjo ant stalo ir laukė atvažiuojančių medicinos darbuotojų bei policijos pareigūnų. Atvykę medicinos darbuotojai išvežė V. P. į gydymo įstaigą, o policijos pareigūnai sulaikė ją ir išvežė į policijos įstaigą. Pirmiau paminėtą savo poelgį vertina blogai, dėl tokio poelgio nuoširdžiai gailisi, supranta, kad jai nevertėjo eiti pačiai ir aiškintis su V. P.. Po įvykio bendravo su V. P., atsiprašė V. P. ir pastarasis atleido jai. Taip pat V. P. skambino jai prieš teisiamąjį posėdį, sakė nesijaudinti, nes tai yra jų abiejų kaltė. Šiuo metu V. P. sveikata yra gera, jis dirba užsienyje. Ji atlygino dalį – 325,19 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytos žalos. Ji viena augina mažametį vaiką, kuriam yra 2,5 metų ir be jos nėra kam tinkamai pasirūpinti jos vaiku (vaiko tėvo nėra, jis su vaiku nebendrauja ir nepadeda auginti bei prižiūrėti vaiką).

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją nutrauktas, nes kaltinamoji nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, ji prisipažino esanti kalta, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji V. V. sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (2 t., 55 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamosios parodymų, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. nukentėjusiojo V. P. parodymais apie tai, kad 2020 m. sausio 3 d. jis vartojo alkoholį. Nežino, kiek išgėrė. Pamena, kad gulėjo ant grindų ir prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kadangi jam trūko oro. Kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, bet nežino kas, ir jį išvežė į ligoninę. Po apžiūros buvo paguldytas į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ bendrosios chirurgijos skyrių stebėjimui. Kas jam atsitiko, jis nežino. Gydytojai sakė, kad jam yra durtinė žaizda kairiame šone ties plaučiu, galimai pradurtas plautis. Kas jam dūrė ir padarė šį sužalojimą nežino. Kuo jam buvo durta nežino, nieko nepamena. Nieko nepamena tikriausiai dėl girtumo. Jis pretenzijų dėl sužalojimo niekam neturi. Jokių įvykio aplinkybių nepamena. Ar jis buvo nuėjęs pas Z. L. ir I. D., nežino. Kas galėjo matyti tai, kaip jis buvo sužalotas, nežino (1 t., 31–34 b. l.);

2.3.2. liudytojo R. D. parodymais apie tai, kad jis 2020 m. sausio 3 d. apie 20 val. atvyko į svečius pas V. V. ir jos mamą D. K. (adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino). Apie 23.40 val. išgirdo laiptinėje sklindantį triukšmą. Jis su V. V. išėjo pasižiūrėti. Triukšmas buvo bute, esančiame po D. K. butu. Šio buto kambaryje matė, kad V. V. klūpėjo ant žemės ir jos plaukus tempė V. P., kuris taip pat klūpėjo šalia ir buvo užgulęs V. V.. Kambaryje dar buvo žmonių. V. V. kažką šaukė, tačiau ką tiksliai nepamena ir vienu metu pamatė, kad V. V. čiupo nuo žurnalinio staliuko peilį ir dūrė vieną kartą V. P. į šoną. Po to V. V. peilį ištraukė ir padėjo ant to paties staliuko. Nieko nelaukęs jis (R. D.) pribėgo ir nustūmė V. V.. V. P. gulėjo ant žemės, nes po dūrio iškarto atsitraukė. Jis (R. D.) iškart atitraukė V. P. rūbus ir pamatė, kad kažkuriame šone, lyg ir kairiame, yra dūrio žymė, iš jos labai bėgo kraujas. Jis (R. D.) paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. V. V. visą laiką sėdėjo šalia ir buvo labai išsigandusi. Netrukus atvyko medikai ir policijos pareigūnai (1 t., 125–130 b. l.);

2.3.3. liudytojų A. S., Z. L., J. L., I. D. parodymais apie tai, kad nukentėjusysis V. P. įvykio metu elgėsi agresyviai, konfliktavo, jis panaudojo fizinį smurtą prieš kaltinamąją V. V., po ko ši dūrė jam peiliu (1 t., 135–138, 141–142, 147–148, 153–154 b. l.);

2.3.4. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje rastas virtuvinis, vienašmenis peilis su medine rankena (peilis paimtas). Ant grindų yra rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują (nuo šios dėmės paimtas biologinis pėdsakas) (1 t., 10, 12–13 b. l.);

2.3.5. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje V. P. padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. sausio 3 d.; V. P. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl durtinės-pjautinės kiaurimynės krūtinės ląstos kairės pusės žaizdos su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje jo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta; V. V. veiksmai sukėlė V. P. fizinį skausmą (1 t., 51 b. l.);

2.3.6. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir daiktų apžiūrų protokolais, iš kurių matyti, kad buvo pateikti ir apžiūrėti V. P. drabužiai bei įvykio vietoje rastas peilis. Ant peilio geležtės vienoje pusėje yra tamsiai raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują; džemperis ties šonu yra prakirptas, ant jo priekinės dalies, ties pilvu yra tamsiai raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują; marškinėliai trumpomis rankomis yra prakirpti ties šonu, ant jų yra tamsiai raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują (1 t., 20, 22–24, 73–76, 89–90, 92–94, 102, 104–106 b. l.);

2.3.7. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateikta informacija ir jos apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad 2020 m. sausio 3 d. 23.46 val. buvo pranešta apie (duomenys neskelbtini) perdurtą žmogų, apie tai, kad jis puolė mušti moterį ir gindamasi ji dūrė (1 t., 179, 180–181 b. l.);

2.3.8. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštu ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, jog uždarant V. V. į areštinę, jai plaukuotoje galvos dalyje, pakaušio srityje nustatyta maždaug 1 cm kirstinė paviršinė žaizdelė; ši žaizdelė galėjo būti padaryta kietu buku (bukabriauniu) daiktu, vieno smūgio pasekoje; nustatytas sužalojimas, sugijęs randu, padarytas 1–3 mėnesius iki apžiūros (iki 2020 m. vasario 25 d.), galimai įvykio aplinkybės nurodytu laiku; nustatytas sužalojimas sugijęs randu kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; nustatyto sužalojimo, kuris sugijęs randu, padarymas sukelia fizinį skausmą (2 t., 13–15, 19 b. l.);

2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus pirmiau paminėtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamoji V. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

3. Bausmės skyrimas

3.1. Kaltinamoji V. V. neteista, bausta administracine tvarka, neįrašyta į psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitas, šiuo metu viena augina vaiką iki 3 metų, registruota Užimtumo tarnyboje (1 t., 183–187, 189–194, 197, 200; 2 t., 1–12, 94 b. l.).

3.2. Kaltinamosios V. V. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

3.3. Konfliktas, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis V. P., prasidėjo dėl pastarojo agresyvaus ir visuomenėje nepriimtino elgesio. Nukentėjusysis fiziškai smurtavo prieš kaltinamąją ir toks jo elgesys neabejotinai buvo pakankamai pavojingas, dėl tokio jo elgesio kaltinamoji buvo pažeminta kitų asmenų akivaizdoje, ji juto fizinį skausmą, išgąstį. Kaltinamoji V. V. nukentėjusiajam dūrė peiliu pastarajam dar nenutraukus savo smurtinių veiksmų prieš ją, todėl toks jos elgesys neabejotinai laikomas atsaku į nukentėjusiojo elgesį. Jeigu nukentėjusysis nebūtų smurtavęs prieš kaltinamąją, ji nebūtų dūrusi jam peiliu. Taigi, nukentėjusysis V. P. iš tiesų išprovokavo kaltinamąją V. V. pasielgti nusikalstamai, todėl tokius nukentėjusiojo veiksmus teismas pripažįsta rizikingais ir lengvinančiais kaltinamosios V. V. atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tačiau toks nukentėjusiojo elgesys negali būti laikomas provokacija, šalinančia kaltinamosios V. V. baudžiamąją atsakomybę.

3.4. Kaltinamoji V. V. nusikaltimą padarė besigindama nuo neblaivaus nukentėjusiojo V. P. realaus ir pavojingo elgesio – fizinio smurto. Nukentėjusysis V. P. sugriebė kaltinamajai abejomis rankomis iš priekio už plaukų ties paausiais, grūmėsi, stumdymosi metu kaltinamoji atsitrenkė į pečių ir susižalojo galvą (jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata). Po to V. P. pargriuvo, o kaltinamoji suklupo, bet V. P. nepaleido kaltinamosios ir laikė jai už plaukų. Dėl tokio nukentėjusiojo elgesio kaltinamoji juto fizinį skausmą. Betarpiškai prieš dūrį nukentėjusiajam peiliu į šoną, kaltinamoji buvo atsiklupusi šalia stalo, ant kurio buvo peilis ir norėdama apsiginti nuo realaus jos atžvilgiu nukentėjusiojo V. P. vykdomo smurto, pagriebė po ranka pasitaikiusį įrankį – peilį ir smūgiavo juo nukentėjusiajam V. P.. Akivaizdu, jog kaltinamoji veikė ginties sąlygomis. Tačiau įvertinus nukentėjusiajam V. P. ir kaltinamajai V. V. padarytus sužalojimus, o taip pat ir tai, jog įvykio metu šalia buvo kitų asmenų, akivaizdu, jog kaltinamosios gynybos priemonės akivaizdžiai neatitiko nukentėjusiojo kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Tokiu būdu teismas laiko, jog kaltinamoji V. V. aptariamo įvykio metu peržengė būtinosios ginties ribas.

3.5. Kaltinamoji V. V. nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio. Bet pirmiau paminėtos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinamosios girtumas neturėjo įtakos darant nusikaltimą, kadangi ji gynėsi nuo realaus jos atžvilgiu vykdomo smurto ir esant tokioms įvykio aplinkybėms, būdama blaivi, kaltinamoji galėjo pasielgti taip pat. Taigi, pagrindine nusikalstamos veikos priežastimi, lėmusia tokius kaltinamosios veiksmus ir pasekmes, buvo akivaizdžiai už ją vyresnio ir fiziškai stipresnio nukentėjusiojo V. P. realus smurtavimas prieš ją (kaltinamąją). Taigi, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti kaltinamosios V. V. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

3.6. Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo neatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau baudžiamasis įstatymas suteikia teismui teisę asmeniui, peržengusiam būtinosios ginties ribas, skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta, bausmę, t. y. bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis (BK 28 straipsnio 4 dalis). BK 62 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse numatytos trys kategorijos pagrindų, kuriuos nustačius galima taikyti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį bausmė gali būti švelninama jeigu yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir nusikalstama veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas.

3.6.1. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, yra dvi kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nusikalstamą veiką lėmė provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo V. P. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šios nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės atitinka BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytą bent dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo sąlygą ir parodo mažesnį kaltinamosios V. V. asmenybės pavojingumą. Be to, kaltinamoji V. V. atlygino didžiąją dalį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytos žalos – minėtam fondui sumokėjo 325,19 Eur (padarytos žalos dydis – 455,19 Eur) (1 t., 166–168 b. l.; 2 t., 92–93 b. l.). Šios aplinkybės suteikia pagrindą apsvarstyti galimybę paskirti jai švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę.

3.6.2. Lengvinančių aplinkybių buvimas ir bent dalies žalos, jei ji buvo padaryta, atlyginimas yra būtina, bet nepakankama sąlyga švelninti bausmę pagal BK 62 straipsnio 2 dalį. Bausmė gali būti švelninama tik tada, kai be paminėtų aplinkybių yra bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų sąlygų. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamoji V. V. nusikalstamą veiką padarė peržengdama būtinosios ginties ribas (BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktas) ir ji išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam tinkamai prižiūrėti, nes jis yra per mažas augti be mamos ir kaltinamosios atskyrimas nuo vaiko padarytų didelę žalą vaiko vystymuisi bei jo ugdymui (BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

3.7. Įvertinęs visas kaltinamosios V. V. atsakomybės individualizavimui svarbias aplinkybes teismas sprendžia, jog BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos vienintelės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas sankcijos ribose būtų neadekvatus kaltinamosios V. V. veikai ir jos asmenybei, tokia bausmė nebūtų teisinga. Todėl teismas, nors ir itin griežtai vertindamas nusikalstamas veikas, susijusias su asmens sveikatos sutrikdymu, šiuo konkrečiu atveju mato pareigą išlikti humanišku ir išreikšti pasitikėjimą kaltinamąja V. V., taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktus bei skiriant jai švelnesnę negu įstatymo numatyta, bausmę – laisvės apribojimą, kuris savo trukme yra švelnesnis už nustatytą tokios bausmės vidurkį, tačiau artimas jam ir kuris, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinamas vienu trečdaliu.

3.8. Teismas pažymi, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje BK 48 straipsnio redakcijoje numatyta, jog skirdamas laisvės apribojimo bausmę teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Tačiau šioje byloje tirtos ir nagrinėtos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 48 straipsnio redakcijoje nebuvo numatyta galimybė kartu su laisvės apribojimo bausme asmeniui paskirti intensyvią priežiūrą. Akivaizdu, jog iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusi BK 48 straipsnio redakcija numatė lengvesnę asmens, kuriam skiriama laisvės apribojimo bausmė, teisinę padėtį. Todėl šiuo konkrečiu atveju skirdamas kaltinamajai V. V. laisvės apribojimo bausmę teismas vadovaujasi nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusia BK 48 straipsnio redakcija.

4.1. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 455,19 Eur dydžio civilinį ieškinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti, prašo šią žalą priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondą administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t., 166–168 b. l.). Ši turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Tokia turtinė žala nėra aiškiai per didelė. Turtinę žalą padariusi teisiamojo posėdžio metu iš esmės pripažino ir kaltinamoji V. V.. Ji atlygino dalį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytos turtinės žalos – sumokėjo 325,19 Eur (2 t., 92–93 b. l.), todėl neatlyginta šios žalos dalis – 130 Eur, priteisiama iš kaltinamosios V. V..

5.1. Kaltinamoji V. V. buvo laikinai sulaikyta nuo 2020 m. sausio 4 d. 0.20 val. iki 2020 m. sausio 5 d. 12.52 val. (2 t., 25, 28 b. l.). Šis kaltinamosios sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, įskaitomas į jai paskirtos bausmės laiką.

5.2. Kaltinamajai V. V. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., 50–51 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinama.

5.3. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

5.3.1. biologinis pėdsakas ir peilis, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 16, 19 b. l.), sunaikinami;

5.3.2. pilkas, tamsiai mėlynas ir oranžinis džemperis, pilki marškinėliai ir juodi marškinėliai, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 79, 85, 88 b. l.), sunaikinami;

5.3.3. pilka striukė, saugoma Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 82 b. l.), grąžinama nukentėjusiajam V. P..

5.4. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi iš kaltinamosios V. V. į valstybės pajamas išieškomos 5,70 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

V. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktais, skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) per visą laisvės apribojimo laikotarpį įpareigoti V. V.: 1) dirbti arba būti užsiregistravusia Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti V. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Priteisti iš V. V. 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti (šią pinigų sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“)).

- biologinį pėdsaką ir peilį sunaikinti;

- pilką, tamsiai mėlyną bei oranžinį džemperį, pilkus marškinėlius ir juodus marškinėlius sunaikinti;

- pilką striukę grąžinti V. P..

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš V. V. į valstybės pajamas 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Išaiškinti V. V., jog proceso išlaidas ji turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti baudžiamosios bylos numerį, o dokumentus, patvirtinančius apie proceso išlaidų sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.