Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui advokatui M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl 20 procentų draudiminės išmokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas M. S. prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad atsakovė nepranešė apie įvykį, ką turėjo daryti pagal įstatymą, ji ir jiems prašant neteikė tos informacijos, tai darė itin tyčia, itin pavojingu būdu, siekiant pažeisti sutartį, pažeisti įstatymą ir būti nenubaustam. Per tris darbo dienas atsakovė privalo pranešti draudikui apie įvykį, pateikti pasirašytą deklaraciją ir kitus dokumentus. Atsakovė šią prievolę pažeidė. Jie, gavę informaciją apie įvykį, kreipėsi į draudėją ne vieną kartą su prašymu pateikti informaciją, tačiau draudėjas jos nepateikė. Kai žala įvyksta ne Lietuvoje, draudikas nedalyvauja santykiuose su nukentėjusiuoju. Atsakovė tyčia ignoravo įstatymą, jų prašymus. Prašo priteisti iš atsakovės 3081,44 Eur, tai yra 20 procentų nuo išmokėtos sumos, 6 procentų metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 62,80 Eur vertėjų pagalbai apmokėti ir 500 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad 2022 m. liepos 28 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai civilinėje byloje Nr. eL2-5566-558/2022 priėmė teismo įsakymą dėl 3081,44 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės (duomenys neskelbtini) kreditoriaus AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, naudai. 2022 m. rugpjūčio 16 d. teisme gauti skolininkės (duomenys neskelbtini) prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 28 d. teismo įsakymo. 2022 m. rugsėjo 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi priimtas ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ieškinys atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. teismo įsakymas, priimtas civilinėje byloje Nr. eL2-5566-558/2022, panaikintas, byla perduota pagal teismingumą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.

7. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti draudikui 20 procentų sumokėtos draudimo išmokos, jai laiku nepranešus draudikui apie draudiminį įvykį.

8. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kuria buvo apdrausta transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė laikotarpiui nuo 2021-07-16 iki 2022-07-15. 2021 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė vilkikas DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku nurodytas transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios (duomenys neskelbtini), valdytojas F. M., kuris pravažiuodamas užkliudė kitą transporto priemonę ir padarė materialinę žalą. Su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas neįvykdė įstatyminės prievolės raštu pranešti draudikui per 3 darbo dienas apie eismo įvykį. Apie įvykį ieškovą informavo (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 24 d. Byloje esantis 2022 m. gegužės 24 d. AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog ieškovas, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, atlygino transporto priemonės, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo padarytą žalą išmokėdamas 15407,25 Eur draudimo išmoką. Ieškovas pretenzija, siųsta 2022 m. gegužės 24 d. atsakovei (duomenys neskelbtini), prašė atlyginti 20 procentų draudimo išmokos – 3081,44 Eur.

9. Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau - žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Vienas iš pagrindinių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - ir Įstatymas).

10. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, jog, įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį (Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).

11. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (galiojanti redakcija nuo 2018-11-01) 60 punktu, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo: iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį (60.3 punktas); iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, raštu duotų po eismo įvykio (60.4 punktas); iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką (60.5 punktas).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad draudėjas, sudarydamas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visą jam prieinamą ir draudikui reikalingą informaciją. Taigi draudėjas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantiją, kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį. Draudėjas nesirūpina, kaip ir kokiu būdu draudikas atlygins žalą už eismo įvykį, įvykusį ne toje valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, arba tuo atveju, jei eismo įvykio metu jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje nukentėtų asmuo iš kitos ES valstybės narės; šios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga. Tačiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą (grąžinti dalį draudimo išmokos) iš draudėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012).

13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovui duomenis apie minėtą eismo įvykį pranešė (duomenys neskelbtini) (pranešimo data – 2022 m. kovo 24 d.). Kitą dieną, tai yra 2022 m. kovo 25 d., ieškovas kreipėsi į atsakovę laišku dėl medžiagos pateikimo, o nesulaukus atsakymo ir informacijos, pakartotinai buvo išsiųsti laiškai atsakovei 2022 m. balandžio 6 d. ir 21 d., į kuriuos atsakovė neatsakė. 2022 m. gegužės 24 d. ieškovas išsiuntė atsakovei pretenziją ir tik 2022 m. birželio 2 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) darbuotojos laiškas su prašymu pateikti bylos medžiagą, kuri buvo pateikta tą pačią dieną. Daugiau jokios informacijos atsakovė nepateikė. Teismo vertinimu byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad atsakovė būtų įvykdžiusi Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pareigą per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas.

14. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatas ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl 20 procentų draudimo išmokos grąžinimo, turi įrodyti tik patį nepranešimo apie eismo įvykį per 3 darbo dienas faktą. Tuo tarpu atsakovas, siekdamas paneigti savo civilinę atsakomybę, pagal Taisyklių 60.5 punktą privalo įrodyti, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.

15. Atsakovė, pagrįsdama aukščiau nurodytas aplinkybes nurodo, jog ieškovui apie įvykį pranešta laiku, jau sekančią dieną, iš karto po įvykio ieškovas turėjo visus išsamius duomenis apie įvykį, kuriuos yra užfiksavusi (duomenys neskelbtini) policija, kadangi yra įstatyminė nuostata, kad po įvykio, per 10 dienų, policija pateikia duomenis draudikui, tačiau neneigia, kad nebuvo gavusi iš ieškovo pranešimų dėl informacijos pateikimo. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovui apie įvykį pranešė (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 24 d. Ieškovas pateikė iš (duomenys neskelbtini) policijos prezidiumo (duomenys neskelbtini) kelių eismo skyriaus – federalinio greitkelio kelių eismo grupės gautus duomenis - pranešimą apie smulkų eismo įvykį, kuriame nurodyti duomenys apie įvykio kaltininką, valdytoją, nukentėjusįjį, eismo įvykio eigą. Taip pat ieškovas pateikė duomenis apie apskaičiuotą žalą nukentėjusiajam, pateikė pažymą apie tai, kad 2021 m. spalio 12 d. sumokėjo partneriams (duomenys neskelbtini) (tuo tarpu partneriai atliko išmoką nukentėjusiems asmenims) 13756,47 Eur už transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo padaryta žalą bei 1650,78 Eur administravimo išlaidas. 2022 m. gegužės 24 d. AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina ieškovo sumokėtą 15407,25 Eur draudimo išmoką. Tačiau teismo vertinimu atsakovės teiginiai, kad ieškovas turėjo visus įrodymus, reikalingus žalai įvertinti, vertintinas tik kaip atsakovės prielaida, kuri negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu netaikyti atsakovei atsakomybės. Reikalavimas pranešti apie įvykį yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis.

16. Teismas sprendžia, kad nors ir transporto priemonės valdytojas neįvykdė įstatyminės prievolės raštu pranešti draudikui per 3 darbo dienas apie eismo įvykį, tačiau draudiko teisė reikalauti iš transporto priemonės valdytojo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos nereiškia, kad visais atvejais, draudikui pažeidus bendradarbiavimo pareigą, turi būti priteista visa 20 procentų dydžio suma. Nagrinėjamos bylos atveju, matyti, kad ieškovas draudiminės išmokos dalies grąžinimą sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu, ieškovui buvo sudarytos sąlygos žalai nukentėjusiajam asmeniui be atsakovės pranešimo atlyginti, todėl ieškovo prašomos priteisti draudimo išmokos dydis mažintinas iki 10 procentų, priteisiant ieškovui iš atsakovės 1540,73 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.114 straipsnio 5 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013).

17. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad už termino praleidimą, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1540,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m, rugsėjo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

18. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo rašytiniais įrodymais patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 631,80 Eur, t. y. 69 Eur žyminis mokestis, 500 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei 62,80 Eur vertimo iš vokiečių kalbos išlaidos. Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų materialių reikalavimų daliai, tai yra 50 procentų (1540,73 Eur/3081,44 Eur x 100 proc.), iš atsakovės ieškovui priteisiamos 315,90 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Atsakovės rašytiniais įrodymais patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 1149,50 Eur už advokato teisinę pagalbą, bei kadangi ieškinys patenkintas 50 procentų, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 574,75 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 279 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1540,73 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimties eurų 73 ct) draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1540,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 315,90 Eur (trijų šimtų penkiolikos eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 574,75 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 75 ct) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.