Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje išnagrinėjo prokuroro Kęstučio Jasaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirba pagal individualią veiklą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas:

1) 2019 m. sausio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 40 val. visuomenės labui, bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 40 val. visuomenės labui;

2) 2019 m. gegužės 21 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, BK 284 straipsnį terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirta subendrinta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmė atlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2020 m. birželio 22 d., apie 00.30 val., prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), asmeninio pobūdžio konflikto metu, tyčia ne mažiau keturis kartus spyrė savo broliui P. B. į galvą bei jį smaugė tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

R. B. pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. birželio 22 d., apie 00.30 val., prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), susipyko su broliu dėl to, kad jį girtą susitikus prie parduotuvės brolis prie jo pradėjo kabinėtis, įžeidinėti. Girtas brolis būna priekabus, įkyrus. Broliui kelis kartus spyrė stovinčiam į galvą, galėjo būti kokie 3–4 smūgiai, spyrių neskaičiavo, pataikė tikrai ne į veidą, o kažkur į plaukuotą galvos sritį. Po to dar buvo jį sugriebęs už kaklo, ranka jį suspaudė, po to brolį paleido ir jie išsiskyrė. Parodė, jog tą naktį pats buvo tikrai blaivus, o tai padarė susinervinęs, nesusitvardęs dėl brolio įžeidinėjimų, mano, kad jo smūgiai galėjo sukelti broliui fizinį skausmą (b. l. 71–74).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta jo paties visišku prisipažinimu bei kita baudžiamosios bylos medžiaga:

2020 m. birželio 22 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK) pareigūnų tarnybiniais pranešimais apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį R. B. atžvilgiu pareiškėjo (nukentėjusiojo) P. B. pranešimo pagrindu. Pranešimuose nurodoma, kad 2020 m. birželio 22 d. apie 00.30 val. kilusio konflikto metu, vykusio prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), R. B. naudojo fizinį smurtą savo brolio P. B. atžvilgiu, t. y. ne mažiau septynis kartus spyrė jam į galvos sritį, po to smaugė rankomis kaklą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. R. B. iš įvykio vietos pasišalino ir nebuvo sulaikytas (b. l. 1–4, 5–9);

2020 m. birželio 22 d. tarnybiniais pranešimais dėl įvykio, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo kuriuose užfiksuota, kad 2020 m. birželio 22 d. apie 00.47 val. gavus pranešimą ir nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko P. B., kuris paaiškino, kad apie 00.30 val. prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus su pažįstamais. Išgertuvių metu kilo konfliktas tarp jo ir brolio R. B.. Konflikto metu brolis R. B. naudojo fizinį smurtą, kelis (ne mažiau 7) kartus spyrė koja į galvos sritį, po to smaugė rankomis kaklą tuo sukeldamas fizinį skausmą. Smurtą patyręs asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs (2,19 promilių girtumas). R. B. iš įvykio vietos pasišalino ir nebuvo sulaikytas (b. l. 10–11, 21–24, 31–32);

liudytojo (nukentėjusiojo) P. B. apklausos protokolu, kurios metu jis parodė, kad 2020 m. birželio 22 d. apie 00.10 val., jam einant pro (duomenys neskelbtini) kaime esančią parduotuvę, išgirdo šaukiant savo brolį R. B. Jis prie jo nuėjo, kur su draugais išgėrė vieno litro talpos du butelius alaus. Vėliau, būnat prie parduotuvės, sėdint ant laiptų, brolis pradėjo jam priekaištauti dėl savo draugės ir gal keturis kartus spyrė koja į galvą. Jis dengėsi galvą rankomis. Brolis kiek aprimo, bet netrukus vėl pradėjo jam priekaištauti ir spardyti kojomis jo galvą, trenkė keletą kartų kumščiu į veidą ir smaugė kaklą rankomis per savo alkūnę. Jis gindamasis broliui kažkur įkando. Po įkandimo brolis jį paleido ir jis nuo Remigijaus pabėgo. Šiais R. B. veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Šio konflikto metu jie abu buvo stipriai girti. Konfliktų yra buvę anksčiau, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, jie gyvena kartu, viename name. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 35–37);

2020 m. birželio 22 d. asmens apžiūros protokolu, foto lentelėmis prie protokolo, kuriuose užfiksuoti ant P. B. kūno vizualiai matomi galimai nusikalstamos veikos pėdsakai – smurto žymės: ant nukentėjusiojo kaklo matomi nubrozdinimai ir paraudimai, nubrozdinimai ant kairės rankos alkūnės (b. l. 42–43, 44–48);

2020 m. birželio 22 d. 01.44 val. VšĮ „Šakių ligoninė“ gydytojo įrašu, kuriame nurodyta, kad P. B. nustatytas kaklo sričių paviršinis sužalojimas, alkūnės sumušimas (b. l. 49).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Atsižvelgiant į tai, kad smurtą patyrusį asmenį ir smurtautoją sieja artimas giminystės ryšys (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas konstatuoja, jog kaltinamojo R. B. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis 2020 m. birželio 22 d., apie 00.30 val., prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), asmeninio pobūdžio konflikto metu, tyčia ne mažiau keturis kartus spyrė savo broliui P. B. į galvą bei jį smaugė ir šiais savo veiksmais savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamajam R. B. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti 9 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 26 valandas per mėnesį visuomenės labui, bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis R. B. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 102–105).

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Skiriant kaltinamajam R. B. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, dėl padidėjusio agresyvumo, pykčio protrūkio; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltininko asmenybę, į jo socialinį statusą – jauno amžiaus, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, administracine tvarka baustas, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 97–99), praeityje du kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (b. l. 78–79, 80–96), duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į nusikalstama veika padarytą žalą – savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą; į tai, kad civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Teismo nuomone, prokuroro pareiškime už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą kaltinamajam pasiūlyta bausmės rūšis ir jos dydis, t. y. 9 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 26 val. per mėnesį visuomenės labui, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, yra neadekvatus ir neproporcingas. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Įvertinus kaltinamojo ankstesnį teistumą – anksčiau du kartus teistas taip pat už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, kas rodo, jog kaltinamasis linkęs daryti nusikalstamas veikas, jo pasirinktą gyvenimo būdą ir elgesio modelį, ir tai, kad iš savo klaidų kaltinamasis nepasimoko, reikiamų išvadų nedaro, o ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės neturėjo jam teigiamo poveikio. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas sprendžia prokuroro siūlymo kaltinamajam skirti švelniausią bausmės rūšį – viešųjų darbų bausmę netenkinti.

Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, padaryto nusikaltimo pavojingumą, sukeltus padarinius, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, jog už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamajam R. B. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo nuomone tokia bausmės rūšimi ir dydžiu bus pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta ir atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad R. B. smurtavo brolio atžvilgiu, su kuriuo gyvena vienuose namuose, į jų tarpusavio konfliktiškus santykius, į tai, kad smurtas tarp jų vienas kito atžvilgiu yra pasikartojantys, į prokuroro siūlymą kaltinamajam kartu su bausme taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, sprendžia, jog šiuo atveju yra tikslinga R. B. skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, programą išklausant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. B. laikinai sulaikytas nebuvo.

2020 m. birželio 29 d. R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75–77) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų

Vadovaujantis BK 72² straipsniu skirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.