- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-29
- Bylos Nr.
- ATP-575-116/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00228-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. J. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarimo, kuriuo G. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163¹¹ straipsnio 1 dalį 500 Lt bauda be prekių konfiskavimo. Prekes pagal 2013 m. balandžio 24 d. daiktų paėmimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta grąžinti savininkui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J. nubaustas už tai, kad 2013 m. balandžio 24 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) kilometre jo paties vairuojamu automobiliu „Toyota Hiace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, gabeno „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias prekes – 48 poras batų bendros 1752 Lt (13,48 MGL dydžio) vertės be prekių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. J. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant jo veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 163¹¹ straipsnyje, sudėties.
Skunde apeliantas pažymi, kad ATPK 9 straipsnyje įtvirtinta, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 straipsnis). Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 straipsnis). Taigi, administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būtina nustatyti keturis organiškai tarp savęs susijusius objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, jo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę.
G. J. teigimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė jo pažeidimo kaltės. Atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (Žin., 1996, Nr. 119-2772) 30 straipsnio 1 dalį „Siuntėjas turi kartu su kroviniu įteikti vežėjui siuntėjo pasirašytą važtaraštį“. Nurodo, kad šiuo atveju tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiga, nes ji buvo siuntėjas. Apelianto teigimu, šią aplinkybę patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio vadovas R. M., kuris teigė, kad įdėjo vežti krovinį, taigi privalėjo jam, G. J., įduoti krovinį lydinčius dokumentus – PVM sąskaitą-faktūrą ar krovinio važtaraštį, tačiau to nepadarė. Teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio vadovas jam jokių dokumentų neįdavė, nes, priešingu atveju, šiuos dokumentus jis būtų pasiėmęs su savimi, tik prekių gabenimo važtaraštį elektroniniu būdu iš sandėlio (duomenys neskelbtini) persiuntė į sandėlį (duomenys neskelbtini). Nurodo nesutinkantis su teismo išvada, kad jis asmeniškai privalo prisiimti atsakomybę už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigos neįvykdymą.
Be to, apelianto įsitikinimu, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių teismui jam bausmės apskritai neskirti. Atkreipia dėmesį, kad iš skundžiamo nutarimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas jį (G. J.) charakterizavo teigiamai, jokios kompromituojančios medžiagos nėra. Tačiau teismas neįvertino susiklosčiusios absurdiškos padėties, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės, ir tai nulėmė neteisingą sprendimą – paskirti jam baudą. Apelianto teigimu, jis buvo nubaustas nepagrįstai, taip pat neteisėtai konfiskuotos prekės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 163¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prekių (krovinio), kurių vertė yra nuo penkių iki penkiolikos minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 straipsnyje numatytų požymių, užtraukia baudą nuo 500 iki 1500 litų su prekių (krovinio) konfiskavimu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ir aiškindamas ATPK 163¹¹ straipsnio taikymą, yra suformavęs taisyklę, kad ATPK 163¹¹ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, tiesiogiai transporto priemone gabenantis prekes (krovinį). Tai, kam priklauso gabenamos prekės, veikos kvalifikavimui pagal ATPK 163¹¹ straipsnį įtakos neturi. ATPK 163¹¹ straipsnis pavojinga veika laiko prekių gabenimą be dokumentų nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių prekes gabenantis asmuo reikiamų dokumentų neturi; šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui nėra svarbu ar jis dokumentus pamiršo, ar jų nepaėmė tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2364/2010).
Kartu pastebėtina, kad ATPK 163¹¹ pastaboje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį netraukiami asmenys, gabenantys šio kodekso 163² straipsnyje nurodytas prekes, taip pat fiziniai asmenys, gabenantys savo pačių Lietuvoje pagamintas prekes, bei fiziniai asmenys (vartotojai), gabenantys prekes, iš kurių kiekio (svorio, dydžio) akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti.
Iš byloje esančios faktų fiksavimo pažymos matyti, kad 2013 m. balandžio 24 d. 11 val. kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone buvo sustabdytas krovininis automobilis „Toyota Hiace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo IT specialistas G. J. ir gabeno „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias 48 poras batų bendros 1752 Lt vertės be krovinio gabenimo važtaraščio ir prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų (6-8 b. l.).
Prekių likučių patikrinimo akte nurodyta, kad 48 porų batų bendra vertė yra 1752 Lt (9-10 b. l.).
Apylinkės teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyr. specialistas M. R. parodė, kad atliekant bendrus kontrolės veiksmus su Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnais 2013 m. balandžio 24 d. kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) aikštelėje, buvo sustabdytas automobilis, kurį vairavo G. J.. Atliekant patikrinimą, nustatyta, kad jis gabeno prekes be įsigijimo dokumentų arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Konkrečiai buvo gabenamos 48 poros batų. Kadangi G. J. buvo asmuo, kuris gabeno prekes be krovinį palydinčių dokumentų, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. G. J. paaiškino, kad krovinio važtaraštį paliko sandėlyje, (duomenys neskelbtini) (87-88 b. l.).
Kaip matyti iš G. J. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, pastarasis savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo pripažino iš dalies, patvirtino, kad tąkart važtaraščio jis neturėjo. A. J. nurodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ IT specialistu. Kadangi 2013 m. balandžio 24 d. jis turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) savo darbo reikalais, ir, kadangi yra draugiški santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jiems paprašius, jis paėmė krovinį – 48 poras batų, kuriuos turėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini), nes abi įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tame pačiame pastate. Važiuodamas į (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas muitinės ir mokesčių inspekcijos pareigūnų. Sutinka, kad važtaraštį turėjo turėti, tačiau, kadangi jis nedirba krovininių automobilių vairuotoju, nežinojo visų reikalavimų ir įstatymų. Kadangi krovinį jam įdėjo sandėlio vadovas R. M., pastarasis taip pat turėjo paduoti ir krovinį palydinčius dokumentus, tačiau tai padaryti pamiršo. Paaiškinime nurodė, kad krovinio dokumentus jis paliko sandėlyje, nes taip ir buvo (84-85 b. l.). Kaip liudytojas apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio vadovas R. M. patvirtino, kad jis krovinio važtaraščio neatspausdino ir jo G. J. nepadavė, todėl pastarasis važtaraščio ir neturėjo (85-86 b. l.). Šią aplinkybę patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė A. U. (85 b. l.).
Taigi, byloje surinkti duomenys neginčytinai patvirtina, kad G. J. patikrinimo metu neturėjo jo vairuotame automobilyje rastų 48 porų batų, bendros 1752 Lt vertės, įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų.
Kadangi, kaip jau minėta, ATPK 163¹¹ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, tiesiogiai transporto priemone gabenantis prekes (krovinį), G. J. ir liudytojų R. M. bei A. U. parodymai, kad prekių važtaraščio G. J. nepadavė sandėlininkas R. M., pastarojo kaltės padarius minėtą teisės pažeidimą nepaneigia. Be to, kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo apylinkės teismas, ATPK 163¹¹ straipsnis pavojinga veika pripažįsta prekių gabenimą be dokumentų, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių jie nebuvo pateikti.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad G. J. veikoje yra visi ATPK 163¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, skirdamas G. J. nuobaudą, teismas įvertino visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes ir paskyrė jam ATPK 163¹¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – 500 Lt baudą. Apelianto prašymas jam nuobaudos apskritai neskirti netenkintinas. Pažymima, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama arba visai neskiriama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokių išskirtinių aplinkybių nėra. Kartu pažymima, kad skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu apylinkės teismo nutarimu prekių (krovinio) konfiskavimas netaikytas, apeliacinio skundo argumentas, kad prekės konfiskuotos neteisėtai, atmetamas kaip nepagrįstas.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas ir jį naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarimą nepakeistą, G. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.