Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini)., nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2023 m. birželio 4 d. apie 15.21 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,30 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo (pagal pareiškime nurodytas aplinkybes) pripažino visiškai. Paaiškino, kad šių metų birželio 4 dieną buvo darbe, ten buvo didelis „tūsas“, buvo daug žmonių, visi buvo prisigėrę. Jis taip pat vartojo alkoholį, vartojo apie 12-13 valandą, išgėrė 2 litrus alaus. Apie 12-13 valandą jam paskambino O.(duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad jos vaikas dūsta. Bendradarbis apsaugos darbuotojas jį su tarnybiniu elektromobiliu nuvežė namo. Užėjęs į namus pamatė dūstantį vaiką, paėmė jį ant rankų ir įsodino į automobilį bei važiavo į ligoninę. Važiuodamas viršijo greitį, todėl jį prie Pilaitės tilto sustabdė pareigūnai, buvo reidas. Sėdo už automobilio vairo pavartojęs alkoholio, nes buvo gaila vaiko. Jei kviestų taksi ar greitąją, važiuotų labai ilgai, todėl nekvietė, laikė, kad geriau girtam nuvežti vaiką, norėjo jam padėti. Jį sustabdę policijos pareigūnai iš karto paklausė, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą, pasakė, kad neturi. Pareigūnas buvo labai piktas, gąsdino vaiką. Po to pareigūnai nuvedė jį prie tarnybinio automobilio tikslu „pūsti“, tai yra patikrinti blaivumą, nes jiems kilo įtarimas, kad jis neblaivus. Pirmu pūtimu pripūtė 2,36 promilės, antru – 2,30 promilės. Jis iškvietė draugą, kad atvažiuotų automobilio. Kai buvo sutvarkyti visi dokumentai ir policijos pareigūnai jį paleido, jie visi kartu – jis, draugas ir O. su vaiku, nuvažiavo į Justiniškes pas O. namo paimti vaikui inhaliatorių. Vaikas, nors ir gavęs streso, atsigavo, todėl į ligoninę nevažiavo. Galisi dėl padarytos veikos. Sutinka, kad iš jo būtų konfiskuota automobilio vertė pinigais, taip pat sutinka mokėti baudą, tik prašo leisti tai daryti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną, t. y. 2023 m. birželio 4 d. nuo 7 val. ryto buvo darbe, dirbo renginyje. Alkoholį vartojo būdamas darbe, apie 9 val. išgėrė apie 2 litrus 7,5 proc. stiprumo alaus. Apie 13 val. jį parvežė į namus. Namuose tuo metu buvo O. F. su vaiku, su kuria bendrauja apie 2 mėnesius. Jam būnant darbe paskambino O., kuri pasakė, kad jos vaikui negerai su sveikata, kad jis dūsta ir dėl šios priežasties nedelsiant grįžo į namus. Grįžęs į namus skambino draugams, ieškojo, kas galėtų juos nuvežti į Lazdynų ligoninę, tačiau niekas negalėjo pagelbėti. Matydamas situaciją, jog O. vaikas dūsta, nusprendė pats vairuoti ir nuvežti į ligoninę, nors puikiai suprato, kad vairuos neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nes šios teisės niekada nebuvo įgijęs, taip pat suvokė, kad yra išgėręs. Apie tai, jog yra neblaivus, O. nesakė, nemano, kad ji matė, jog jis yra išgėręs. O. žinojo, kad jis neturi teisių vairuoti, tačiau leido vairuoti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį, kadangi pati dar tik laikosi vairuotojo teises. Apie 14 val. važiuojant Vilniaus Vakariniu aplinkkeliu, netoli išvažiavimo iš Pilaitės prospekto, jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kadangi viršijo greitį. Greitį viršijo nepiktybiškai, norėjo persirikiuoti į kitą eismo juostą, kadangi iš galo "spaudė" kitas automobilis, kurį taip pat "nušovė" greičio matuoklis. Priėjęs policijos pareigūnas paprašė pateikti dokumentus, tačiau jis iš karto pasakė, kad jų neturi, po ko pareigūnas nurodė išlipti iš automobilio ir nueiti pasitikrinti neblaivumą. Pamena, kad pirmu pūtimu pripūtė 2,33 promilės, antruoju - 2,30 promilės. Nurodo, kad dėl šio įvykio labai gailisi, tai darė ne iš savanaudiškų paskatų, tiesiog norėjo padėti O. vaikui, buvo labai neramu dėl jo sveikatos. Į tyrėjos užduotą klausimą, kodėl nekvietė greitosios, o važiavo pats, suvokdamas, kad yra neblaivus, atsako, jog nekvietė, nes nujautė, kad greitoji važiuos labai ilgai į jo kaimą, o vaikas jam prie akių duso. Daugiau neturi ką pridurti (b. l. 64–66).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. K. parodė, kad 2023 m. birželio 4 d. pagal iš anksto nustatytą grafiką dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto pareigose. Minėtą dieną dirbo tarnybiniu automobiliu, kurio šaukinys V1872, kartu su vyresniąja specialiste G. L.. Ekipažas buvo atsakingas už vykdomą greičio ir blaivumo kontrolę Vilniaus mieste. Apie 14.53 val. dirbant Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje, ties išvažiavimu iš Pilaitės prospekto (apytikslės vietos koordinatės pagal Body kamerą 54.699346, 25.207453) dėl nustatyto leistino greičio viršijimo buvo sustabdytas automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pradžių prie sustabdyto automobilio priėjo KPS specialistas P. V., tačiau netrukus priėjo ir jis. Priėjus prie automobilio vairuotojo paaiškėjo, kad jį vairavo A. S.. Patikrinimo metu nustatyta, kad A. S. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes šios teisės niekada nebuvo įgijęs. Bendraujant su vairuotoju A. S. jiems kilo įtarimas, kad asmuo gali būti apsvaigęs nuo alkoholio, todėl buvo paprašytas išlipti iš automobilio neblaivumo patikrinimui. A. S. iš pradžių vengė neblaivumo patikrinimo, tačiau galiausiai sutiko. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu pirmuoju pūtimu jam buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas. Antruoju pūtimu - 2,30 promilių neblaivumas. Automobilyje kartu važiavo ir automobilio savininkė bei jos mažametis sūnus. Į tyrėjos užduotą klausimą, ar mažamečio keleivio sveikatos būklė jam nesukėlė įtarimo - atsako, kad nesukėlė. Vaikas buvo guvus, geros nuotaikos, neatrodė, kad jis turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų. Taip pat apie negalavimus nieko nesakė ir kartu buvusi mažamečio vaiko motina. Į tyrėjos užduotą klausimą, ar A. S. paaiškino savo vairavimo esant neblaiviam ir neturint tam teisės priežastį atsako, kad ne, jokių priežasčių asmuo nenurodė. Taip pat A. S. neprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą mažamečiui keleiviui, ar kad juos palydėtų iki gydymo įstaigos. Apie tai, kad mažametis galimai jautėsi blogai, sužinojo tik iš tyrėjos užduotų klausimų jam. Kadangi tuo metu buvo vykdomos priemonės, kartu dirbo ir daugiau policijos pareigūnų, todėl įvykio vietoje buvo pasiskirstyta procesinių veiksmų atlikimui (b. l. 43-45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. V. parodė, kad 2023 m. birželio 4 d. pagal iš anksto nustatytą grafiką dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto pareigose. Minėtą dieną dirbo tarnybiniu motociklu, kurio šaukinys V1894, bei kartu su kitais kolegomis vykdė blaivumo ir greičio kontrolę Vilniaus mieste. Apie 14.53 val., dirbant Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje, ties Pilaitės prospekto viaduku (apytikslės vietos koordinatės 54.699346, 25.207453) dėl nustatyto leistino greičio viršijimo buvo sustabdytas automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio, paaiškėjo, kad jį vairavo A. S.. Taip pat buvo nustatyta, kad A. S. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nes šios teisės niekada nebuvo įgijęs. Bendraujant su vairuotoju A. S. kilo įtarimas, kad asmuo gali būti apsvaigęs nuo alkoholio, todėl patikrinus alkoholio kiekio matuokliu pirmuoju pūtimu jam buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas. Antruoju pūtimu - 2,30 promilių neblaivumas. Automobilyje kartu važiavo ir automobilio savininkė, tačiau automobilio perduoti jai nebuvo galimybės, kadangi ji teisės vairuoti transporto priemonės nėra įgijusi, todėl valandos bėgyje į įvykio vietą atvyko jų pažįstamas asmuo A. L., kuriam buvo perduotas automobilis. Į tyrėjos užduotą klausimą, dėl kokių priežasčių nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra nurodo, kad buvo surašytas transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, padaryta foto lentelė, tokia praktika yra taikoma (b. l. 39-41).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta O. F. parodė, kad su A. S. yra pažįstami apie 2-3 mėnesius, susipažino socialinių tinklų pagalba. Su A. kartu negyvena, tačiau nuolat bendrauja. Apie 2023 m. birželio 4 d. dienos įvykį nurodo, kad apie 14-15 val. ji kartu su savo sūnumi E. F. autobusu atvažiavo pas A. į svečius, (duomenys neskelbtini). Būnant pas A. nei ji, nei A. alkoholio nevartojo. Kai atvažiavo pas A., jam pasakė, kad jos sūnui kažkas negerai, nes girdėjo gargaliuojant, kosėjant, vaikas stipriai slogavo. Taip pat nurodo, kad jos sūnus nuo gimimo turi bronchinę astmą. A. girdėdamas, kad jos sūnui negerai su sveikata, pasakė, kad reikia jį pristatyti į Lazdynų ligoninę. Kadangi ji neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl bandė prisiskambinti pažįstamiems, kurie galėtų nuvežti vaiką į ligoninę, tačiau paieškos buvo nesėkmingos. A. taip pat nerado pažįstamų, kurie būtų galėję pavėžėti iki ligoninės, todėl pasakė, kad vaiką jis nuveš pats. Ar A. turi vairuotojo pažymėjimą, ji nežinojo, taip pat jai A. atrodė blaivus. Ar jis vartojo alkoholį iki jai atvažiuojant pas jį - nežino, kadangi yra pažįstami neilgai, jis daug ko jai nepasakoja. O. priklausantis automobilis Audi A3, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo prieš mėnesį, nuo 2023 m. birželio 2 d. stovėjo A. kieme. Ji buvo paprašiusi A. kurį laiką automobilį laikyti jo kieme, kadangi laikyti jį (duomenys neskelbtini) yra nesaugu dėl galimų apgadinimų. Automobilį (duomenys neskelbtini) į A. kiemą (duomenys neskelbtini) pervarė A. draugas A., kurio pavardės nežinanti, jis yra labiau A. draugas. Nusprendus važiuoti į ligoninę jai priklausančiu automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juo išvyko trise: O., jos sūnus E. ir A., kuris automobilį vairavo. Jai nesukėlė įtarimo, kad A. galėtų būti neblaivus. Važiuojant Vilniaus mieste, Aplinkkeliu, netoli P. A. vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Iš pradžių nesuprato, kodėl buvo stabdomi, po to policininkas paaiškino, kad A. viršijo greitį. Policijos pareigūnas A. paprašė pateikti dokumentus, į ką A. atsakė, kad jų neturi, t.y. kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Tuomet policijos pareigūnas liepė A. išlipti iš automobilio ir nusivedė jį. Kaip buvo tikrinamas A. girtumas ji nematė, nes tuo metu su vaiku sėdėjo automobilyje. Sėdint automobilyje jai paskambino A., kuris buvo prie policijos ir pasakė, kad pripūtė virš 2 promilių. Jai buvo šokas, negalėjo tuo patikėti. Po to atėjęs policininkas pasakė jai, kad ieškotų vairuotojo, kuris perimtų automobilį, todėl ji paskambino tam pačiam A. draugui A. ir jis atvažiavęs perėmė automobilį bei nusivarė jį į savo namus, o jie su vaiku autobusu nuvažiavo į Lazdynų ligoninę. Iki šios dienos nežino aplinkybių, kada ir kiek alkoholio vartojo Aleksandras, jis šių aplinkybių nepasakojo (b. l. 35-37).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos M. M. 2023 m. birželio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. birželio 4 d. 15.21 val., Vilniuje, Vakarinio aplinkkelio g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, A. S. gim. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „AUDI“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,30 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1-5).

Iš kitų objektų (kūno kameros (Bodycam) vaizdo įrašo) apžiūros protokolo nustatyta, kad ištirtas (apžiūrėtas) vaizdo įrašas, kuriame nustatomas A. S. neblaivumo patikrinimo faktas (b. l. 47-49).

Iš 2023 m. birželio 4 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio rodmenų nustatyta, kad 2023 m. birželio 4 d. pirmuoju pūtimu 15:04:07 val. A. S. nustatytas 2,33 promilių girtumas; 2023 m. birželio 4 d. antruoju pūtimu 15:21:12 val. nustatytas 2,30 promilių girtumas. Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas tikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 18-21).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio AUDI A3, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra O. F., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad 2023 m. birželio mėnesiui vidutinė 1997 m. laidos automobilio AUDI A3 rinkos kaina su PVM Lietuvoje yra 1 080 EUR (b. l. 33).

nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis 2023 m. birželio 4 d. apie 15.21 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,30 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo kaltę be jo parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos M. M. 2023 m. birželio 4 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, liudytojų E. K., P. V. ir O. F. parodymų ikiteisminio tyrimo metu protokolai, 2023m. birželio 14 d. Kitų objektų (kūno kameros (Bodycam) vaizdo įrašo) apžiūros protokolas, 2023 m. birželio 4 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas A. S. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, artimas sunkiam girtumo laipsniui – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis automobiliu vežė mažametį vaiką. Šiuo atveju kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas (b. l. 53-55), baustas administracine tvarka (b. l. 56–58), Sodros duomenimis nuo 2023 m. balandžio 5 d. dirba UAB „VILLON“ (b. l. 59), nevedęs, vaikų neturi (b. l. 52).

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti A. S. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus minėtos normos sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), t. y. 51 MGL (2 550 EUR) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 34 MGL (1 700 EUR) dydžio baudos.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį bei kaltinamojo turtinę padėtį, mano, kad A. S. skirtinos baudos sumokėjimui tikslinga nustatyti 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus tai, kad A. S. veiką padarė, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, anksčiau neteistas, tačiau yra baustas administracine tvarka už veikas, susijusias su alkoholio vartojimu, prisipažino padaręs šioje byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jam nustatytinas 2 metų 6 mėnesių draudimo naudotis specialia teise terminas, skaičiuotinas nuo 2023 m. birželio 12 d. (b. l. 69-70).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis „AUDI A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso O. F.. Taigi, kaltinamojo vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2023 m. birželio mėn. vidutinė 1997 m. gamybos transporto priemonės „AUDI A3“ rinkos kaina su PVM Lietuvoje yra 1 080 U. Š. konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes ir siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. S. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1 080 EUR.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 67–70), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2023 m. birželio 19 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-10824, kurioje nurodyta, kad iš A. S. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 68,33 Eur, kuriuos sudaro A. S. gynėjos advokatės Annos Grinevič, gynusios A. S. teisminio proceso metu, darbo užmokestis.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju gynėja A. S. buvo paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. Teismas įvertina tai, kad A. S. dirba, jo materialinė padėtis negali būti vertinama, kaip ypatingai sunki, todėl iš A. S. valstybės naudai priteistina 68,33 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vienas kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos 49 lapo, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. (A. S.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL, t. y. 2 550 EUR (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti 34 MGL, t. y. 1700 EUR (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 1 080 EUR (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.

A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš A. S. valstybės naudai priteisti 68,33 eurų (šešiasdešimt aštuonis eurus 33 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti A. S., kad valstybei priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „L. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“ Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą „188659752“, įmokos kodą „5630“, mokėjimo paskirtį „Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. teismo nuosprendžiu paskirta bauda (1700 Eur) per dvylika mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B. AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1080 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų (prieš tai nurodytų) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

3. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.