- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-09
- Bylos Nr.
- 2A-48-280/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02508-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Birutė Jonaitienė, Laimutė Sankauskaitė (pran.)
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- Z. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. K. ieškinį atsakovui A. R. dėl iškeldinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Z. K. prašo iškeldinti atsakovą iš jai priklausančio namo dalies, esančios Vyčių k., Panevėžio r. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė neterminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Susitarė, kad atsakovas kas mėnesį mokės 50 Lt nuomą ir parūpins malkomis būstui apšildyti. Nuomos sutartį ieškovė nutraukė, kadangi atsakovas ardė ir gadino gyvenamąją patalpą, naudojo ją ne pagal paskirtį, nesumokėjo mokesčių už dujas. Ji 2010-03-03 išsiuntė atsakovui rašytinį pranešimą, kurį atsakovas gavo. Atsakovas atsisako išsikelti iš patalpų, todėl turi būti iškeldintas teismo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino ir iškeldino A. R. su visu jam priklausančiu turtu iš Z. K. priklausančios ½ dalies gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių Vyčių k., Panevėžio. Nustatė, kad šalys sudarė žodinę neterminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė (nuomotoja) atsakovui (nuomininkui) perdavė valdyti ir naudotis gyvenamąją bei pagalbines patalpas – ½ jai priklausančio gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių Vyčių k., Panevėžio r., o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Nuomotoja nuomos sutartį nutraukė, 2010-03-03 išsiuntė pranešimą raštu nuomininkui, kad šis išsikeltų iš patalpų. Ieškovė visą laiką reikalavo iš atsakovo, kad šis išsikeltų iš patalpų, t.y. ne kartą žodžiu patvirtino minėtą rašytinį įgaliotinės pasirašytą pranešimą. Teismas darė išvadą, kad nuomotojos veiksmai nutraukiant nuomos sutartį atitiko įstatymo reikalavimus ir, atsakovui atsisakant išsikelti iš nuomotų patalpų, yra pagrindas jį iškeldinti. Konstatavo, kad nustatytas ir kitas įstatyme numatytas pagrindas nutraukti nuomos sutartį – nuomininkas ardė ir gadino gyvenamąją patalpą, naudojo ją ne pagal paskirtį, nemokėjo komunalinių mokesčių. Atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo teismas atmetė atsižvelgdamas į tai, jog nuomotoja jau daugiau kaip pusantrų metų teisėtai reikalauja, kad atsakovas išsikeltų iš jos patalpų, tačiau atsakovas šiuos reikalavimus ignoruoja, praėjęs laikotarpis pakankamas, kad atsakovas susirastų kitą gyvenamąją patalpą. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovui neprižiūrint nuomojamų patalpų, naudojant jas nevisiškai pagal paskirtį (neprižiūrint krosnies, kapojant malkas patalpoje, laikant neprižiūrimas kates), kyla grėsmė atsirasti žalai ieškovės turtui. Atsakovo argumentai apie nuomos mokesčio už ateinantį laikotarpį sumokėjimą, nėra reikšmingi sprendžiant šį klausimą, kadangi atsakovas turi teisę reikalauti šį mokestį grąžinti ir taip ginti savo galimai pažeistas teises. Atsakovo turtinė padėtis taip pat nesudaro pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą – atsakovas dirba, gauna pastovias pajamas, nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą – atidėti sprendimo vykdymą iki 2012 m. birželio 14 d. Teigia, kad apie nuomos sutarties nutraukimą buvo netinkamai informuotas, nes pranešimą pasirašė ieškovės dukra R. K. . Nurodo, kad tam tikros tvarkos buityje trūkumas negalėtų būti laikomas patalpų ardimų ar gadinimu CK 6.611 str. prasme, kuris sudaro pagrindą nuomininką iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teigia, kad neįmanoma įvertinti kokie patalpų būklės pasikeitimai įvyko būtent tuo laikotarpiu, kuriuo nuomojuosi ieškovei priklausančias gyvenamąsias patalpas, kadangi nėra pateikto jokių įrodymų apie patalpų būklę, o liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas vertino netinkamai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sutiko, kad ieškinys būtų tenkintinas, tačiau prašė sprendimo vykdymą atidėti – 12 mėnesių, per kuriuos galėtų parduoti žemės sklypą ir už gautas lėšas įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. Darbo užmokestis yra labai mažas ir šiuo metu kito būsto išsinuomoti negali. Nurodo, kad turi teisę gyventi išnuomotose patalpose, už gyvenimą kuriuose nuompinigius yra sumokėjęs į priekį. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad galėtų susigrąžinti lėšas, kurias permokėjo kaip nuomos mokestį, reikšdamas savarankišką ieškinį, o šioje byloje tai nėra reikšminga aplinkybė, nėra teisiškai pagrįstas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. protokoline nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti priešieškinį, priešieškinys turėjo būti priimtas CPK 143 str. 2 d. 3 p., nes tarp jo ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant būtų buvę galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus, kylančius tarp jo ir ieškovės dėl nuomos santykių.
Atsiliepimas
Z. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pranešimas apie nuomos sutarties nutraukimą išsiųstas 2010 m. kovo 3 d. registruotu laišku, atsakovas jį priėmė. Žodžiu paprašė dukters R. K. parašyti pranešimą A. R. , nes dukra turėjo tam didesnes galimybes, kadangi pati yra antros grupės invalidė. Teigia, jog apeliantas nuo 2010 m. kovo 3 d. turėjo pakankamai laiko susirasti kitą gyvenamąjį būstą, todėl nepagrįstas jo prašymas atidėti teismo sprendimą iki 2012 m. birželio 14 d. Pirmosios instancijos teismo nepriimtas atsakovo priešieškinys nėra tarpusavyje susijęs su G. K. pareikštu ieškiniu, jis susijęs su asmeniniais ginčo šalių santykiais, todėl pagrįstai buvo atsisakyta jį priimti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliantas iš esmės prašo tik atidėti sprendimo vykdymą, nors apeliaciniame skunde ginčija nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo reikalavimu aplinkybių teisėtumą. Apeliacinis skundas dviprasmiškas. Atidėti teismo sprendimo vykdymą apeliantas galėjo prašyti atskiru pareiškimu teismui, išnagrinėjusiam bylą, po bylos išnagrinėjimo ir po sprendimo įsiteisėjimo. Šis prašymas išsprendžiamas atskira nutartimi, kuri gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
Kadangi apeliantas ginčija, tai teismas patikrina ir nuomos sutarties nutraukimo aplinkybes, nes atsakovas prašo sprendimą pakeisti.
Byloje nustatyta, kad ieškovei Z. K. priklauso ½ gyvenamojo namo bei priklausinių, esančių Vyčių k., Panevėžio r. (b.l. 4-5). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp Z. K. ir A. R. žodinio susitarimo pagrindu buvo susiklostę faktiniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai (CK 6.579 str. 2 d.), o nuomos sutartis buvo neterminuota (CK 6.582 str. 1 d.). Dėl to tarp šalių ginčo nėra.
Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė Z. K. prašė iškeldinti atsakovą A. R. iš jai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų vadovaudamasi CK 6.611 str. nurodytu pagrindu, tačiau ieškovė vykdė ir CK 6.614 str. reikalavimą, nes atsakovas buvo įspėtas dėl pareigos išsikelti iš gyvenamosios patalpos.
CK 6.611 str. numato, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas atsižvelgė į liudytojų R. K. , S. K. , A. J. parodymus bei rašytinius įrodymus ir konstatavo, kad A. R. nuomojamos patalpos yra labai netvarkingos, neprižiūrima krosnis, atskirose vietose nuplėštos lentos, atsakovas nuomos laikotarpiu ardė ir gadino patalpas. Teismas nurodė, kad buvo pagrindas ginčo nuomos sutartį nutraukti, o atsakovą teismine tvarka iškeldinti, net ir raštu neįspėjant nuomininko apie nuomos sutarties nutraukimą. Ieškovė Z. K. vykdė ir CK 6.614 straipsnio reikalavimą, atsakovas buvo įspėtas dėl pareigos išsikelti iš gyvenamosios patalpos. Atsakovas šių aplinkybių įstatymo nustatyta tvarka nepaneigė, nepateikė įrodymų, kad jam ginčo patalpos naudotis buvo perduotos tokios pat būklės, kokios yra bylos nagrinėjimo metu. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovas A. R. sutiko su nuomos sutarties nutraukimu, tik nesutiko po to išsikelti iki nusipirks kitas patalpas gyventi, nes neturi kur išsikelti.
CK 6.614 str. numato, kad juridinių ir fizinių asmenų nuomojamų komercinėmis sąlygomis gyvenamųjų patalpų neterminuota nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta nuomininką raštu įspėjus prieš šešis mėnesius. Nuomos sutartyje gali būti nurodyti ir ilgesni įspėjimo terminai. Bylos medžiaga bei iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad nebuvo tarp šalių sudarytos rašytinės nuomos sutarties, todėl taikytinas CK 6.614 straipsnyje nustatytas šešių mėnesių įspėjimo terminas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. kovo 3 d. A. R. buvo įspėtas iki 2010 m. kovo 31 d. išsikraustyti iš sodybos, esančios Vyčių k., Panevėžio r., priklausančias Z. K. (b.l. 6). Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog įspėjimą gavo.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vienašališkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo įspėjime (pranešime) nurodytos datos (CK 6.218 straipsnis); jeigu šalis nesilaiko sutartyje ar teisės normose nustatytų įspėjimo terminų, tai sutarties nutraukimo diena pripažįstama sutartyje ar teisės normoje nustatyto termino pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Tikroji vaivorykštė“ v. UAB ,,Glass market“, bylos Nr. 3K-3-430/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad 2010 m. kovo 3 d. atsakovui buvo pranešta apie gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą nuo 2010 m. kovo 31 d. bet pagal aptartą teisinį reglamentavimą laikytina, kad šalių sutartis nutrūko 2010-09-03, nes taikytinas įstatyme numatytas 6 mėnesių įspėjimo terminas.
Apeliantas skunde nurodo, kad apie nuomos sutarties nutraukimą buvo netinkamai informuotas, nes pranešimą pasirašė ieškovės dukra R. K. . Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija negali sutikti. Teismo posėdžio metu ieškovė bei liudytojai R. K. ir A. J. ( policijos darbuotojas) patvirtino, kad ieškovė visą laiką reikalavo kad atsakovas A. R. išsikeltų iš jos patalpų. Tai rodo, kad R. K. , pranešusi atsakovui apie gyvenamosios nuomos sutarties nutraukimą, veikė Z. K. interesais, tą ji nurodė ir 2010-03-01 įspėjime. Apelianto argumentai, kad apie sutarties nutraukimą buvo netinkamai informuotas pagrįsti jo asmeniniu siekimu ilgiau naudotis patalpomis. Atsakovas iš esmės sutinka išsikelti ( b.l. 25- atsiliepimas į ieškinį, surašytas 2011-05-30), teismo posėdžio protokolas ( b.l.79), tik prašo atidėti sprendimo vykdymą, o apeliaciniu skundu jau ginčija nuomos sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į virš išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis tarp šalių nutraukta CK 6.611 straipsnio pagrindu bei CK 6.614 straipsnio pagrindu, po įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą praėjus 6 mėnesiams .
CPK 284 str. 1 d. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjamu atveju atsakovas apie ieškovės reikalavimą dėl gyvenamųjų patalpų atlaisvinimo buvo įspėtas beveik prieš du metus. Kaip matyti, atsakovas kitos patalpos gyvenimui neturi, jos neieško, sprendimo įvykdymą prašo atidėti neribotam laikui, o jeigu ir nurodo konkretų terminą, tai nenurodo kodėl būtina sprendimo nevykdyti nurodytu terminu, nėra aišku, kad po jo nurodyto termino nebebus kliūčių išsikelti, todėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimas prieštarautų šalių teisėtų interesų pusiausvyros bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas pagrįstai atmetė prašymą atidėti sprendimo įvykdymą ir todėl, kad atsakovas nuomojamų patalpų neprižiūri, jas gadina, atsakovas elgiasi nerūpestingai ir aplaidžiai.
Nors pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovo priešieškinį, tačiau šis atsisakymas netrukdo atsakovui pareikšti savarankišką reikalavimą dėl reikalaujamų 2459,21 Lt priteisimo (b.l. 29). Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas vertino bei analizavo (b.l. 25), teismui atsisakius priimti priešieškinį, A. R. teisės iš esmės nebuvo pažeistos.
Panevėžio m. apylinkės teismo sprendimą keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.